METAFIZIKOS SKLAIDA M E T A F I Z I K A ONTOLOGIJA GNOSEOLOGIJA Monistinė MATERIALISTINĖ Dualistinė IDEALISTINĖ Pliuralistinė Racionalistinė Empiristinė Intuityvistinė Skeptinė, agnostistinė SĄVOKOS METAFIZIKA – „pirmoji“, „tikroji“ Platono ir Aristotelio filosofijos tradicijas tęsianti filosofija; iki XIX a. vidurio sąvokos filosofija sinonimas. Pažodžiui – „tai, kas eina po fizikos“. Perkeltine prasme sąvoka metafizika reiškia „daugiau kaip fizika“ (gr. meta – po, virš, daugiau kaip); šia prasme metafizika reiškia juslėmis nepatiriamos tikrovės filosofinį tyrinėjimą. Metafizika aprėpia ontologiją ir gnoseologiją. ONTOLOGIJA – (gr. ontos – būtis, tikrovė; logos – mokymas, mokslas) – filosofinė būties teorija. Ši sąvoka pradėta vartoti XVII a. pradžioje, įsitvirtino XVIII a.. Kartais ji vartojama metafizikos prasme. GNOSEOLOGIJA – (gr. gnosis – žinojimas, pažinimas; logos – mokymas, mokslas) – filosofinė būties p a ž i n i m o teorija. Nėra vienintelės ontologijos ir vienintelės gnoseologijos. O N T O L O G I J A IDEALISTINĖ (spiritualistinė) MATERIALISTINĖ („realistinė“) Monistinė Dualistinė Pliuralistinė SĄVOKOS IDEALIZMAS – filosofijos kryptis, būties (tikrovės) esmę laikanti esant idealia, dvasiška, t.y., spiritualia. [lot. spiritus – dvasia]. Idealistiniu požiūriu materija (fizinis pasaulis) esanti Dievo sukurta ( krikščionybė), arba perkurta iš chaotiškos medžiagos (platonizmas, aristotelizmas). MATERIALIZMAS – filosofijos kryptis, būties (tikrovės) esmę laikanti materialia (fiziška). Materialistiniu požiūriu tai, kas vadinama idėjomis, dvasia, sąmone, siela ir t.t., esą tik materijos vystymosi (evoliucijos) rezultatas. XX a. antroje pusėje kai kurie faktiškai materialistine filosofija besivadovaujantys mokslininkai save ėmė vadinti realistais. Dėmesio! Etikoje, taip pat buityje IDEALIZMO ir MATERIALIZMO sąvokos vartojamos kitokiomis prasmėmis. Idealistais vadinami žmonės, kurie vadovaujasi aukštomis vertybėmis, tikrovę idealizuoja, t.y., laiko ją esant geresnę, nei ji yra iš tikrųjų. Materialistais vadinami žmonės, kurie vadovaujasi materialios naudos siekimu. Jūs turite vadovautis tik filosofijoje (metafizikoje) vartojamomis šių sąvokų sampratomis. SĄVOKOS MONIZMAS (gr. monos – vienas) - tai filosofinė koncepcija, teigianti, jog egzistuoja viena vienintelė būtis (materiali ar ideali). DUALIZMAS (lot. dualis – dvigubas, dvejybinis) – tai filosofinė koncepcija, teigianti, jog egzistuoja dvi lygiagrečios (bet ne lygiavertės!) būtys – ideali ir materiali. PLIURALIZMAS (lot. pliuralis – daugybiškas) – tai filosofinė koncepcija, teigianti, jog būčių egzistuoja daugybė. PLATONO METAFIZIKOS IŠTAKOS PARMENIDAS PITAGORAS Anaksagora s PLATONA S Herakleita s SOKRATAS PARMENIDAS – b ū t i s yra amžina ir nekintama PITAGORAS tvarka, harmonija, valdoma skaičių sielos tvarka analogiška pasaulio tvarkai siela amžina, siela persikūnija (metempsichozė) ANAKSAGORAS – transcendencijos idėja HERAKLEITAS - (Platonui - netikrosios, materialiosios ) būties nepaliaujama kaita S O K R A T A S - dorybės, moralės normos egzistuoja savaime; - visuotinė ir amžina dorybė yra moralinis g ė r i s, ir jis yra aukščiausias gėris; - visa kita, ką žmonės laiko esant gėriu (sveikata, turtas, garbė ir t.t.), nėra aukščiausias gėris, nes tai atsiranda ir išnyksta; - žmogus privalo rūpintis aukščiausiuoju gėriu nepaisydamas net pavojų ir mirties. PLATONO METAFIZIKA „PLATONO TRIKAMPIS“ – tai XX a. filosofijos dėstytojų sumąstyta schema, padedanti vaizdžiai suvokti Platono metafizikos esmę. GĖRIS anamnesi s žmogaus idėja methexi s IDĖJŲ PASAULIS DEMIURGAS žmogus MATERIALUS PASAULIS KŪNA SIELA S SĄVOKŲ RAIDA GĖRIS Platonas SIELA KŪNAS – VIENIS DIEVAS krikščionys ABSOLIUTAS G.W. Hegelis neoplatonikai AŠ, SUBJEKTAS DAIKTIŠKAS PASAULIS - MATERIJA DEMIURGAS - KŪRĖJAS a n a m n e s i s - žmogui gimstant pamirštų idėjų prisiminimas m e t h e x i s - gamtinių daiktų „dalyvavimas“ idėjose ARISTOTELIO METAFIZIKA S U B S T A N C I J A S U B S T A N C I J A - SAVAIMINĖ BŪTIS SUBSTANCIJA SUBSTANCIJA – – APIFORMINTA MATERIJA ĮKŪNYTA IDĖJA DAIKTO IDĖJA MATERIJA (beformė inertiška medžiaga) SUBSTANCIJA (konkretus daiktas) „F O R M A“ - geometrinė daikto forma - daikto struktūra - daikto funkcijos (daikto e s m ė , i d ė j a) TIKROVĖS P A Ž I N I M O PROBLEMA ARISTOTELIO METAFIZIKOJE RACIONALUS PAŽINIMAS EMPIRINIS PAŽINIMAS SUBSTANCIJOS ESMĖ (idėja, funkcijos, struktūros) SUBSTANCIJOS AKCIDENCIJOS (jusliškai patiriamos neesminės ir kintančios savybės) TIKROVĖS KAITOS PROBLEMA KITIMAS, JUDĖJIMAS Potencijos aktualizacija (galimybės virtimas tikrove) POTENCIJA A K T A S ARISTOTELIO TEIKTI P R I E Ž A S T I N G U M O Materialusis Formalusis Veikiantysis TIPAI Tikslo (teleologinis, finalistinis) SIELOS STRUKTŪRA PAGAL ARISTOTELĮ PROTINGOJ I AUKŠTASIS PROTAS PRAKTIŠKAS PROTAS J A U S M Ų (gyvuliškoji) VEGETATYVINĖ (augalinė) Filosofinė Dievo samprata pagal Filoną Aleksandrietį ( gim. apie 25 m. pr. Kr., miręs apie 50 m. po Kr.) D I E V A S YRA TAI, KO NEĮMANOMA APIBRĖŽTI, APIE KĄ ABSOLIUČIAI NEĮMANOMA KĄ NORS PASAKYTI, IŠSKYRUS TAI, KAD J I S EGZISTUOJA. D I E V A S YRA A N A P U S MATERIALAUS PASAULIO, JIS YRA TRANSCENDENTALUS. D i e v o „a t r i b u t a i“ („akcidencijos“): * Dievas yra vienas * Dievas – visagalis, visažinis *Dievas yra meilė, gėris * Dievas yra a s m u o * Dievas nepažinus GNOSTIKŲ ONTOLOGIJA DIEVAS, arba ABSOLIUTI DVASIA EONAI SOFIJA PLEROMA (pilnatvės karalija) ZOJA (IEVA) ARCHONTAI (dangaus valdovai) ADOMAS KADMONAS DEMIURGAS (Jahvė) (Netikras dievas) Materialus pasaulis ESMINIAI GNOSTICIZMO BRUOŽAI: 1. KATEGORIŠKAS GĖRIO IR BLOGIO SUPRIEŠINIMAS. 2. ELITARIZMAS (pneumatikai, psichikai, hilikai). 3. TIKĖJIMAS Į G N O S Į ,t.y., pneumatikams prieinamą betarpišką tikrovės atsivėrimą, stebuklinių galių įgijimą. ŽYMIAUSIAS GNOSTIKAS – Simonas Samarietis, vadintas ir Simonu Magu. Romos imperatoriaus Nerono rūmų magas. Minimas ir Apaštalų darbuose. NEOPLATONIZMO DINAMINIO MONIZMO ONTOLOGIJA V I E N I S, ABSOLIUTAS, DIEVAS EMANACIJOS (išspinduliavimai ) HIPOSTAZĖS Dvasios, idealaus pasaulio Pasaulio sielos, arba psichinio pasaulio Sumaterialėju sios sielos kilimas į Absoliutą („evoliucija“) Materialus, „žemiškas“ pasaulis ŽYMIAUSI NEOPLATONIKAI: 1. PLOTINAS (apie 203-270 m. po Kr.) [Aleksandrija, Roma] 2. Jamblichas (apie 245 - 325 m. po Kr.) [Sirija] KRIKŠČIONIŠKOJI PATRISTIKA PATRISTAI APOLOGETAI SISTEMINTOJAI Apologetai – Romos imperijos centre gyvenę ir mažiau išsilavinę (neįtakoti gnostikų, manihejiečių, neoplatonikų) krikščionių filosofai, kurie apeliavo į grynąjį religinį tikėjimą Sistemintojai – daugiausia Rytuose gyvenę krikščionių filosofai, kurie Evangelijas interpretavo graikiškos filosofijos (Platono, Aristotelio, stoikų, kinikų) dvasia. Patristus (jų tarpe net ir sistemintojus) nuo s. graikų filosofinės tradicijos iš esmės skiria: • ATSIGRĮŽIMAS Į RELIGINĮ TIKĖJIMĄ, O NE Į PROTO ARGUMENTUS; • • RADIKALUS RELIGIJOS IR MOKSLO SUPRIEŠINIMAS; KOVA UŽ RELIGINIO TIKĖJIMO GRYNUMĄ. šv. TERTULIANAS: „TIKIU, NES TAI ABSURDAS“. šv. IRENIEJUS: „Geriau ir naudingiau būti neišmanėliu... ir artintis prie Dievo per meilę, negu laikyti save išmanančiu ... ir tapti piktažodžiautoju ... Verčiau nieko nesiekti pažinti, išskyrus Jėzų Kristų, (...), negu griebtis subtilių ieškojimų ir per juos įpulti į Dievo neigimą“. šv. AUGUSTINAS: „Mokytis gamtos mokslų – tuščias laiko gaišimas“. AUGUSTINO AURELIJAUS (354-430 m. po Kr.) ontologijos esmė. DIEVAS DIEVIŠKASIS (dvasiškas, transcendentalus) pasaulis Dievas pasaulius sukūrė iš nieko ir kartu su laiku. Pasaulis nėra Dievo dalis, nes Kūrėjas ir jo kūrinys yra visiškai skirtingi dalykai. Jame gyvena angelai ir mirusiųjų žmonių sielos. ŽEMIŠKASIS (materialus, kūniškas) pasaulis Jame gyvena visa kūniška Dievo kūrinija. AUGUSTINO AURELIJAUS gnoseologija DIEVIŠKOJI IŠMINTIS ILIUMINACIJA (apšvietimas dievišku žinojimu) Iliuminacija – dieviškosios išminties išspinduliavimas. Žmogus apšviečiamas tik Dievo malonės dėka. Tada tikėjimas tampa vidiniu tikrumu, kuriam proto argumentų jau nereikia. Protas naudingas, bet tik tuo, kad jis padeda sutvarkyti iliuminacijos metu gautas žinias. Iliuminacija patiriama per pranašingus sapnus, regėjimus, intuiciją, vizijas. TOMO AKVINIEČIO (1225-1274) ONTOLOGIJA DIEVAS Būties pakopos kaip tarpiniai lygiai tarp Dievo ir materijos (grynoji substancija) ANGELAI ŽMONIŲ SIELOS ŽMONĖS GYVŪNAI AUGALAI NEGYVA MATERIJA TOMO AKVINIEČIO GNOSEOLOGIJA GNOSEOLOGIJA Tomas Akvinietis: „Ir Biblija, ir gamta – tai dvi knygos, parašytos vieno ir to paties autoriaus – Dievo. Kadangi vienas ir tas pats autorius pats sau prieštarauti negali, taigi, Biblija ir gamta (gamtos dėsniai) vienas kitam neprieštarauja“. I Š V A D A: RELIGINIS TIKĖJIMAS IR GAMTOS PAŽINIMAS (MOKSLAS) VIENAS KITAM NEPRIEŠTARAUJA. 7pav. SCHOLASTINIS METODAS PROBIBALIZMAS (lot. probibalis – tikėtinas) AUTORITARIZMAS * Visos tiesos yra vienodai t i k ė t i n o s. * Todėl sprendžiant iškilusius klausimus būtina juos apsvarstyti visapusiškai, išdiskutuoti. * Jei į iškilusį klausimą atsakymo neduoda nei protas, nei patirtis, būtina kreiptis į Apreiškimo a u t o r i t e t ą. * Jei atsakymo Apreiškime nerandama, reikia kreiptis į žemesnius tikėjimo a u t o r i t e t u s. DISKUSIJOS DĖL U N I V E R S A L I J Ų REALISTAI NOMINALISTAI Universalijos yra tik sutartiniai ženklai žymėti daiktų ir reiškinių giminei, rūšiai. Jos egzistuoja tik žmogaus prote. Universalijos egzistuoja r e a l i a i, pačios savaime, tikrovėje. UNIVERSALIJOS – bendrosios (universalios) sąvokos, nusakančios reiškinio esmę. daikto ar Universalijų pavyzdžiai Universalijų traktavimas REALISTAI NOMINALISTAI „M E D I S“ Medžio idėja egzistuoja realiai (idėjų pasaulyje; Dievo prote; Krišnos sąmonėje ir t.t.) Sąvoka medis yra tik sutartinis ženklas, žymintis augalų rūšį, giminę. „D I E V A S“ Dievas egzistuoja realiai. Sąvoka Dievas yra sutartinis ženklas žymėti antgamtiniam protui ir jėgai, turintiems begalinius atributus. „ELEKTRINIS LAUKAS“ Elektrinis laukas egzistuoja realiai. Elektrinis laukas – tai sutartinis ženklas, skirtas žymėti tam tikriems specifiniams fiziniams reiškiniams.
Please download to view
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
...

1

by cometinas

on

Report

Category:

Documents

Download: 0

Comment: 0

52

views

Comments

Description

Download 1

Transcript

METAFIZIKOS SKLAIDA M E T A F I Z I K A ONTOLOGIJA GNOSEOLOGIJA Monistinė MATERIALISTINĖ Dualistinė IDEALISTINĖ Pliuralistinė Racionalistinė Empiristinė Intuityvistinė Skeptinė, agnostistinė SĄVOKOS METAFIZIKA – „pirmoji“, „tikroji“ Platono ir Aristotelio filosofijos tradicijas tęsianti filosofija; iki XIX a. vidurio sąvokos filosofija sinonimas. Pažodžiui – „tai, kas eina po fizikos“. Perkeltine prasme sąvoka metafizika reiškia „daugiau kaip fizika“ (gr. meta – po, virš, daugiau kaip); šia prasme metafizika reiškia juslėmis nepatiriamos tikrovės filosofinį tyrinėjimą. Metafizika aprėpia ontologiją ir gnoseologiją. ONTOLOGIJA – (gr. ontos – būtis, tikrovė; logos – mokymas, mokslas) – filosofinė būties teorija. Ši sąvoka pradėta vartoti XVII a. pradžioje, įsitvirtino XVIII a.. Kartais ji vartojama metafizikos prasme. GNOSEOLOGIJA – (gr. gnosis – žinojimas, pažinimas; logos – mokymas, mokslas) – filosofinė būties p a ž i n i m o teorija. Nėra vienintelės ontologijos ir vienintelės gnoseologijos. O N T O L O G I J A IDEALISTINĖ (spiritualistinė) MATERIALISTINĖ („realistinė“) Monistinė Dualistinė Pliuralistinė SĄVOKOS IDEALIZMAS – filosofijos kryptis, būties (tikrovės) esmę laikanti esant idealia, dvasiška, t.y., spiritualia. [lot. spiritus – dvasia]. Idealistiniu požiūriu materija (fizinis pasaulis) esanti Dievo sukurta ( krikščionybė), arba perkurta iš chaotiškos medžiagos (platonizmas, aristotelizmas). MATERIALIZMAS – filosofijos kryptis, būties (tikrovės) esmę laikanti materialia (fiziška). Materialistiniu požiūriu tai, kas vadinama idėjomis, dvasia, sąmone, siela ir t.t., esą tik materijos vystymosi (evoliucijos) rezultatas. XX a. antroje pusėje kai kurie faktiškai materialistine filosofija besivadovaujantys mokslininkai save ėmė vadinti realistais. Dėmesio! Etikoje, taip pat buityje IDEALIZMO ir MATERIALIZMO sąvokos vartojamos kitokiomis prasmėmis. Idealistais vadinami žmonės, kurie vadovaujasi aukštomis vertybėmis, tikrovę idealizuoja, t.y., laiko ją esant geresnę, nei ji yra iš tikrųjų. Materialistais vadinami žmonės, kurie vadovaujasi materialios naudos siekimu. Jūs turite vadovautis tik filosofijoje (metafizikoje) vartojamomis šių sąvokų sampratomis. SĄVOKOS MONIZMAS (gr. monos – vienas) - tai filosofinė koncepcija, teigianti, jog egzistuoja viena vienintelė būtis (materiali ar ideali). DUALIZMAS (lot. dualis – dvigubas, dvejybinis) – tai filosofinė koncepcija, teigianti, jog egzistuoja dvi lygiagrečios (bet ne lygiavertės!) būtys – ideali ir materiali. PLIURALIZMAS (lot. pliuralis – daugybiškas) – tai filosofinė koncepcija, teigianti, jog būčių egzistuoja daugybė. PLATONO METAFIZIKOS IŠTAKOS PARMENIDAS PITAGORAS Anaksagora s PLATONA S Herakleita s SOKRATAS PARMENIDAS – b ū t i s yra amžina ir nekintama PITAGORAS tvarka, harmonija, valdoma skaičių sielos tvarka analogiška pasaulio tvarkai siela amžina, siela persikūnija (metempsichozė) ANAKSAGORAS – transcendencijos idėja HERAKLEITAS - (Platonui - netikrosios, materialiosios ) būties nepaliaujama kaita S O K R A T A S - dorybės, moralės normos egzistuoja savaime; - visuotinė ir amžina dorybė yra moralinis g ė r i s, ir jis yra aukščiausias gėris; - visa kita, ką žmonės laiko esant gėriu (sveikata, turtas, garbė ir t.t.), nėra aukščiausias gėris, nes tai atsiranda ir išnyksta; - žmogus privalo rūpintis aukščiausiuoju gėriu nepaisydamas net pavojų ir mirties. PLATONO METAFIZIKA „PLATONO TRIKAMPIS“ – tai XX a. filosofijos dėstytojų sumąstyta schema, padedanti vaizdžiai suvokti Platono metafizikos esmę. GĖRIS anamnesi s žmogaus idėja methexi s IDĖJŲ PASAULIS DEMIURGAS žmogus MATERIALUS PASAULIS KŪNA SIELA S SĄVOKŲ RAIDA GĖRIS Platonas SIELA KŪNAS – VIENIS DIEVAS krikščionys ABSOLIUTAS G.W. Hegelis neoplatonikai AŠ, SUBJEKTAS DAIKTIŠKAS PASAULIS - MATERIJA DEMIURGAS - KŪRĖJAS a n a m n e s i s - žmogui gimstant pamirštų idėjų prisiminimas m e t h e x i s - gamtinių daiktų „dalyvavimas“ idėjose ARISTOTELIO METAFIZIKA S U B S T A N C I J A S U B S T A N C I J A - SAVAIMINĖ BŪTIS SUBSTANCIJA SUBSTANCIJA – – APIFORMINTA MATERIJA ĮKŪNYTA IDĖJA DAIKTO IDĖJA MATERIJA (beformė inertiška medžiaga) SUBSTANCIJA (konkretus daiktas) „F O R M A“ - geometrinė daikto forma - daikto struktūra - daikto funkcijos (daikto e s m ė , i d ė j a) TIKROVĖS P A Ž I N I M O PROBLEMA ARISTOTELIO METAFIZIKOJE RACIONALUS PAŽINIMAS EMPIRINIS PAŽINIMAS SUBSTANCIJOS ESMĖ (idėja, funkcijos, struktūros) SUBSTANCIJOS AKCIDENCIJOS (jusliškai patiriamos neesminės ir kintančios savybės) TIKROVĖS KAITOS PROBLEMA KITIMAS, JUDĖJIMAS Potencijos aktualizacija (galimybės virtimas tikrove) POTENCIJA A K T A S ARISTOTELIO TEIKTI P R I E Ž A S T I N G U M O Materialusis Formalusis Veikiantysis TIPAI Tikslo (teleologinis, finalistinis) SIELOS STRUKTŪRA PAGAL ARISTOTELĮ PROTINGOJ I AUKŠTASIS PROTAS PRAKTIŠKAS PROTAS J A U S M Ų (gyvuliškoji) VEGETATYVINĖ (augalinė) Filosofinė Dievo samprata pagal Filoną Aleksandrietį ( gim. apie 25 m. pr. Kr., miręs apie 50 m. po Kr.) D I E V A S YRA TAI, KO NEĮMANOMA APIBRĖŽTI, APIE KĄ ABSOLIUČIAI NEĮMANOMA KĄ NORS PASAKYTI, IŠSKYRUS TAI, KAD J I S EGZISTUOJA. D I E V A S YRA A N A P U S MATERIALAUS PASAULIO, JIS YRA TRANSCENDENTALUS. D i e v o „a t r i b u t a i“ („akcidencijos“): * Dievas yra vienas * Dievas – visagalis, visažinis *Dievas yra meilė, gėris * Dievas yra a s m u o * Dievas nepažinus GNOSTIKŲ ONTOLOGIJA DIEVAS, arba ABSOLIUTI DVASIA EONAI SOFIJA PLEROMA (pilnatvės karalija) ZOJA (IEVA) ARCHONTAI (dangaus valdovai) ADOMAS KADMONAS DEMIURGAS (Jahvė) (Netikras dievas) Materialus pasaulis ESMINIAI GNOSTICIZMO BRUOŽAI: 1. KATEGORIŠKAS GĖRIO IR BLOGIO SUPRIEŠINIMAS. 2. ELITARIZMAS (pneumatikai, psichikai, hilikai). 3. TIKĖJIMAS Į G N O S Į ,t.y., pneumatikams prieinamą betarpišką tikrovės atsivėrimą, stebuklinių galių įgijimą. ŽYMIAUSIAS GNOSTIKAS – Simonas Samarietis, vadintas ir Simonu Magu. Romos imperatoriaus Nerono rūmų magas. Minimas ir Apaštalų darbuose. NEOPLATONIZMO DINAMINIO MONIZMO ONTOLOGIJA V I E N I S, ABSOLIUTAS, DIEVAS EMANACIJOS (išspinduliavimai ) HIPOSTAZĖS Dvasios, idealaus pasaulio Pasaulio sielos, arba psichinio pasaulio Sumaterialėju sios sielos kilimas į Absoliutą („evoliucija“) Materialus, „žemiškas“ pasaulis ŽYMIAUSI NEOPLATONIKAI: 1. PLOTINAS (apie 203-270 m. po Kr.) [Aleksandrija, Roma] 2. Jamblichas (apie 245 - 325 m. po Kr.) [Sirija] KRIKŠČIONIŠKOJI PATRISTIKA PATRISTAI APOLOGETAI SISTEMINTOJAI Apologetai – Romos imperijos centre gyvenę ir mažiau išsilavinę (neįtakoti gnostikų, manihejiečių, neoplatonikų) krikščionių filosofai, kurie apeliavo į grynąjį religinį tikėjimą Sistemintojai – daugiausia Rytuose gyvenę krikščionių filosofai, kurie Evangelijas interpretavo graikiškos filosofijos (Platono, Aristotelio, stoikų, kinikų) dvasia. Patristus (jų tarpe net ir sistemintojus) nuo s. graikų filosofinės tradicijos iš esmės skiria: • ATSIGRĮŽIMAS Į RELIGINĮ TIKĖJIMĄ, O NE Į PROTO ARGUMENTUS; • • RADIKALUS RELIGIJOS IR MOKSLO SUPRIEŠINIMAS; KOVA UŽ RELIGINIO TIKĖJIMO GRYNUMĄ. šv. TERTULIANAS: „TIKIU, NES TAI ABSURDAS“. šv. IRENIEJUS: „Geriau ir naudingiau būti neišmanėliu... ir artintis prie Dievo per meilę, negu laikyti save išmanančiu ... ir tapti piktažodžiautoju ... Verčiau nieko nesiekti pažinti, išskyrus Jėzų Kristų, (...), negu griebtis subtilių ieškojimų ir per juos įpulti į Dievo neigimą“. šv. AUGUSTINAS: „Mokytis gamtos mokslų – tuščias laiko gaišimas“. AUGUSTINO AURELIJAUS (354-430 m. po Kr.) ontologijos esmė. DIEVAS DIEVIŠKASIS (dvasiškas, transcendentalus) pasaulis Dievas pasaulius sukūrė iš nieko ir kartu su laiku. Pasaulis nėra Dievo dalis, nes Kūrėjas ir jo kūrinys yra visiškai skirtingi dalykai. Jame gyvena angelai ir mirusiųjų žmonių sielos. ŽEMIŠKASIS (materialus, kūniškas) pasaulis Jame gyvena visa kūniška Dievo kūrinija. AUGUSTINO AURELIJAUS gnoseologija DIEVIŠKOJI IŠMINTIS ILIUMINACIJA (apšvietimas dievišku žinojimu) Iliuminacija – dieviškosios išminties išspinduliavimas. Žmogus apšviečiamas tik Dievo malonės dėka. Tada tikėjimas tampa vidiniu tikrumu, kuriam proto argumentų jau nereikia. Protas naudingas, bet tik tuo, kad jis padeda sutvarkyti iliuminacijos metu gautas žinias. Iliuminacija patiriama per pranašingus sapnus, regėjimus, intuiciją, vizijas. TOMO AKVINIEČIO (1225-1274) ONTOLOGIJA DIEVAS Būties pakopos kaip tarpiniai lygiai tarp Dievo ir materijos (grynoji substancija) ANGELAI ŽMONIŲ SIELOS ŽMONĖS GYVŪNAI AUGALAI NEGYVA MATERIJA TOMO AKVINIEČIO GNOSEOLOGIJA GNOSEOLOGIJA Tomas Akvinietis: „Ir Biblija, ir gamta – tai dvi knygos, parašytos vieno ir to paties autoriaus – Dievo. Kadangi vienas ir tas pats autorius pats sau prieštarauti negali, taigi, Biblija ir gamta (gamtos dėsniai) vienas kitam neprieštarauja“. I Š V A D A: RELIGINIS TIKĖJIMAS IR GAMTOS PAŽINIMAS (MOKSLAS) VIENAS KITAM NEPRIEŠTARAUJA. 7pav. SCHOLASTINIS METODAS PROBIBALIZMAS (lot. probibalis – tikėtinas) AUTORITARIZMAS * Visos tiesos yra vienodai t i k ė t i n o s. * Todėl sprendžiant iškilusius klausimus būtina juos apsvarstyti visapusiškai, išdiskutuoti. * Jei į iškilusį klausimą atsakymo neduoda nei protas, nei patirtis, būtina kreiptis į Apreiškimo a u t o r i t e t ą. * Jei atsakymo Apreiškime nerandama, reikia kreiptis į žemesnius tikėjimo a u t o r i t e t u s. DISKUSIJOS DĖL U N I V E R S A L I J Ų REALISTAI NOMINALISTAI Universalijos yra tik sutartiniai ženklai žymėti daiktų ir reiškinių giminei, rūšiai. Jos egzistuoja tik žmogaus prote. Universalijos egzistuoja r e a l i a i, pačios savaime, tikrovėje. UNIVERSALIJOS – bendrosios (universalios) sąvokos, nusakančios reiškinio esmę. daikto ar Universalijų pavyzdžiai Universalijų traktavimas REALISTAI NOMINALISTAI „M E D I S“ Medžio idėja egzistuoja realiai (idėjų pasaulyje; Dievo prote; Krišnos sąmonėje ir t.t.) Sąvoka medis yra tik sutartinis ženklas, žymintis augalų rūšį, giminę. „D I E V A S“ Dievas egzistuoja realiai. Sąvoka Dievas yra sutartinis ženklas žymėti antgamtiniam protui ir jėgai, turintiems begalinius atributus. „ELEKTRINIS LAUKAS“ Elektrinis laukas egzistuoja realiai. Elektrinis laukas – tai sutartinis ženklas, skirtas žymėti tam tikriems specifiniams fiziniams reiškiniams.
Fly UP