Istorija naujausias

  • Published on
    11-Sep-2014

  • View
    205

  • Download
    0

Embed Size (px)

Transcript

IstorijaI dalis1. Pirmykts bendruomens laikotarpio statiniai Stovyklos ir bstai. Vlyvojo paleolito laikotarpiu (XI IX t. Pr. m. e.) laikinos mediotoj stovyklos pietins lietuvos smltose upi ir eer pakrantse. Mezolite (VIII IV t.m.pr.m.e.) ne tik pietuose, bet ir vakarinje bei vidurinje dalyje, stovyklos grupmis. Neolito (IV II t.m.pr.m.e.) narvos nemuno kultra prie jros ir upi bei eer. Pastovesni anteminiai ovals, apskriti ir keturkampiai bstai su atvirais idiniais. alvario (XVI V a.pr.m.e) ir geleies (nuo V a.pr.m.e.) dar labiau iplito gyvenviei statyba. Bstai idestyti padrikai per kelet ar keliolika metr vieni nuo kit. Anteminiai statiniai (kgio pavidalo sienos arba pdin karkasin konstrukcija) ir duobs maisto atsargoms. Samantoni bstas Ukmergs raj (II t.pr.m.e.) Pilkapiai 6 12, reiau iki 20 m skersmens taisyklingo pusapskritimiuo pavidalo, 1-2 m aukio. Yra su koncentrikais akmen vainikais. Kurmaii pilkapiai (Kretingos raj. ) su konc. Vainikais. Inyko vakar lietuvoje apie m.e. I tkstantm. Pr. Piliakalniai I t.pr.m.e. Daugiausiai emaitijoje, unemuns pietinje dalyje ir Auktaitijos iaurs ryt vietovse. (apie 860) Tipai: kalviniai ir krantiniai. Piliakalniai gyvenviets ir piliakalniai slptuvs. Kernavje pirmi ms eros amiaus pastatai, 3,5X3,5 m ploto, karkasas stulbins konstrukcijos. 40-45 cm gilinta ugniaviet prie pastat. Rstins konstrukcijos namai, emaitik num ir nam prototipai. Utenos raj. Narkn piliakalnyje alvario amiaus metalo apdorojimo vieta. Taip pat paplienijos piliakalnyje teli raj. Velikuks piliakalnis gyvenviet 45X25 m ploto aiktel, migoni piliakalnio slptuvs 100 m2. Pauki piliakalnis prien raj. Surmiaus eero krante apie 90 m2 aiktel, slptuv. Gyvenviets prie piliakalni. Imbars gyvenviet (Kretingos raj.) linijis ustatymas palei keli, taip pat Dapi piliak. (maeiki raj.), dvi tvirtintos gyvenviets prie mataii piliakalnio aki raj.

2. Feodalins lietuvos valstybs krimosi ir kov dl savarankikumo laikotarpio architektra 2.1. Gynybini rengini sistema Dl sparios ekonomikos raidos formavosi nauja klasin visuomen I m. e. Tkst.., ypa II tkstantm. Pr. krsi atskir emi valdios institiucijos. Vieno i srii kunigaiki gyvenviet pilis buvo kumelioni piliakalnis kapsuko raj. Gerai fortifikuoti srii kunigaiki piliakalniai Auktadvario (trak raj), mauloni (Ignalinos raj), nemenins (vilniaus raj.) Nuo XIII a. Prasidjo kalavijuoi ir kryiuoi puldinjimai, todl paspartjo pili statyba. Du gynybiniai arealai emaitijos ir vidurio lietuvos (apribotas neries, nemuno ir merkio) 2.2. Medins pilys ir j gynybiniai renginiai Brauols pilis turjo vis rengini kompleks. laitai kaip galima statesni, aiktels apsuptos medini aptvar, su boktais poskiuose. Cokoliai kartais sukrauti i akmen (Veliuonos pilis). Perkas sistemos i lauk puss. Pastat grupavimas aiktelse. Klgrindos. Padievaiio, Burbiki ir medvgalio piliakalni papdse (ilals raj.). 2,7 5 m ploio ir iki 500 m ilgio. iaurs emaitijos ir pajrio pilys. Ypa tvirta apuols pilis (skuodo raj). impilties pilis ant krantinio tipo piliakalnio Kretingos raj. palangos pilis, ekets pilis Klaipdos raj, imbars pilis. Nemuno emupio pilys Ragains ir tils pilys, Rudaminos pilis Lazdij raj pelktoje vietovje (manoma kad ia Mindaugas vainikavsis karalium). Prie sudargo (aki raj) penkios pilys sudar vientis gynybos sistem. Deiniajame nemuno vidupio krante Rambyno-ramigs, Jurbarko-karuvos, bisens, kolaini pilys. Prie stipri Veliuonos, pietuvs ir patuvos pili vyko danos kautyns. emaitijos vidurio ir dubysos pakrani pilys. Paeuvio, bebirvaits, skronyts pilys. Didels reikms emaitijos vidurio apsaugai turjo aukaimio pilis slptuv Taurags raj. Viena tviriausi medvgalio pilis, dar atrijos pilis, dubysos, Betygalos . Auktaitijoje upyts pilis (Panevio raj), kupikio pilis. Vidurins krato dalies pilys.

Svarbiausia kauno pilis. Netoli Rumiki, darsnikio pilis, vytauto dvaras, naujapilis. Birtono pilis. Punios pilis. Merkins pilis. Eiiki pilis. Svarbiausias gynybos centras neries pakrantse Kernavs pilis. Maiiagalos, nemenins pilys. Pili medini pastat konstrukcijos Trys bdai rentinis, stulpinis ir karkasinis. 2.3. Mrins statybos pradia Pirmieji ne kulto, o gynybiniai pastatai nes medini pili jau neuteko. XIII XIV a. Daugiausiai buvo statoma tarp kauno, gardino, Naugarduko, krvos ir vilniaus. Pagrindin mediaga lauko rieduliai, nors gaminta ir plyt, kurios naudotos kampams, boktams, skliautams etc. Plytos be brauk. Plotis lygus pusei ilgio arb truput didesnis. Pasitaikydavo ir nupjautais ar suapvalintais kampais. Rio hidrauliniu kallki skiediniu. Kiekvien akmen eil 30-34 cm ilygindavo degt plyt eile. Pilyse plytinis buvo kiautas. Baltikas riimo bdas trys ilgins, viena trumpin. Sienos nuo 1,4 iki 3 m storio. Perdangos medins, bokt pirmas arba paskutinis auktas gali bti dengtas skliautu. Mrins pilys. Planas ir visa kita priklaus nuo pobdio ir paskirties. Aptvarins pilys. Keturkampio ir daugiakampio plano. Apsuptos pylimais ir perkasais. Kauno pirmoji pilis seniausia i keturkampi aptvarini. Trapecin. Siena 9 m aukio, u perkaso dvigubai plonesn antra siena. Nuo kit skiriasi archajikesne mrijimo technika, maesniu kiemu. Lydos pilis statyta XIV a. Pirmame ketvirtyje. Du boktai, bta gyvenamj nam. Krvos pilis, netaisyklinga keturkamp, sienos 12-13 m aukio.boktas keturi aukt su rsiu, pirmas kio reikalams antram treiam gyvenamosios patalpos, paskutinis gynybos reikmms. audymo angos. Medinink pilis. Didiausia i keturkampi aptvarini. XIV pirmoje pusje. Du plats 5-8 m perkasai ir pylimas, 1,85 ha kiemas. Sienos 15 m aukio, 2 m. storio. Keturi boktai. Didysis apie 30 m aukio. Visose pilies sienose buvo vartai. Smailiaarkius bokto langus ir vartus galima laikyti gotikos pradmenimis. Svarbus vilniaus pili kompleksas kreivoji, auktutin ir emutin. emutin um apie 4 ha plot. ems pylimai, medins vliau ir mrins aptvaros, boktai. Sienos nuo 2,5 iki 3 m storio. Daugiau negu 1 km ilgio, 8-10 m aukio.pilies kalno vakarinje palaitje buvo 1,7 m storio kiautins konstrukcijos sien didelis pastatas su sale, kuris galjo bti kunigaikio rmai.

iaur nuo pilies kalno rasta vienauki gyvenamj nam pdsak. Kulto pastatai. Tipikas planas kvadratin nava ir tumpa presbiterija su apside. Gardino pilies koplyia apie XIII a. Vidurys. 8,8X8,8 m ploto. Plytos plonos ir storos, ritos be sistemos, apie 40 proc. Ilgins. Dekorui supaprastinto kryiaus formos profiliutos plytos. Vienas pirmj lietuvos teritorijoje statyt mrini pastat. Naugarduko pilies koplyia. 13,5X13,5 m. pamatai i lauko akmen, sienos kiautins. Baltikas riimo bdas. Vilniaus katedra. 22,7X22,4 m. iorje stovjo 12,5 m ploio boktas. Prie presbiterijos iaurins sienos dvi vienodos koplyios, viena galjo bti zakristija. tris navas dalijo dvi poros stulp. Grindys glazruotos 17X17 cm plytels. Pamatai i akmen, antemin dalis plytos. Prie katedros piet puss pristatytoje koplyioje buvo kripta, kurios vienoje sienoje vienintelis iliks lietuvoje XIV XV sienins tapybos pavyzdys nukryiavimo scena. Rmai. Senieji emutins pilies rmai stovjo katedros aikts vakarinje dalyje, vienu onu jungti gynybin sien. Ankstyviausios inios ~1387 metus. Iki 1530 m buvo vyskupo rezidencija. Tada restauravo ir apgyvendinti kareiviai. Matmenys 48X13,8 m. 2.4. Miest atsiradimas ir raida iki XV a. Pradios I papili iaugo pirmieji miestai. XI-XII a lietuvi emse pirmj miest uuomazgos. Gynybins kovos ir lietuvos feodal skverbimasis rus emes trukd ir labai ltino miest vystymsi. Tik XIV a.pab. miestams imtos teikti savivaldos teiss. Vilnius gavo Magdeburgo teises tik 1387m. 3. sigaljusio feodalizmo ir kio kilimo laikotarpio architektra 3.1. Miest ir miesteli raida nuo XV a. Pr. Iki XVI a. Vidurio Po 1410 m pergals prie algirio ir 1435 prie Pabaisko, susidar palankesns slygos kiui vystytis. Kilo emdirbyst, vystsi prekybiniai piniginiai santykiai. 1441 didiojo kunigaikio privilegijoje jau minimi turgs ne tik svarbiausi centr bet ir maesniuose miesteliuose. Veik uostai Skirsnemunje, Jurbarke, veliunuoje, Serediuje, vilkijoje, belicoje, Vilniuje, Kernavje, Kdainiuose, pajryje. Miestams imta teikti spariau savivaldos teises. Nuo XV imta teikti prekybos privilegijas. Iki XVI a jas gavo agar, pasvalys, Adutikis, Betygala, auknai, lioliai, akmen, Birtonas ir kt. Svarbiausi miestai XV XVI beveik nesiskyr gyventoj skaiiumi nuo gretim ali. vairios tautybs. Pirkliai, amatininkai, emdirbiai.

Planas, ustatymas, trin kompozicija. Atitolinami nuo pili kad likt neustatytas apaudomas laukas. XV gynybos veiksniai neteko ankstesns reikms ir miestai vystsi laisviau. Teritorija vientisa, retai susideda i atskir gyvenviei (vilnius, Ukmerg, Veliuona). Padrikas planas maose, linijinis didesnse. Augant keitsi apskrit arba oval. Savaimingas plano formavimasis. XIV jau pradjo rastis pavieni mrini pastat, daugiausiai kulto. Radialinio plano. Vilnius vienas bdingiausi pavyzdi. 1323 pirm kart pamintas kaip sostin. Laisviau ustatytas, nei kiti miestai sklypuose daug laisvos vietos. Pastatyta 3 km ilgio siena nuo totori antpuoli. Dl 1530 m gaisro susirpinta gaisrine sauga, pradta tiesinti gatvi tinkl, namus statyti eile. Gardinas viena svarbiausi kunigaiki rezidencij. Ukmerg, alytus, Naugardukas. Linijinio plano miestai ir miesteliai. Imbar, Veliuona, lyda, palanga. Staiakampio plano miestai. Pradta naudoti tik XVI a. Vilniuje ir gardine bandytas pritaikyti staiakampis planas, todl jie yra miraus plano. Klaipda nuo pat pradi buvo statoma pagal staiakamp plan (XVI a vidurio). Miraus plano miestai ir miesteliai. Kaunas. Pirminis planas buvo radialinis. Nuo 1540 m pradtas planuoti ustatymas. Trakai.merkin. varniai.jurbarkas.kraiai. 3.2. Gotika Pagrindinis plyt gotikos ypatumas: plokia netinkuota siena, danai puota juodais plyt galais arba tinkuotais elementais: frizais, niomis. Lietuvoje pasirod XIV a pab ir plito iki XV-XVI a. Nesutapo su kit ali gotikos raida. Du periodai: XIV a pab Xva pirma pus kilimas, arba ankstyvoji; XV a antroji pus XVI klestjimas, arba brandioji gotika. Kilimo laikotarpiu statomi nesudtingos kompoz