INOVACIJOS SVETINGUMO VERSLE Eglė Dilkienė1, Danguolė Baltrūnaitė2 Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija1, Vilniaus kolegija2  Anotacija Inovacija reiškia sėkmingą ir veiksmingą bet kokių naujovių taikymą ir panaudojimą ekonomikos ir socialinei sritims. Viešbučių ir restoranų sektorius laikomas intensyvaus darbo sektoriumi, kuriame Europos Sąjungoje dirba beveik 9 mln., o Lietuvoje 37 640 žmonių. Svetingumo sektoriuje vyrauja šie kompetencijų poreikiai: gretutinės arba daugybinės specializacijos, teisinės ir finansinės, informacinių technologijų, tarpkultūrinės komunikacijos ir užsienio kalbų žinios. Turizmo specialistai numato scenarijus svetingumo verslo tolimesniam vystymui, pagrindiniai jų – tai Marco Polo, Body Shop, Sunny Beach ir Ascetism scenarijai. Svarbus vaidmuo būsimųjų svetingumo specialistų kompetencijų ugdymui tenka ir verslo, ir mokymo įstaigoms, atsižvelgiama į Europos svetingumo rinkos tendencijas ir darbdavių poreikius. Įvadas Inovacija – tai naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir procesus. Inovacinė veikla apima visas stadijas: nuo idėjos gimimo iki galutinio rezultato, bei glaudžią įmonės bei jos makroaplinkos sąveiką. [3] Europos Komisijos Žaliojoje knygoje rašoma, kad inovacija reiškia sėkmingą ir veiksmingą bet kokių naujovių taikymą ir panaudojimą ekonomikos ir socialinei sritims. ,,Inovacija siūlo naują problemos sprendimą ir šitaip patenkina tiek individo, tiek visuomenės realų poreikį.” [5] P.F. Drucker teigia, kad inovacija - tai verslininkiškos vadybos priemonė, kai pokyčiai yra panaudojami kaip galimybė sukurti naujų verslų, produktų ir paslaugų ir gauti daugiau pelno. ,,Diegiant inovacijas ekonominiai ištekliai transformuojami iš žemesnio produk325 tyvumo lygio įaukštesnį, sukuriama naujų išteklių, užtikrinamas verslo ar net valstybių institucijų konkurencingumas pasauliniu lygiu”.[4] Peter F. Drucker išskiria keletą inovacinių idėjų atsiradimo šaltinių – tai netikėtas įvykis, neatitikimas tarp tikrovės ir mūsų vaizdinių, demografiniai pokyčiai, žmonių vertybinių orientacijų ir socialinių nuostatų pokyčiai, naujai ateinančios žinios. Egzistuoja šeši svarbūs veiksniai, lemiantys ir palaikantys kūrybai reikalingą motyvaciją: laisvė, ištekliai, grupinis darbas, vadovybės paskaitinimas, organizacinė parama. [4] Pagal J. Schumpeter inovacija vadinamas „gamybos veiksnių junginys“. Jis apibrėžė penkis inovacijų tipus: naujų produktų sukūrimas, esančių produktų kokybinis pakeitimas, nauja esamai rinkai proceso inovacija, naujų rinkų atvėrimas, naujų žaliavų tiekimo šaltinių suformavimas. [8] Problemos aktualumas. Inovacijų reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje didėja. Šiuo metu inovacijos plačiau diegiamos stambiose pramonės įmonėse, kosmoso, naftos ir dujų pramonėje, biochemijos, informacinių technologijų srityse, bet inovacijos ne mažiau svarbios ir svetingumo industrijoje. Tikslas. Apžvelgti inovacinės veiklos rezultatus ES šalyse ir Lietuvoje bei išryškinti inovacines tendencijas bei siūlomus ateities scenarijus svetingumo įmonėms, remiantis Oksfordo Universiteto studija „Comprehensive sectoral analysis of emerging competences and economic activities in the European Union“, susieti su svetingumo specialistų rengimu. 1996 m. Europos Komisija priėmė Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą. Šiame strateginiame dokumente numatytos trys pagrindinės veiksmų kryptys: skatinti inovacijų kultūrą, kurti inovacijoms palankią aplinką, orientuoti mokslą į pramonės paslaugų sferos inovacijas.[7] Pažymėtina, kad ES valstybės vis labiau atsilieka nuo pagrindinių konkurenčių – JAV ir Japonijos – kurdamos bei diegdamos naujas technologijas. Bendrosios išlaidos, skirtos mokslo ir technologijų plėtrai (MTP), ES, yra kur kas mažesnės negu JAV ir Japonijoje. 1995 m. duomenimis, MTP finansuoti skirta tik apie 1,91% ES bendrojo vidaus produkto (BVP), o JAV – apie 2,45%, Japonijoje – apie 2,95%. Kalbant apie bendrąsias MTP išlaidas vienam gyventojui, šis rodiklis Japonijoje yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES rodiklį. ES valstybėse didžiąją dalį sudaro išlaidos, skiriamos mokslo ir technologijų plėtrai tiesiogiai –.41%, mokymui ir diegimui –25%. [4] Dešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių (VREŠ) valstybių požiūrio į mokslo ir technologijų plėtrą skirtumas yra panašus į šių šalių ekonomikos išsivystymo skirtumus. Vie326 nas iš pagrindinių rodiklių, nusakančių skiriamą dėmesį ir plėtros lygį, yra inovacijoms skiriamas finansavimas. Eurostat’o duomenimis, daugelio VREŠ BVP dalis, išleidžiama MTP, nesiekia 1,5 %. Įvairiuose šalyse šis rodiklis labai skiriasi – nuo 1,77 % Slovėnijoje iki 0,47 % Latvijoje. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 0,57 %.[6] Lietuvos statistikos departamento 1998 m. atlikti inovacinės veiklos rezultatai 612–oje įmonių rodo, kad įvairiose pramonės šakose įmonių aktyvumas plėtojant inovacijas yra nevienodas. Aktyviausiai inovacijos įgyvendinamos naftos perdirbimo ir chemijos produktų gamybos įmonėse – 88 % apklaustų įmonių, maisto ir gėrimų – 68 %, baldų – 62 %, mašinų ir prietaisų – 60 %, statybinių medžiagų – 59 %, lengvosios pramonės – 47 %. Naujų ar patobulintų gaminių rinkai daugiausia pateikė maisto ir gėrimų, lengvosios bei mašinų ir prietaisų gamybos pramonės įmonės. Lietuvos inovacijų centro 1997 m. atlikta Vilniaus regiono įmonių apklausa rodo, jog įmonėse pagrindinai (apie 76 %) formuojami ir įgyvendinami trumpalaikiai (iki 1 metų) inovaciniai projektai, nukreipti į produkciją (gaminį) ir technologijas (atitinkamai 44 % ir 25 %).[6] Viešbučių ir restoranų sektorius laikomas intensyvaus darbo sektoriumi, kuriame Europos Sąjungoje dirba beveik 9 mln. žmonių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2007 metais buvo 3043 maitinimo įmonės ir 626 apgyvendinimo įmonės, o 2008m. maitinimo įmonių padidėjo iki 3170. Šiuose abiejuose sektoriuose dirbo 37 640 žmonių. Maitinimo įmonių apyvarta (be PVM) 2008 m. sausio–gruodžio mėn. sudarė 1055,4 mln.Lt. ir, palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, padidėjo 2,4 procento, tačiau 2009 m. sausio-gruodžio mėn sudarė tik 9897,6 mln.Lt. ir palyginti su tuo pačiu 2008 m laikotarpiu sumažėjo 20,6 procento palyginamosiomis kainomis. Tiek viešbučių, tiek restoranų sektorius yra tiesiogiai veikiamas ir priklausomas nuo turizmo tendencijų, turizmo ekonomikos padėties pasaulyje, Europoje ir mūsų šalyje. 2009 m. sausio mėnesį, Europos komisijos kvietimu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė, kaip Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė, dalyvavo seminare Briuselyje, kur buvo pristatyta Oksfordo Universiteto studija „Comprehensive sectoral analysis of emerging competences and economic activities in the European Union“ („Išsami sektoriaus analizė apie naujas kompetencijas ir ekonomines veiklas Europos Sąjungoje“). Nepaisant šiandieninės ekonomikos lėtėjimo turizmo sektoriuje, visų Europos šalių turizmo specialistai sutinka, kad tiek šiuo metu, tiek ir ateinančius 5-7 metus sektoriuje vyraus šie kompetencijų poreikiai: [2] 1. Gretutinės arba daugybinės specializacijos. Gretutinių specializacijų poreikį diktuoja sektoriuje vyraujanti didelė darbuotojų kaita, sezoninis, pamaininis darbas. Restora327 nuose, viešbučiuose dirba jaunimas, kuriam dažnai tai pirmasis darbas ir tarpinė stotelė, siekiant karjeros. Daugumą sektoriaus darbuotojų sudaro moterys. Todėl, siekiant išlaikyti darbuotojus sektoriuje, reikėtų sudaryti jiems sąlygas išklausyti atskirus modulius darbo vietoje, siunčiant į kursus, dalyvaujant stažuotėse, sudaryti sąlygas mokytis distanciniu būdu. Svarbu keliant kvalifikaciją, o kartu ir sektoriaus prestižą, organizuoti įvairius konkursus. Tiesa, prieš keletą metų verslo atstovai skeptiškai vertino daugybines specializacijas, suteikiamas profesines kvalifikacijas kaip pvz.: virėjas-padavėjas, virėjasbarmenas , tačiau pati rinka padiktavo daugybinių kvalifikacijų poreikį. Smulkiojo verslo įmonėse būtinos įvairios kvalifikacijos bei gebėjimas dirbti įvairių profesijų darbus. 2. Finansų vadyba. Rinkos globalizacijos požymiai jaučiami ir Lietuvoje, kur viešbučiai bei restoranai konkuruoja su Europos Sąjungos įmonėmis. Viešbučiai ir restoranai sudaro junginius (,,grandines“), dažnai dirba frančizės būdu arba praktikuoja verslo procesų nuomą- outsourcingą (angl. outsourcing).Tai mechanizmas, kurio metu įmonė tam tikrą standartizuotą veiklą vykdyti ar darbus atlikti samdo kitą įmonę, teikiančią tokio pobūdžio paslaugas. [1] Viešbučiai, taupydami lėšas, samdo valymo įmones kambariams tvarkyti, apskaitos atlikimui arba maitinimo paslaugas viešbučiuose teikia kitos įmonės. Todėl įmonių vadovams, vidutinio lygio vadybininkams yra labai reikalingos teisinės, finansinės žinios. Dažnas reiškinys Europoje, jau sutinkamas ir Lietuvoje, kai virėjai įkuria savo restoranus ir tampa atsakingi ne tik už darbą virtuvėje, bet ir turi išmanyti finansinius, logistikos, personalo vadybos dalykus. Tai geriausiai parodo garsaus anglų virėjo Jamie Oliver pavyzdys: pradėjęs nuo pirmojo restorano Oksforde šiuo metu jis jau yra įkūręs keturis restoranus (Recipease, Jamie‘s Italian, Fifteen, Fabulous Feasts). [10] 3. Kompiuterinės žinios. IT žinių poreikis lieka ir išliks labai reikalingas viešbučių ir restoranų sektoriuje, pradedant nuo vadovų, vadybininkų, administracijos, logistikos darbuotojų. LVRA atlikus savo narių apklausą, kokias naujoves viešbučiai ir restoranai diegė 2008 metais, įmonės atsakė, kad pastaraisiais metais daugiausiai investicijų buvo skirta kompiuterinėms technologijoms (viešbučio, restorano apskaitos programos) ir į jų atnaujinimą. 4. Tarpkultūrinės kompetencijos ir užsienio kalbų žinios. Viešbučių ir restoranų klientai, jų įvairūs ir augantys poreikiai sveikam gyvenimo būdui, saugumui, aplinkos apsaugai, klimato kaitai, svečiai su kultūriniais ir religiniais skirtumais, kurių Lietuvoje nuolat daugėja, reikalauja iš sektoriaus darbuotojų tarpkultūrinių kompetencijų ir įvairių užsienio kalbų mokėjimo. Maitinimo įmonėse atsiranda dietologų, sveiko gyvenimo būdo 328 specialistų poreikis poreikis, viešbučiuose – su sveikata susijusių specialybių (masažistai, kosmetologai, golfo treneriai, kineziterapeutai) poreikis. Dažniausiai Lietuvoje apgyvendinimo ir maitinimo įmonių darbuotojai šių kompetencijų įgyja darbo vietose. 5. Geresnio lankytojų aptarnavimo teorinės ir praktinės žinios. Svetingumo verslo įmonėse maisto kokybė ir geras lankytojų aptarnavimas visada svarbiau už paprastą kainų mažinimą. Lankytojai, atvykę į viešbutį ar maitinimo įmonę tikisi šilto priėmimo, įdomių, geros kokybės patiekalų ir gėrimų, mandagių ir paslaugių darbuotojų. Lietuvos viešbučiai ir restoranai tam irgi skiria didelį dėmesį ir siekia gerinti tarpkultūrinę viešbučių ir restoranų darbuotojų kompetenciją, suteikiant reikalingus socialinius įgūdžius, kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų bendruosius gebėjimus, konfliktų sprendimo įgūdžius, personalo valdymo ir vidinės įmonės kultūros įgūdžius. [2] Turizmo specialistai diskutuoja, koks ateities scenarijus laukia turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus iki 2020 metų ir išskiria 4 galimus, du pirmieji -Marco Polo ir Body Shop scenarijai yra skirti, jei pasaulyje dominuos ekonominis augimas ir globalizacija, o Sunny Beach ir Ascetism scenarijai labiau orientuoti į ekonominį nuosmukį, nacionalines ir net regionalines tendencijas. 1. Marco Polo scenarijus. Šis scenarijus skirtas ekonominio pakilimo sąlygomis sparčiai augančių lankytojų poreikių tenkinimui. Čia svarbu ir kiekybė, ir kokybė, aukštos kainos lanksčiai derinamos su nuolaidomis (pvz. viešbutyje sumažinamos apgyvendinimo kainos, bet taikomos aukštos patiekalų ir gėrimų kainos), bet vis tik kokybė yra svarbesnė už žemas kainas. Pagrindiniai scenarijaus aspektai: • • • • • • vertinami individualūs klientų poreikiai (daugiau, geriau, greičiau), individualus poilsis ir geros savijautos poreikis, naujų specializacijų poreikis sektoriuje, tarptautinių kompanijų vyravimas, atvykstamojo turizmo augimas iš Kinijos, Indijos, vis daugiau europiečių keliaus ir ilsėsis už Europos ribų. [2] 2. Body Shop scenarijus. Scenarijus taikomas ekonominio pakilimo sąlygomis, bet išryškėja puritoniškos (puritanism) tendencijos. Vartotojai nepraranda noro vartoti ar keliauti, bet jie nori naujovių , permainų, renkasi alternatyvas. Didelis dėmesys skiriamas darniam visuomenės ir aplinkos vystymuisi, aplinkos apsaugai, sveikam gyvenimo 329 būdui. Svetingumo sferos darbuotojai turės įvaldyti sveikos mitybos, aplinkosaugos, sveiko gyvenimo būdo, įvairių renginių, mugių rengimo žinias, turės atkreipti dėmesį, kad vis daugiau potencialių lankytojų bus vegetarai, diabetikai, alergiški tam tikroms maisto rūšims. Šio scenarijaus pagrindiniai aspektai: • • • • • • atitinkantys darnųjį vystymąsi viešbučiai ir restoranai, sveikas gyvenimo būdas ir sveikos atostogos, dvasingumas – naujas prabangos elementas, tarptautinis ir tarpžemyninis turizmas išaugs, bet nežymiai, labai specializuota rinkos segmentacija, smulkių ir vidutinių įmonių vyravimas. [2] 3. Sunny Beach scenarijus. Šis scenarijaus pavadinimas susijęs su nebrangaus turizmo ir masinio vartojimo išvystymu Bulgarijos Saulėtosios pakrantės kurorte. Jis susijęs su eskapizmu (escapism) ir ,,daugiau, geriau, greičiau“ šūkiu, bet jau skirtas ekonominės recesijos sąlygoms, kai vartotojo galimybės ,,leisti pinigus“ sumažėjusios. Kaina tampa bene svarbiausiu kriterijum renkantis viešbutį ar maitinimo įmonę. Prabangūs kurortai ir svetingumo įmonės skiriamos tik turtingajai mažumai. Dominuoja stambios tarptautinės kompanijos, galinčios teikti nuolaidas. Scenarijų charakterizuoja: • • • • masinis paslaugų ir įspūdžių poreikis ir vartojimas, komforto siekimas už mažiausią kainą, masinės atostogos pigiose šalyse. Prognozuojama, kad turizmas išaugs naujosiose ES šalyse (Balkanų šalys, Rytų Europos šalys), rinkoje sumažės smulkių ir vidutinių įmonių, dominuos stambios kompanijos. [2] 4. Ascetism (asketiškasis) turizmo scenarijus. Scenarijus taikomas ekonominio nuosmukio sąlygomis, įvertinamas paprastas, neįmantrus vartojimas, keliaujama arčiau namų, įvertinami nacionaliniai ar kaimynų teikiami aspektai, sumažės tarptautinės kelionės. Populiarės pigūs viešbučiai, didės užsakymai internetu. Vartotojai rinksis nebrangias maitinimo įstaigas, o kai kurie sieks ir patys gaminti maistą. Scenarijaus pagrindiniai aspektai: • • 330 kuklus gyvenimo būdas, sumažės išvykstamasis turizmas, žmonės dažniau atostogaus arčiau namų, • • poreikis pigiam maitinimui: vegetarizmas, ekologiški, bet vietoje gaminami nebrangūs produktai, rinkoje vyraus smulkios (šeimyninės) ir vidutinės įmonės. [2] Nesvarbu, pagal kokį scenarijų gyvens Europa netolimoje ateityje ir kaip tai atsilieps Lietuvai, turizmo specialistai pabrėžė, kokia svarbi rolė šioje veikloje tenka svetingumo verslo specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms, kuriose bus būtina mokyti socialinių, tarpkultūrinių kompetencijų, teorinių ir praktinių IT įgūdžių, aplinkos apsaugos, sveikos gyvensenos žinių. Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete rengiant projektą „Vilniaus kolegijos vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programų atnaujinimas siekiant užtikrinti absolventų kompetencijų atitikimą verslo ir darbo rinkos poreikiams“ ir rengiant naują Viešbučių ir restoranų vadybos programą bei formuojant jos siekinius taip pat atsižvelgiama į Europos svetingumo rinkos tendencijas ir darbdavių poreikius. Drąsiai priimant rinkos iššūkius bus svarbus verslo, švietimo ir mokymo institucijų, valdžios institucijų socialinis dialogas. Išvados Europos Sąjungos šalyse didėja inovacijų diegimo versle reikšmė. ES valstybės šioje srityje ženkliai atsilieka nuo JAV ir Japonijos. Vidurio ir Rytų Europos šalyse inovacijoms skiriamas nepakankamas finansavimas. BVP dalis, išleidžiama MTP, nesiekia 1,5%. Lietuvoje inovacijos geriausiai įgyvendinamos naftos perdirbimo ir chemijos produktų gamybos įmonėse – 88%, maisto ir gėrimų – 68%. Viešbučių ir restoranų sektorius laikomas intensyvaus darbo sektoriumi. Europos šalių specialistai sutinka, tiek šiuo metu, tiek ateityje didės gretutinių arba daugybinių specializacijų, teisinių ir finansinių žinių, kompiuterinių žinių bei tarpkultūrinės komunikacijos ir užsienio kalbų žinių poreikis. Svetingumo sektoriaus ateities scenarijuose numatoma, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu vyraus Sunny Beach ir Ascetism scenarijai, o kylant ekonomikai bus galima taikyti Marco Polo ir Body Shop scenarijus. Svetingumo verslo specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms būtina atsižvelgti į Europos svetingumo rinkos tendencijas ir užtikrinti absolventų kompetencijų atitikimą verslo ir darbo rinkos poreikiams. 331 Literatūros sąrašas 1. 2. BALTRŪNAITĖ, Gerda. Outsourcing’o nauda verslui, 2009 http://pros.lt/blog/ outsourcing%E2%80%98o-nauda-verslui Comprehensive sectoral analysis of emerging competencies and economic activities in the European Union.. Submitted to the European Commission; Employment, Social Affairs and Equal Opportunities DG. Lot 12: Hotels and restaurants, Oxford University Study, 2009 Inovacijos ir svetingumo verslas. http://www.google.lt/search?hl=lt&source=hp&q=inovacij os+ir+svetingumo+verslas&aq=f&aqi=&aql=&oq=&gs_rfai DRUCKER, F. Peter. Managing of the future, 2002 http://www.bookfinder.com/author/ peter-f-drucker/ Europos Komisijos Žalioji knyga. ,,Europos mokslinių tyrimų erdvė”, 2007 http://ec.europa. eu/research/era/consultation-era_en.html#greenpaper Įmonių inovacinė veikla 2006-2008 m. Pranešimas spaudai. www.stat.gov.lt Inovacijų versle programa 2003-2006. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m. gegužės 9d. nutarimu Nr. 528. http://www.ukmin.lt/files/Pramone/inovaciju/inovaciju%20 versle%20programa%20(s)%20-%20internetui.doc SCHUMPETER, A. Joseph. Economic Doctrine and Method: An Hitorical Sketch by Joseph A. Schumpeter, 2003 http://www.amazon.com/ s?ie=UTF8&rh=i%3Astripbooks%2Cp_27%3AJ.%20Schumpeter&field-author=J.%20 Schumpeter&page=1 Visos krizės įveikiamos. Inovacijos.lt www.google.lt 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Wikipedia, the free encyclopedia. Oliver Jamie. Restaurants. http://www.jamieoliver.com/ recipease/index.html Summary Hotel and restaurant (HORECA) sector is a labour intesive sector, which employs around 9 mln. people in Europe. In Lithuania around 37 640 people work in HORECA sector. During the past years of economic recession and growing globalisation, players of the sector should take new challenges, implement innovations not only in producing and technologies, but also within company policies. According the Oxford research „Comprehensive secoral analysis of emerging competences and economic activities in the European Union“, presented in 2009 to HORECA 332 representatives, there are 4 possible scenarios, describing tourism development until 2010. The Marco Polo and The Body Shop Scenario will improove under economic growth and globalisation, where The Sunny Beach and The Asceticism Scenario is possible by continued economic recession. Business representatives in Lithuania highlight importance of closer cooperation with educational institutions. Both of them should follow demands and needs of the customer – multi-skilled competencies (knowledge about health, nutrition, environment, climate,) better knowledge about ICT, intercultural, language skills, flexible or joined competencies will be important drivers for the sector players to survive future challenges. 333
Please download to view
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
...

inovacijos sveikatingumo versle

by paslaugu

on

Report

Category:

Documents

Download: 0

Comment: 0

51

views

Comments

Description

Download inovacijos sveikatingumo versle

Transcript

INOVACIJOS SVETINGUMO VERSLE Eglė Dilkienė1, Danguolė Baltrūnaitė2 Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija1, Vilniaus kolegija2  Anotacija Inovacija reiškia sėkmingą ir veiksmingą bet kokių naujovių taikymą ir panaudojimą ekonomikos ir socialinei sritims. Viešbučių ir restoranų sektorius laikomas intensyvaus darbo sektoriumi, kuriame Europos Sąjungoje dirba beveik 9 mln., o Lietuvoje 37 640 žmonių. Svetingumo sektoriuje vyrauja šie kompetencijų poreikiai: gretutinės arba daugybinės specializacijos, teisinės ir finansinės, informacinių technologijų, tarpkultūrinės komunikacijos ir užsienio kalbų žinios. Turizmo specialistai numato scenarijus svetingumo verslo tolimesniam vystymui, pagrindiniai jų – tai Marco Polo, Body Shop, Sunny Beach ir Ascetism scenarijai. Svarbus vaidmuo būsimųjų svetingumo specialistų kompetencijų ugdymui tenka ir verslo, ir mokymo įstaigoms, atsižvelgiama į Europos svetingumo rinkos tendencijas ir darbdavių poreikius. Įvadas Inovacija – tai naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir procesus. Inovacinė veikla apima visas stadijas: nuo idėjos gimimo iki galutinio rezultato, bei glaudžią įmonės bei jos makroaplinkos sąveiką. [3] Europos Komisijos Žaliojoje knygoje rašoma, kad inovacija reiškia sėkmingą ir veiksmingą bet kokių naujovių taikymą ir panaudojimą ekonomikos ir socialinei sritims. ,,Inovacija siūlo naują problemos sprendimą ir šitaip patenkina tiek individo, tiek visuomenės realų poreikį.” [5] P.F. Drucker teigia, kad inovacija - tai verslininkiškos vadybos priemonė, kai pokyčiai yra panaudojami kaip galimybė sukurti naujų verslų, produktų ir paslaugų ir gauti daugiau pelno. ,,Diegiant inovacijas ekonominiai ištekliai transformuojami iš žemesnio produk325 tyvumo lygio įaukštesnį, sukuriama naujų išteklių, užtikrinamas verslo ar net valstybių institucijų konkurencingumas pasauliniu lygiu”.[4] Peter F. Drucker išskiria keletą inovacinių idėjų atsiradimo šaltinių – tai netikėtas įvykis, neatitikimas tarp tikrovės ir mūsų vaizdinių, demografiniai pokyčiai, žmonių vertybinių orientacijų ir socialinių nuostatų pokyčiai, naujai ateinančios žinios. Egzistuoja šeši svarbūs veiksniai, lemiantys ir palaikantys kūrybai reikalingą motyvaciją: laisvė, ištekliai, grupinis darbas, vadovybės paskaitinimas, organizacinė parama. [4] Pagal J. Schumpeter inovacija vadinamas „gamybos veiksnių junginys“. Jis apibrėžė penkis inovacijų tipus: naujų produktų sukūrimas, esančių produktų kokybinis pakeitimas, nauja esamai rinkai proceso inovacija, naujų rinkų atvėrimas, naujų žaliavų tiekimo šaltinių suformavimas. [8] Problemos aktualumas. Inovacijų reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje didėja. Šiuo metu inovacijos plačiau diegiamos stambiose pramonės įmonėse, kosmoso, naftos ir dujų pramonėje, biochemijos, informacinių technologijų srityse, bet inovacijos ne mažiau svarbios ir svetingumo industrijoje. Tikslas. Apžvelgti inovacinės veiklos rezultatus ES šalyse ir Lietuvoje bei išryškinti inovacines tendencijas bei siūlomus ateities scenarijus svetingumo įmonėms, remiantis Oksfordo Universiteto studija „Comprehensive sectoral analysis of emerging competences and economic activities in the European Union“, susieti su svetingumo specialistų rengimu. 1996 m. Europos Komisija priėmė Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą. Šiame strateginiame dokumente numatytos trys pagrindinės veiksmų kryptys: skatinti inovacijų kultūrą, kurti inovacijoms palankią aplinką, orientuoti mokslą į pramonės paslaugų sferos inovacijas.[7] Pažymėtina, kad ES valstybės vis labiau atsilieka nuo pagrindinių konkurenčių – JAV ir Japonijos – kurdamos bei diegdamos naujas technologijas. Bendrosios išlaidos, skirtos mokslo ir technologijų plėtrai (MTP), ES, yra kur kas mažesnės negu JAV ir Japonijoje. 1995 m. duomenimis, MTP finansuoti skirta tik apie 1,91% ES bendrojo vidaus produkto (BVP), o JAV – apie 2,45%, Japonijoje – apie 2,95%. Kalbant apie bendrąsias MTP išlaidas vienam gyventojui, šis rodiklis Japonijoje yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES rodiklį. ES valstybėse didžiąją dalį sudaro išlaidos, skiriamos mokslo ir technologijų plėtrai tiesiogiai –.41%, mokymui ir diegimui –25%. [4] Dešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių (VREŠ) valstybių požiūrio į mokslo ir technologijų plėtrą skirtumas yra panašus į šių šalių ekonomikos išsivystymo skirtumus. Vie326 nas iš pagrindinių rodiklių, nusakančių skiriamą dėmesį ir plėtros lygį, yra inovacijoms skiriamas finansavimas. Eurostat’o duomenimis, daugelio VREŠ BVP dalis, išleidžiama MTP, nesiekia 1,5 %. Įvairiuose šalyse šis rodiklis labai skiriasi – nuo 1,77 % Slovėnijoje iki 0,47 % Latvijoje. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 0,57 %.[6] Lietuvos statistikos departamento 1998 m. atlikti inovacinės veiklos rezultatai 612–oje įmonių rodo, kad įvairiose pramonės šakose įmonių aktyvumas plėtojant inovacijas yra nevienodas. Aktyviausiai inovacijos įgyvendinamos naftos perdirbimo ir chemijos produktų gamybos įmonėse – 88 % apklaustų įmonių, maisto ir gėrimų – 68 %, baldų – 62 %, mašinų ir prietaisų – 60 %, statybinių medžiagų – 59 %, lengvosios pramonės – 47 %. Naujų ar patobulintų gaminių rinkai daugiausia pateikė maisto ir gėrimų, lengvosios bei mašinų ir prietaisų gamybos pramonės įmonės. Lietuvos inovacijų centro 1997 m. atlikta Vilniaus regiono įmonių apklausa rodo, jog įmonėse pagrindinai (apie 76 %) formuojami ir įgyvendinami trumpalaikiai (iki 1 metų) inovaciniai projektai, nukreipti į produkciją (gaminį) ir technologijas (atitinkamai 44 % ir 25 %).[6] Viešbučių ir restoranų sektorius laikomas intensyvaus darbo sektoriumi, kuriame Europos Sąjungoje dirba beveik 9 mln. žmonių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2007 metais buvo 3043 maitinimo įmonės ir 626 apgyvendinimo įmonės, o 2008m. maitinimo įmonių padidėjo iki 3170. Šiuose abiejuose sektoriuose dirbo 37 640 žmonių. Maitinimo įmonių apyvarta (be PVM) 2008 m. sausio–gruodžio mėn. sudarė 1055,4 mln.Lt. ir, palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, padidėjo 2,4 procento, tačiau 2009 m. sausio-gruodžio mėn sudarė tik 9897,6 mln.Lt. ir palyginti su tuo pačiu 2008 m laikotarpiu sumažėjo 20,6 procento palyginamosiomis kainomis. Tiek viešbučių, tiek restoranų sektorius yra tiesiogiai veikiamas ir priklausomas nuo turizmo tendencijų, turizmo ekonomikos padėties pasaulyje, Europoje ir mūsų šalyje. 2009 m. sausio mėnesį, Europos komisijos kvietimu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė, kaip Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė, dalyvavo seminare Briuselyje, kur buvo pristatyta Oksfordo Universiteto studija „Comprehensive sectoral analysis of emerging competences and economic activities in the European Union“ („Išsami sektoriaus analizė apie naujas kompetencijas ir ekonomines veiklas Europos Sąjungoje“). Nepaisant šiandieninės ekonomikos lėtėjimo turizmo sektoriuje, visų Europos šalių turizmo specialistai sutinka, kad tiek šiuo metu, tiek ir ateinančius 5-7 metus sektoriuje vyraus šie kompetencijų poreikiai: [2] 1. Gretutinės arba daugybinės specializacijos. Gretutinių specializacijų poreikį diktuoja sektoriuje vyraujanti didelė darbuotojų kaita, sezoninis, pamaininis darbas. Restora327 nuose, viešbučiuose dirba jaunimas, kuriam dažnai tai pirmasis darbas ir tarpinė stotelė, siekiant karjeros. Daugumą sektoriaus darbuotojų sudaro moterys. Todėl, siekiant išlaikyti darbuotojus sektoriuje, reikėtų sudaryti jiems sąlygas išklausyti atskirus modulius darbo vietoje, siunčiant į kursus, dalyvaujant stažuotėse, sudaryti sąlygas mokytis distanciniu būdu. Svarbu keliant kvalifikaciją, o kartu ir sektoriaus prestižą, organizuoti įvairius konkursus. Tiesa, prieš keletą metų verslo atstovai skeptiškai vertino daugybines specializacijas, suteikiamas profesines kvalifikacijas kaip pvz.: virėjas-padavėjas, virėjasbarmenas , tačiau pati rinka padiktavo daugybinių kvalifikacijų poreikį. Smulkiojo verslo įmonėse būtinos įvairios kvalifikacijos bei gebėjimas dirbti įvairių profesijų darbus. 2. Finansų vadyba. Rinkos globalizacijos požymiai jaučiami ir Lietuvoje, kur viešbučiai bei restoranai konkuruoja su Europos Sąjungos įmonėmis. Viešbučiai ir restoranai sudaro junginius (,,grandines“), dažnai dirba frančizės būdu arba praktikuoja verslo procesų nuomą- outsourcingą (angl. outsourcing).Tai mechanizmas, kurio metu įmonė tam tikrą standartizuotą veiklą vykdyti ar darbus atlikti samdo kitą įmonę, teikiančią tokio pobūdžio paslaugas. [1] Viešbučiai, taupydami lėšas, samdo valymo įmones kambariams tvarkyti, apskaitos atlikimui arba maitinimo paslaugas viešbučiuose teikia kitos įmonės. Todėl įmonių vadovams, vidutinio lygio vadybininkams yra labai reikalingos teisinės, finansinės žinios. Dažnas reiškinys Europoje, jau sutinkamas ir Lietuvoje, kai virėjai įkuria savo restoranus ir tampa atsakingi ne tik už darbą virtuvėje, bet ir turi išmanyti finansinius, logistikos, personalo vadybos dalykus. Tai geriausiai parodo garsaus anglų virėjo Jamie Oliver pavyzdys: pradėjęs nuo pirmojo restorano Oksforde šiuo metu jis jau yra įkūręs keturis restoranus (Recipease, Jamie‘s Italian, Fifteen, Fabulous Feasts). [10] 3. Kompiuterinės žinios. IT žinių poreikis lieka ir išliks labai reikalingas viešbučių ir restoranų sektoriuje, pradedant nuo vadovų, vadybininkų, administracijos, logistikos darbuotojų. LVRA atlikus savo narių apklausą, kokias naujoves viešbučiai ir restoranai diegė 2008 metais, įmonės atsakė, kad pastaraisiais metais daugiausiai investicijų buvo skirta kompiuterinėms technologijoms (viešbučio, restorano apskaitos programos) ir į jų atnaujinimą. 4. Tarpkultūrinės kompetencijos ir užsienio kalbų žinios. Viešbučių ir restoranų klientai, jų įvairūs ir augantys poreikiai sveikam gyvenimo būdui, saugumui, aplinkos apsaugai, klimato kaitai, svečiai su kultūriniais ir religiniais skirtumais, kurių Lietuvoje nuolat daugėja, reikalauja iš sektoriaus darbuotojų tarpkultūrinių kompetencijų ir įvairių užsienio kalbų mokėjimo. Maitinimo įmonėse atsiranda dietologų, sveiko gyvenimo būdo 328 specialistų poreikis poreikis, viešbučiuose – su sveikata susijusių specialybių (masažistai, kosmetologai, golfo treneriai, kineziterapeutai) poreikis. Dažniausiai Lietuvoje apgyvendinimo ir maitinimo įmonių darbuotojai šių kompetencijų įgyja darbo vietose. 5. Geresnio lankytojų aptarnavimo teorinės ir praktinės žinios. Svetingumo verslo įmonėse maisto kokybė ir geras lankytojų aptarnavimas visada svarbiau už paprastą kainų mažinimą. Lankytojai, atvykę į viešbutį ar maitinimo įmonę tikisi šilto priėmimo, įdomių, geros kokybės patiekalų ir gėrimų, mandagių ir paslaugių darbuotojų. Lietuvos viešbučiai ir restoranai tam irgi skiria didelį dėmesį ir siekia gerinti tarpkultūrinę viešbučių ir restoranų darbuotojų kompetenciją, suteikiant reikalingus socialinius įgūdžius, kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų bendruosius gebėjimus, konfliktų sprendimo įgūdžius, personalo valdymo ir vidinės įmonės kultūros įgūdžius. [2] Turizmo specialistai diskutuoja, koks ateities scenarijus laukia turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus iki 2020 metų ir išskiria 4 galimus, du pirmieji -Marco Polo ir Body Shop scenarijai yra skirti, jei pasaulyje dominuos ekonominis augimas ir globalizacija, o Sunny Beach ir Ascetism scenarijai labiau orientuoti į ekonominį nuosmukį, nacionalines ir net regionalines tendencijas. 1. Marco Polo scenarijus. Šis scenarijus skirtas ekonominio pakilimo sąlygomis sparčiai augančių lankytojų poreikių tenkinimui. Čia svarbu ir kiekybė, ir kokybė, aukštos kainos lanksčiai derinamos su nuolaidomis (pvz. viešbutyje sumažinamos apgyvendinimo kainos, bet taikomos aukštos patiekalų ir gėrimų kainos), bet vis tik kokybė yra svarbesnė už žemas kainas. Pagrindiniai scenarijaus aspektai: • • • • • • vertinami individualūs klientų poreikiai (daugiau, geriau, greičiau), individualus poilsis ir geros savijautos poreikis, naujų specializacijų poreikis sektoriuje, tarptautinių kompanijų vyravimas, atvykstamojo turizmo augimas iš Kinijos, Indijos, vis daugiau europiečių keliaus ir ilsėsis už Europos ribų. [2] 2. Body Shop scenarijus. Scenarijus taikomas ekonominio pakilimo sąlygomis, bet išryškėja puritoniškos (puritanism) tendencijos. Vartotojai nepraranda noro vartoti ar keliauti, bet jie nori naujovių , permainų, renkasi alternatyvas. Didelis dėmesys skiriamas darniam visuomenės ir aplinkos vystymuisi, aplinkos apsaugai, sveikam gyvenimo 329 būdui. Svetingumo sferos darbuotojai turės įvaldyti sveikos mitybos, aplinkosaugos, sveiko gyvenimo būdo, įvairių renginių, mugių rengimo žinias, turės atkreipti dėmesį, kad vis daugiau potencialių lankytojų bus vegetarai, diabetikai, alergiški tam tikroms maisto rūšims. Šio scenarijaus pagrindiniai aspektai: • • • • • • atitinkantys darnųjį vystymąsi viešbučiai ir restoranai, sveikas gyvenimo būdas ir sveikos atostogos, dvasingumas – naujas prabangos elementas, tarptautinis ir tarpžemyninis turizmas išaugs, bet nežymiai, labai specializuota rinkos segmentacija, smulkių ir vidutinių įmonių vyravimas. [2] 3. Sunny Beach scenarijus. Šis scenarijaus pavadinimas susijęs su nebrangaus turizmo ir masinio vartojimo išvystymu Bulgarijos Saulėtosios pakrantės kurorte. Jis susijęs su eskapizmu (escapism) ir ,,daugiau, geriau, greičiau“ šūkiu, bet jau skirtas ekonominės recesijos sąlygoms, kai vartotojo galimybės ,,leisti pinigus“ sumažėjusios. Kaina tampa bene svarbiausiu kriterijum renkantis viešbutį ar maitinimo įmonę. Prabangūs kurortai ir svetingumo įmonės skiriamos tik turtingajai mažumai. Dominuoja stambios tarptautinės kompanijos, galinčios teikti nuolaidas. Scenarijų charakterizuoja: • • • • masinis paslaugų ir įspūdžių poreikis ir vartojimas, komforto siekimas už mažiausią kainą, masinės atostogos pigiose šalyse. Prognozuojama, kad turizmas išaugs naujosiose ES šalyse (Balkanų šalys, Rytų Europos šalys), rinkoje sumažės smulkių ir vidutinių įmonių, dominuos stambios kompanijos. [2] 4. Ascetism (asketiškasis) turizmo scenarijus. Scenarijus taikomas ekonominio nuosmukio sąlygomis, įvertinamas paprastas, neįmantrus vartojimas, keliaujama arčiau namų, įvertinami nacionaliniai ar kaimynų teikiami aspektai, sumažės tarptautinės kelionės. Populiarės pigūs viešbučiai, didės užsakymai internetu. Vartotojai rinksis nebrangias maitinimo įstaigas, o kai kurie sieks ir patys gaminti maistą. Scenarijaus pagrindiniai aspektai: • • 330 kuklus gyvenimo būdas, sumažės išvykstamasis turizmas, žmonės dažniau atostogaus arčiau namų, • • poreikis pigiam maitinimui: vegetarizmas, ekologiški, bet vietoje gaminami nebrangūs produktai, rinkoje vyraus smulkios (šeimyninės) ir vidutinės įmonės. [2] Nesvarbu, pagal kokį scenarijų gyvens Europa netolimoje ateityje ir kaip tai atsilieps Lietuvai, turizmo specialistai pabrėžė, kokia svarbi rolė šioje veikloje tenka svetingumo verslo specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms, kuriose bus būtina mokyti socialinių, tarpkultūrinių kompetencijų, teorinių ir praktinių IT įgūdžių, aplinkos apsaugos, sveikos gyvensenos žinių. Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete rengiant projektą „Vilniaus kolegijos vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programų atnaujinimas siekiant užtikrinti absolventų kompetencijų atitikimą verslo ir darbo rinkos poreikiams“ ir rengiant naują Viešbučių ir restoranų vadybos programą bei formuojant jos siekinius taip pat atsižvelgiama į Europos svetingumo rinkos tendencijas ir darbdavių poreikius. Drąsiai priimant rinkos iššūkius bus svarbus verslo, švietimo ir mokymo institucijų, valdžios institucijų socialinis dialogas. Išvados Europos Sąjungos šalyse didėja inovacijų diegimo versle reikšmė. ES valstybės šioje srityje ženkliai atsilieka nuo JAV ir Japonijos. Vidurio ir Rytų Europos šalyse inovacijoms skiriamas nepakankamas finansavimas. BVP dalis, išleidžiama MTP, nesiekia 1,5%. Lietuvoje inovacijos geriausiai įgyvendinamos naftos perdirbimo ir chemijos produktų gamybos įmonėse – 88%, maisto ir gėrimų – 68%. Viešbučių ir restoranų sektorius laikomas intensyvaus darbo sektoriumi. Europos šalių specialistai sutinka, tiek šiuo metu, tiek ateityje didės gretutinių arba daugybinių specializacijų, teisinių ir finansinių žinių, kompiuterinių žinių bei tarpkultūrinės komunikacijos ir užsienio kalbų žinių poreikis. Svetingumo sektoriaus ateities scenarijuose numatoma, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu vyraus Sunny Beach ir Ascetism scenarijai, o kylant ekonomikai bus galima taikyti Marco Polo ir Body Shop scenarijus. Svetingumo verslo specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms būtina atsižvelgti į Europos svetingumo rinkos tendencijas ir užtikrinti absolventų kompetencijų atitikimą verslo ir darbo rinkos poreikiams. 331 Literatūros sąrašas 1. 2. BALTRŪNAITĖ, Gerda. Outsourcing’o nauda verslui, 2009 http://pros.lt/blog/ outsourcing%E2%80%98o-nauda-verslui Comprehensive sectoral analysis of emerging competencies and economic activities in the European Union.. Submitted to the European Commission; Employment, Social Affairs and Equal Opportunities DG. Lot 12: Hotels and restaurants, Oxford University Study, 2009 Inovacijos ir svetingumo verslas. http://www.google.lt/search?hl=lt&source=hp&q=inovacij os+ir+svetingumo+verslas&aq=f&aqi=&aql=&oq=&gs_rfai DRUCKER, F. Peter. Managing of the future, 2002 http://www.bookfinder.com/author/ peter-f-drucker/ Europos Komisijos Žalioji knyga. ,,Europos mokslinių tyrimų erdvė”, 2007 http://ec.europa. eu/research/era/consultation-era_en.html#greenpaper Įmonių inovacinė veikla 2006-2008 m. Pranešimas spaudai. www.stat.gov.lt Inovacijų versle programa 2003-2006. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m. gegužės 9d. nutarimu Nr. 528. http://www.ukmin.lt/files/Pramone/inovaciju/inovaciju%20 versle%20programa%20(s)%20-%20internetui.doc SCHUMPETER, A. Joseph. Economic Doctrine and Method: An Hitorical Sketch by Joseph A. Schumpeter, 2003 http://www.amazon.com/ s?ie=UTF8&rh=i%3Astripbooks%2Cp_27%3AJ.%20Schumpeter&field-author=J.%20 Schumpeter&page=1 Visos krizės įveikiamos. Inovacijos.lt www.google.lt 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Wikipedia, the free encyclopedia. Oliver Jamie. Restaurants. http://www.jamieoliver.com/ recipease/index.html Summary Hotel and restaurant (HORECA) sector is a labour intesive sector, which employs around 9 mln. people in Europe. In Lithuania around 37 640 people work in HORECA sector. During the past years of economic recession and growing globalisation, players of the sector should take new challenges, implement innovations not only in producing and technologies, but also within company policies. According the Oxford research „Comprehensive secoral analysis of emerging competences and economic activities in the European Union“, presented in 2009 to HORECA 332 representatives, there are 4 possible scenarios, describing tourism development until 2010. The Marco Polo and The Body Shop Scenario will improove under economic growth and globalisation, where The Sunny Beach and The Asceticism Scenario is possible by continued economic recession. Business representatives in Lithuania highlight importance of closer cooperation with educational institutions. Both of them should follow demands and needs of the customer – multi-skilled competencies (knowledge about health, nutrition, environment, climate,) better knowledge about ICT, intercultural, language skills, flexible or joined competencies will be important drivers for the sector players to survive future challenges. 333
Fly UP