Biologijos... 2011-03-21

  • Published on
    08-Nov-2014

  • View
    142

  • Download
    5

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Biologija

Transcript

<p>Projektas 2011-03-21</p> <p>BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Biologijos valstybinio brandos egzamino programos paskirtis apibrti biologijos valstybinio brandos egzamino (toliau egzamino) tikslus, reikalavimus mokini inioms, j supratimui ir gebjimams, egzamino matric, egzamino uduoties klausim tipus ir mokini darb vertinimo principus. 2. Remiantis 2011 m. vasario 21 d. (sakymo Nr. V-269) Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro patvirtintomis vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis parengta biologijos valstybinio brandos egzamino programa. 3. Egzamino programos struktra: 3.1. egzamino tikslas; 3.2. mokini gebjim grups; 3.3. vertinami mokini pasiekimai; 3.4. egzamino matrica; 3.5. klausim tipai ir j vertinimo ypatumai; 3.6. mokini darb vertinimas; 3.7. 1 priedas. II. EGZAMINO TIKSLAS 4. Egzamino tikslas patikrinti ir vertinti mokini gyt gamtamokslin kompetencij. 5. Egzamino programa siauresn u vidurinio ugdymo biologijos bendrj program ir egzamino programoje yra apibrti tie pasiekimai, kuriuos galima patikrinti egzamino metu. III. MOKINI GEBJIM GRUPS 6. Ugdydamiesi gamtamokslin kompetencij mokiniai gyja inias, supratim, gebjimus ir nuostatas. Egzamine nuostatos nevertinamos. 7. Mokini pasiekimams biologijoje vertinti tikrinami ie gebjimai: inios ir supratimas (emesnio lygio gebjimai), taikymo, problem sprendimo gebjimai ir gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas i gebjim grupi paaikinimas. 7.1. inias ir supratim mokiniai parodo: nurodydami ir apibrdami biologines svokas, objektus, procesus, pateikdami (23) pavyzdius; vardydami paveiksluose (pieiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ir diagramose pavaizduotus objektus bei procesus; atrinkdami i pateikto srao, teksto ar schemos su nagrinjamu klausimu susijusius pavyzdius; nurodydami, kokiai grupei ar grupms priklauso tam tikras biologinis objektas, reikinys ar procesas; idstydami biologinius objektus, procesus ar reikinius nuosekliai tam tikra seka; pavaizduodami pieiniu, schema, grafiku ar diagrama biologinius objektus, reikinius, procesus ir modelius; apraydami biologinius objektus, reikinius, procesus ir modelius; atlikdami skaiiavimus. 7.2. Taikymo gebjimus mokiniai parodo taikydami inias ir supratim standartinse situacijose: nurodydami sandaros, funkcij, prisitaikym, aplinkos slyg ar kt. panaumus ir skirtumus. susiedami objektus, procesus ar reikinius pavyzdiui su atliekamomis funkcijomis.1</p> <p>Projektas 2011-03-21</p> <p>palygindami objektus, reikinius ar procesus, atsivelgiant j sandar ir savybes; paaikindami gamtos reikinius remiantis biologijos ir kit moksl dsningumais; naudodami diagram, grafik ar model svokai ar reikiniui paaikinti; pritaikydami praktikos darb metu gytas inias, supratim ir gebjimus: formuluodami hipotezes ir planuodami tiriamuosius darbus; gaudami ir apdorodami bandym rezultatus; darydami duomenimis pagrstas ivadas. 7.3. Problem sprendimo gebjimus mokiniai parodo taikydami inias, supratim ir gebjimus naujose situacijose, kai yra nepastam ir sudting aplinkybi ar reikia atsivelgti kelis veiksnius: pritaikydami grafikuose, schemose, diagramose, lentelse, mokslinio pobdio tekstuose rast informacij probleminiams klausimams sprsti; apibendrindami ir kritikai vertindami skirtinguose informacijos altiniuose (iniasklaidoje, internete ir pan.) pateikiam informacij apie gyvj gamt, gamtos moksl atradimus, aplinkosaug ir sveik gyvensen; remdamiesi mokslo duomenimis, nustatant biologini reikini prieastis; tinkamai paaikindami nevienareikmius problemini klausim atsakymus; atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikim informacij isakytai nuomonei pagrsti ir argumentuodami sprendimus; pritaikydami mokslinius metodus bei informacij i mokslinio pobdio tekst, grafik, schem, diagram ir lenteli naujoms problemoms sprsti; integruodami kit moksl inias ir dsningumus, reikalingus problemai sprsti; vertindami mokslo ir technologij poveik mogui ir aplinkai atsivelgiant socialinius ir ekologinius veiksnius; pritaikydami praktikos darb metu gytas inias, supratim ir gebjimus: formuluodami problemin klausim ir hipotez; numatydami priemones ir suplanuodami tyrim hipotezei patikrinti; darydami mokslo duomenimis ir faktais bei savo atlikto darbo rezultatais pagrstas ivadas. 7.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebjimus mokiniai parodo: tinkamai vartodami biologijos terminus, svokas ir simbolius; sklandiai reikdami biologin supratim, aikiai dstydami mintis ratu; atrinkdami ir apdorodami tekstin ir grafin informacij apie biologinius procesus ir reikinius; tinkamai (schemomis, lentelmis, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informacij apie gyvosios gamtos objektus, procesus, dsningumus; argumentuotai pagrsdami savo nuomon. 8. Nors gamtamokslinio komunikavimo gebjimams vertinti matricoje procentai nra nurodyti, i gebjim grup yra neatskiriama egzamino dalis. IV. VERTINAMI MOKINI PASIEKIMAI 9. Egzamino reikalavimai mokini pasiekimams pateikiami programos 1 priede, kuriame pagal atskiras veiklos sritis yra aprayti tie biologijos bendrojoje programoje apibrti pasiekimai, kuriuos galima patikrinti egzamino metu. Egzamino uduotyje 40 proc. tak atitinka bendrj biologijos kurs, 60 proc. iplstin. 10. Reikalavimai mokiniams, kurie moksi pagal iplstinio kurso program, apima reikalavimus mokiniams, kurie moksi pagal bendrojo kurso program, todl lentelje iplstinio kurso skiltyje rayta tik tai, k mokinys privalo inoti, suprasti ir gebti daugiau, negu reikalaujama bendrajame kurse. Bendrojo ir iplstinio kurs reikalavimai problem sprendimo gebjimams</p> <p>2</p> <p>Projektas 2011-03-21</p> <p>skiriasi problem sudtingumu ir turiniu. Metodologini biologijos klausim veiklos srityje apibrt reikalavimai mokini pasiekimams yra integruotai taikomi visose kitose veiklos srityse. 11. Naudojantis biologijos vidurinio ugdymo bendrja programa, vertinami mokini pasiekimai suskirstyti 6 veiklos sritis: 11.1. Metodologiniai biologijos klausimai 11.2. Lstel gyvybs pagrindas 11.3. Organizm poymi paveldjimas ir gen technologijos 11.4. Mediag apykaita ir pernaa 11.5. mogaus sveikata 11.6. Homeostaz ir organizmo valdymas 11.7. Evoliucija ir ekologija V. EGZAMINO MATRICA 12. Egzamino matricos paskirtis utikrinti proporcing egzamino klausim pasiskirstym pagal dalyko veiklos sritis ir tikrinamus gebjimus. 12.1. Matricos lentelje parodyta, kiek uduoties tak procentais tenka kiekvienai veiklos sriiai ir gebjim grupei, pavyzdiui, lstel gyvybs pagrindas klausimams bus skirta nuo 18 iki 22 proc. uduoties tak, i j nuo 5 iki 7 proc. bendrojo kurso klausim, taikymo gebjimams tikrinti 50 procent, o problem sprendimo gebjimams tikrinti valstybiniame egzamine 20 proc. uduoties tak. Veiklos sritims skirt uduoties tak procentai tiems mokiniams, kurie moksi pagal bendrj kurs, nurodyti su prierau bk. 1 lentel Gebjimai Klausimai % Problem ini ir supratimo Taikymo Veiklos sritys sprendimo Lstel gyvybs 18-22 pagrindas 5-7 bk. Organizm poymi 8-12 paveldjimas ir gen 3-5 bk. technologijos Mediag apykaita ir 13-17 pernaa 6-8 bk. 8-12 mogaus sveikata 4-6 bk. Homeostaz ir 13-17 organizmo valdymas 6-8 bk. 22-27 Evoliucija ir ekologija 12-15 bk. % 40 40 20 100</p> <p>VI. KLAUSIM TIPAI IR J VERTINIMO YPATUMAI 13. Egzamino uduotis pateikiama kaip atskiras vientisas uduoi rinkinys. Egzamino uduoi rinkin sudaro klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, trumpojo atsakymo klausimai, struktriniai klausimai ir sprendim ir atsakym lapas. U atsakymus uduoties klausimus galima surinkti 100 tak. Vertinimui teikiamas tik sprendim ir atsakym lapas. 14. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais turi keturis galim atsakym variantus, i kuri vien mokinys turi pasirinkti. Tokie atsakymai vertinami 1 taku.</p> <p>3</p> <p>Projektas 2011-03-21</p> <p>15. Trumpo atsakymo klausimai yra tokie, kai mokinys turi pateikti trump konkret atsakym parayti od, dviej odi jungin, skaii ar raid. Tokie atsakymai vertinami 1 taku. 16. Struktrinius klausimus sudaro keli klausimai, susieti bendro konteksto ar duotos mediagos. iuos klausimus atsakymai gali bti tiek trumpi, tiek ir iplstiniai. vadin informacija pateikiama tekstu ir gali bti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Skirtingi klausimai gali bti susieti vienas su kitu arba nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusij su prie tai pateiktais atsakymais. Kiek tak skiriama kiekvienam struktrinio klausimo poklausimiui pateikiama prie kiekvieno klausimo. VII. EGZAMINO LAIKYMAS 17. Nurodymai biologijos valstybiniam brandos egzaminui: 17.1. Egzamino metu galima naudotis raymo priemonmis (parkeriu, tuinuku, pietuku), trintuku, liniuote, skaiiuokliu be tekstins atminties (dalis tokio skaiiuoklio poymi: simboliams vaizduoti ekrane skirta ne daugiau kaip viena eilut; ekrane galima atvaizduoti ne daugiau kaip dvylika skaitmen; klaviatra turi tik dal lotynikojo raidyno). 17.2. Visus atsakymus uduoties klausimus privalu rayti tamsiai mlyna spalva raaniu raikliu sprendim ir atsakym lape. Teikiamas vertinti tik sprendim ir atsakym lapas. 17.3. Grafikai ir schemos taip pat turi bti braiomi tamsiai mlyna spalva raaniu raikliu. 17.4. Pasirinktus atsakymus I dalies klausimus (klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais) reikia paymti kryeliu sprendim ir atsakym lape (ymti tik vien atsakymo variant). Jei bus paymta daugiau kaip vienas atsakymo variantas, tas klausimas bus vertinamas 0 tak. Suklydus atsakymas gali bti taisomas sprendim ir atsakym lape nurodytoje vietoje. 17.5. II dalies klausim (trumpojo atsakymo klausimai) atsakymai raomi tam skirtoje sprendim ir atsakym lapo vietoje vien langel raant trump atsakym arba sprendim. 17.6. Sprendim ir atsakym lape skirtoje vietoje raomi III ir IV dalies klausim (struktriniai klausimai) sprendimai ir atsakymai. U rib parayti atsakymai nebus vertinami. VII. MOKINI DARB VERTINIMAS 18. Egzamin laikiusi mokini darbai koduojami ir vertinami takais centralizuotai, vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvien darb vertina ne maiau kaip du vertintojai. Jei j vertinimas (tak suma) skiriasi, sprendim dl vertinimo priima treiasis vyresnysis vertintojas. 19. Nacionalinio egzamin centro sudarytas Valstybini brandos egzamin vertinimo komitetas nustato ir patvirtina minimali Egzamino ilaikymo rib takais. Atsivelgiant i rib, nustatomi Egzamin ilaikiusieji mokiniai. Preliminari ilaikymo riba takais nustatoma orientuojantis tak skaii, atitinkant 40 proc. bendrojo kurso klausim tak sumos egzamino uduotyje. Biologijos valstybiniame brandos egzamine tai atitikt apie 16 tak. Kita svarbi egzamino tak preliminari riba nustatoma pagal egzamino uduot sudarani bendrojo kurso klausim tak sum. Ji taip pat svarstoma ir tvirtinama Valstybini brandos egzamin vertinimo komitete. 20. Visi mokiniai, pasiek egzamino ilaikymo tak rib, laikomi egzamin ilaikiusiais ir vertinami balais. Mokiniams, surinkusiems maiau egzamino uduoties tak nei bendrojo kurso klausim tak suma, skiriami vertinimai balais nuo 1 iki 10. Visi mokiniai, surink tiek pat arba daugiau uduoties tak nei bendrojo kurso klausim tak suma, vertinami balais nuo 11 iki 100.</p> <p>4</p> <p>Projektas 2011-03-21</p> <p>Biologijos valstybinio brandos egzamino programos priedas nr.1 Minimals reikalavima Reikalavimai mokiniams, kurie moksi pagal bendrojo kurso program 1.1. Suprasti ir analizuoti biologinio pobdio tekstus. Paaikinti biologines temas ratu. Reikalavimai mokiniams, kurie moksi pagal iplstinio kurso program 1.1. Suprasti, analizuoti ir vertinti biologinio pobdio tekstus. Paaikinti biologines temas ratu.</p> <p>I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI</p> <p>1.5. Daryti paprasiausias ivadas.</p> <p>1.2. Formuluoti ir tikrinti hipotezes. 1.3. Apdoroti gautus rezultatus. 1.3. Apibendrinti gautus rezultatus. Pagal pateiktas formules Palyginti ir analizuoti duomenis. apskaiiuoti procentus, vidurkius, santykius. Urayti gautus rezultatus ir pavaizduoti juos grafikai. 1.4. Schemikai pavaizduoti pieiniu biologinius objektus ir reikinius atskleidiant turim supratim apie juos. 1.5. Daryti duomenimis pagrstas 1.5. Daryti mokslo duomenimis ir ivadas. faktais pagrstas ivadas, argumentuoti sprendimus. 1.6. Mokslinius atradimus vertinti 1.6. Pateikiant pavyzdi paaikinti socialiniu, ekonominiu ir biologijos mokslo atradim reikm aplinkosaugos aspektais. visuomens gyvenime. II. LSTEL GYVYBS PAGRINDAS</p> <p>2. Lstels cheminiai junginiai 2.1. Nurodyti 2.1. Apibdinti angliavandenius 2.1. Apibdinti angliavandeni angliavandenius kaip kaip energetines (gliukoz), sandar (monosacharidas, energetines atsargines (krakmolas, glikogenas) disacharidas ir polisacharidas) ir (gliukoz), atsargines ir statybines (celiulioz) mediagas. susieti j su angliavandeni (krakmolas, funkcijomis: energetine (gliukoz, glikogenas) ir sacharoz), kaupimo (krakmolas, statybines (celiulioz) glikogenas) ir statybine (celiulioz). mediagas. Schemose atpainti monosacharidus, disacharidus ir polisacharidus. 2.2. Nurodyti 2.2. Nurodyti baltymus kaip i 2.2. Nurodyti baltymus kaip i baltymus kaip i aminorgi sudarytas organines aminorgi sudarytas organines aminorgi mediagas. Remiantis pavyzdiais mediagas, atpainti peptidin ry. sudarytas organines apibdinti baltym funkcijas Atpainti baltym struktras mediagas. Nurodyti organizme: hemoglobinas atlieka (pirmin, antrin, tretin ir baltymo hemoglobino duj pernaos funkcij, virkinimo ketvirtin) funkcij organizme fermentai katalizuoja maisto Remiantis pavyzdiais apibdinti atlieka duj perna. mediag skaidymo reakcijas. baltym funkcijas organizme: hemoglobinas atlieka duj pernaos funkcij, virkinimo fermentai katalizuoja maisto mediag skaidymo reakcijas, antiknai jungiasi su antigenais ir5</p> <p>Projektas 2011-03-21</p> <p>Reikalavimai mokiniams, kurie moksi pagal bendrojo kurso program 2.3. Nurodyti riebalus 2.3. Apibdinti riebalus kaip kaip energetines ir energetines ir atsargines mediagas. atsargines mediagas. Susieti riebal savyb netirpum vandenyje su kaupimo funkcija. Minimals reikalavima</p> <p>Reikalavimai mokiniams, kurie moksi pagal iplstinio kurso program juos nukenksmina.</p> <p>2.5. Schemose (paveiksluose) atpainti DNR ir RNR. 2.6. Apibdinti vandens reikm lstelei.</p> <p>2.5. Schemose (paveiksluose) atpainti DNR ir RNR ir apibdinti j sandar (nukleotid sandara ir vairov, polinukleotidini grandini skaiius). 2.6. Apibdinti vandens reikm lstelei ir susieti j su itirpusi mediag pernaa.</p> <p>2.4. Aptarti cholesterolio reikm mogui: cholesterolis yra biologini membran sudtin dalis, i cholesterolio odoje susidaro vitaminas D, lytinse liaukose lytiniai hormonai, cholesterolio perteklius kaupiasi arterijose ir sukelia ateroskleroz.</p> <p>2.6. Apibdinti vandens reikm lstelei ir susieti j su organizmo gyvybinmis funkcijomis: itirpusi mediag pernaa, fotosinteze, virkinimo reakcijomis, homeostaze (termoreguliacija). 3.1. Palyginti prokariotines ir eukariotines lsteles (visos lstels turi plazmin membran, citoplazm, ribosomas) ir nurodyti pagrindinius j skirtumus (prokariotinse lstelse nra branduolio ir membranini organeli). 3.2. Apibdinti eukariotins lstels struktras (branduol, citoplazm, plazmin membran, lstels sien...</p>