Bt Konspektas

  • Published on
    28-Oct-2014

  • View
    153

  • Download
    0

Embed Size (px)

Transcript

1. BAUDIAMOSIOS TEISS SAMPRATA, DALYKAS, PRINCIPAI. V.P.I p.13-15;26-36; P.100-110. 2003m. gegus 1d. Priimtas Baudiamasis kodeksas. Baudiamoji teis, kaip teiss aka yra nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis. Baudiamosios teiss altiniai. Siauruoju poiriu teiss aktai, kuriuose formuluojami tam tikros teiss akos normos; Plaiuoju ne tik teiss aktai, kuriuose formuluojami tam tikros teiss akos normos bet ir teiss aktai, kuriuose pateikiami teiss taikytojams privalomi teiss norm aikinimai. Baudiamosios teiss normos priimamos, keiiamos ar naikinamos statymu, todl baudiamasis statymas yra pagrindinis baudiamosios teiss norm altinis. O kadangi teis priimti statymus turi tik Seimas, galima padaryti ivad, kad tik Seimas kuria Lietuvos baudiamj teis kaip teiss ak. Kitas altinis tarptautins sutartys. Treias baudiamosios teiss altinis Lietuvos Aukiausiojo Teismo pateikiami baudiamosios teiss norm baudiamj statym aikinimai. Tarptautins sutartys ir j reikm baudiamojoje teisje. Koks yra tarptautini sutari taikymo Lietuvos vidaus baudiamojoje teisje mechanizmas? - Dualistin teorija tarptautin ir vidaus teis yra atskiros teiss akos ir tarptautins teiss normos gali bti taikomos vidaus teisje tik valstybei jas sankcionavus, t.y. jomis remiantis priimant vidaus statymus. - Monistin teorija jei valstyb prisijung prie tarptautins sutarties, nereikalaujama neivengiamai traukti sutarties nuostat vidaus teis. Tarptautins sutartys vidaus teisje gali bti taikomos tiesiogiai. - Lietuvos Respublikos pasirinkta tarptautins ir vidaus teiss derinimo sistema grindiama taisykle, kad tarptautins sutartys transformuojamos alies teiss sistemoje (inkorporuojamos j). Kol statym leidjas netrauk tarptautins sutarties nuostat LR BK, tol jos negali bti tiesiogiai taikomos Lietuvos teism. - Taiau tai nereikia, kad Tarptautins sutartys apskritai baudiamojoje teisje negali bti taikomos tiesiogiai t.y. Lietuvos teismai negali savo sprendim grsti ratifikuotomis tarptautinmis sutartimis. Tiesiogiai gali bti taikomos bendrojo pobdio sutartys, lieianios mogaus teises, taip pat Europos Sjungos teiss aktai, kurie ivardyti BK priede. - Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija viena i bendrojo pobdio sutari, kuri yra tiesiogiai taikoma ir tai visuotinai pripastama. - Stojimo Europos Sjung aktas yra tarptautin sutartis, kuria Lietuva sipareigoja vykdyti Europos Sjungos institucij priimtus teiss aktus. iame akte tvirtinta tiesioginio Europos Sjungos norm taikymo galimyb. - Nors teorikai tarptautins sutartys gali bti taikomos tiesiogiai, praktikai tai gali bti daroma tik tais atvejais kai Lietuvos baudiamieji statymai numato kitok teisin reguliavim negu tarptautin sutartis. Kaip sprendiama tarptautins ir vidaus teiss norm kolizija? - Kai yra tarptautini sutari ir Lietuvos statym kolizija, teismai turi priimti sprendim remdamiesi tarptautini sutari normomis, net jei tos sutartys paios savaime ir nra tiesiogiai taikomos sutartys. Baudamj statym aikinimas. Baudiamj statym aikinimas yra statym leidjo tikrosios valios iraika teiss normoje. Oficialus baudiamj statym aikinimas: 1) Autentikas (teikiamas LR Seimo) 2) Teisminis (teikiamas Lietuvos Aukiausiojo Teismo): a) Teismo kolegij nutartys, priimamos nagrinjant kasacines bylas pagal proceso dalyvi kasacinius skundus dl emesnij teism sprendim baudiamosiose bylose. b) Rengiamos teism praktikos apvalgos ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos tam tikr kategorij bylose. Juose keliamos baudiamj statym taikymo problemos teismuose tam tikr kategorij bylose ir suformuluojami baudiamojo statymo nuostat iaikinimai. c) Aukiausiojo Teismo konsultacijos teisjams dl baudiamj ar baudiamojo proceso statym. Neoficialus baudiamj statym aikinimas- galima pasinaudoti kai nra oficialaus statymo aikinimo. - Doktrininis (mokslinis) statymo aikinimas kai aikina mokslininkai, specialistai praktikai. Teisingumo principas. - Jis baudiamojoje teisje turi 3 aspektus: 1) Teisingumas tai teismo veikla nagrinjant baudiamsias bylas ir skiriant bausmes ir baudiamojo poveikio priemones. 2) Teisingumas tai statym leidjo veikla nustatant mogaus poelgi nusikalstamum ir formuluojant sankcijas u nusikalstamas veikas taip, kad jos bt teisingos. 3) Teisingumas tai siekis vienodos baudiamosios politikos, t.y. tokios padties, kad u panaias veikas, padarytas tokiomis pat aplinkybmis, esant panaiems kaltininko asmenyb apibdinantiems poymiams, bt skiriamos analogikos bausms. - Teisinga bausm tokia bausm, kuri paskirta tinkamai atsivelgus padarytos nusikalstamos veikos sunkum, padaryto nusikaltimo ypatumus, kaltininko padarytos veikos subjektyviuosius poymius (kalt, motyvus), jo asmenyb, ir jos skyrimas nepaeidia BK norm. - Teisingumo pamatas statym leidyba, nuo jos prasideda teisingumas. Teismas klauso tik statym ir jei statymas suformuluotas taip, kad teisjas negali priimti teisingo sprendimo, tai nra teisingumas. - Teisingumas tai siekis vienodos baudiamosios teism praktikos. Atsakomybs individualizavimo principas. - io principo esm yra ta, kad bausm asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, turi bti skiriama individualiai, t.y. bausm parenkama atsivelgiant padarytos nusikalstamos veikos sunkum, bet ypa kaltininko asmenyb. - Skirdamas bausm, teismas atsivelgia : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 1.

-

5) kaltininko asmenyb; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes. anso principas. Ikeliamas skirtingo poirio asmenis, pirm kart nusikaltusius ir recidyvistus, principas. Asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvs atmimo bausm, teismas privalo motyvuoti savo sprendim. Nukentjusiojo nuoiros ipltimo principas. Naujajame BK nukentjusiajam suteikiama gerokai daugiau teisi inicijuoti ir gyvendinti baudiamj persekiojim. Nukentjusiojo vaidmens didinimas tvirtinamas baudiamuosiuose statymuose dviem bdais: 1) BK didinamas ratas veik, dl kuri baudiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nuketjusiojo ar jo atstovo skundui (pareikimui). 2) Teis nutraukti pradt proces. 2. BAUDIAMASIS STATYMAS Komentaras. P.32-61 Baudiamasis statymas, jeigu jame nra nurodyta vlesn sigaliojimo data, pradedamas taikyti kit dien po jo oficialaus paskelbimo Valstybs iniose". LR teritorija: 1) ems pavirius ir gelms tarp valstybs sien, 2) vandens telkiniai, esantys respublikos teritorijoje 3) teritoriniai vandenys,kuriems priklauso 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrai vandenys, 4) pasienio ups ir eerai iki skiriamosios linijos, 5) oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos, 6) jr laivai ir orlaiviai su LR skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose. Jeigu veikos padarymo metu galiojo vienas statymas, o padarini atsiradimo metu kitas, taikomas statymas, galiojs veikos padarymo metu. Taiau BK 3 str. 1 dalyje numatyta iimtis, susijusi su materialinmis nusikalstam veik sudtimis. Kai darant nusikalstam veik, kuri statyme apibdinta kaip materiali, kaltininko tyia yra nukreipta tam tikr padarini atsiradimo laik, tokios veikos padarymo laikas yra t padarini atsiradimo laikas. Tokiu atveju taikomas statymas, galiojs padarini atsiradimo metu. Jeigu nusikalstam veik sudaro du veiksmai, jos padarymo pabaiga yra antrojo veiksmo atlikimo laikas. Tstins ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo dar baudiamajame statyme numatytas veikas. Taiau i nusikalstam veik padarymo atvejais taikomas statymas, galiojs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta. Jeigu nusikalstama veika nebuvo pabaigta dl to, kad nutrko rengimosi arba pasiksinimo stadijoje, taikomas jos nutrkimo metu galiojs statymas. Bendrininkavimo atvejais kiekvienam i bendrinink taikomas baudiamasis statymas, galiojs tuo metu, kai bendrininkas, veikdamas pagal susitarim, pabaig savo veiksmus arba nuo j susilaik. Iimt sudaro tokios bendrinink padarytos nusikalstamos veikos, kuri padarini atsiradimo jie norjo kitu metu. Tokiais atvejais visiems bendrininkams taikomas baudiamasis statymas, galiojs padarini atsiradimo metu. Tarpinis statymas, grietinantis bausm netaikomas, o tarpinis statymas, velninantis bausm, yra taikomas. Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta bendros taisykls, pagal kuri grietesnis baudiamasis statymas neturi grtamosios galios, iimtis. i iimt sudaro normos, nustatanios baudiamj atsakomyb u genocid (BK 99 str.), tarptautins teiss draudiam elges su monmis (BK 100 str.), tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym (BK 101 str.), okupuotos valstybs civili trmim (BK 102 str.), tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais (BK 103 str.), civili ar karo belaisvi prievartin panaudojim prieo ginkluotose pajgose (BK 105 str.) ir draudiam karo atak (BK 111 str.). Pastebtina, kad i iimtis turt bti taikoma tik tiems asmenims, kuri atvilgiu dar nra priimtas ir siteisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Kontinentinis elfas ir iskirtin ekonomin zona pagal tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 4 dal nra Lietuvos valstybs teritorijos dalis. Padarius nusikalstam veik kariniuose jr laivuose ar orlaiviuose, baudiamoji atsakomyb daniausiai ikyla pagal tos valstybs, kuri nacionalinei priklausomybei priklauso karinis jr laivas ar orlaivis, baudiamuosius statymus, neatsivelgiant, kur jie yra. Tuo tarpu civiliniai jr laivai ir orlaiviai jei atviroje jroje, galioja vliavos principas, jei kitos alies teritorijoje teritorinis principas, taiau tai nereikia, kad automatikai bus taikomi kitos alies statymai. Kolizija sprendiama tarptautinmis sutartimis. Asmuo, kuris naudojasi diplomatiniu imunitetu nuo Lietuvos baudiamosios jurisdi