Istorija naujausias

  • Published on
    11-Sep-2014

  • View
    175

  • Download
    0

Transcript

IstorijaI dalis1. Pirmykts bendruomens laikotarpio statiniai Stovyklos ir bstai. Vlyvojo paleolito laikotarpiu (XI IX t. Pr. m. e.) laikinos mediotoj stovyklos pietins lietuvos smltose upi ir eer pakrantse. Mezolite (VIII IV t.m.pr.m.e.) ne tik pietuose, bet ir vakarinje bei vidurinje dalyje, stovyklos grupmis. Neolito (IV II t.m.pr.m.e.) narvos nemuno kultra prie jros ir upi bei eer. Pastovesni anteminiai ovals, apskriti ir keturkampiai bstai su atvirais idiniais. alvario (XVI V a.pr.m.e) ir geleies (nuo V a.pr.m.e.) dar labiau iplito gyvenviei statyba. Bstai idestyti padrikai per kelet ar keliolika metr vieni nuo kit. Anteminiai statiniai (kgio pavidalo sienos arba pdin karkasin konstrukcija) ir duobs maisto atsargoms. Samantoni bstas Ukmergs raj (II t.pr.m.e.) Pilkapiai 6 12, reiau iki 20 m skersmens taisyklingo pusapskritimiuo pavidalo, 1-2 m aukio. Yra su koncentrikais akmen vainikais. Kurmaii pilkapiai (Kretingos raj. ) su konc. Vainikais. Inyko vakar lietuvoje apie m.e. I tkstantm. Pr. Piliakalniai I t.pr.m.e. Daugiausiai emaitijoje, unemuns pietinje dalyje ir Auktaitijos iaurs ryt vietovse. (apie 860) Tipai: kalviniai ir krantiniai. Piliakalniai gyvenviets ir piliakalniai slptuvs. Kernavje pirmi ms eros amiaus pastatai, 3,5X3,5 m ploto, karkasas stulbins konstrukcijos. 40-45 cm gilinta ugniaviet prie pastat. Rstins konstrukcijos namai, emaitik num ir nam prototipai. Utenos raj. Narkn piliakalnyje alvario amiaus metalo apdorojimo vieta. Taip pat paplienijos piliakalnyje teli raj. Velikuks piliakalnis gyvenviet 45X25 m ploto aiktel, migoni piliakalnio slptuvs 100 m2. Pauki piliakalnis prien raj. Surmiaus eero krante apie 90 m2 aiktel, slptuv. Gyvenviets prie piliakalni. Imbars gyvenviet (Kretingos raj.) linijis ustatymas palei keli, taip pat Dapi piliak. (maeiki raj.), dvi tvirtintos gyvenviets prie mataii piliakalnio aki raj.2. Feodalins lietuvos valstybs krimosi ir kov dl savarankikumo laikotarpio architektra 2.1. Gynybini rengini sistema Dl sparios ekonomikos raidos formavosi nauja klasin visuomen I m. e. Tkst.., ypa II tkstantm. Pr. krsi atskir emi valdios institiucijos. Vieno i srii kunigaiki gyvenviet pilis buvo kumelioni piliakalnis kapsuko raj. Gerai fortifikuoti srii kunigaiki piliakalniai Auktadvario (trak raj), mauloni (Ignalinos raj), nemenins (vilniaus raj.) Nuo XIII a. Prasidjo kalavijuoi ir kryiuoi puldinjimai, todl paspartjo pili statyba. Du gynybiniai arealai emaitijos ir vidurio lietuvos (apribotas neries, nemuno ir merkio) 2.2. Medins pilys ir j gynybiniai renginiai Brauols pilis turjo vis rengini kompleks. laitai kaip galima statesni, aiktels apsuptos medini aptvar, su boktais poskiuose. Cokoliai kartais sukrauti i akmen (Veliuonos pilis). Perkas sistemos i lauk puss. Pastat grupavimas aiktelse. Klgrindos. Padievaiio, Burbiki ir medvgalio piliakalni papdse (ilals raj.). 2,7 5 m ploio ir iki 500 m ilgio. iaurs emaitijos ir pajrio pilys. Ypa tvirta apuols pilis (skuodo raj). impilties pilis ant krantinio tipo piliakalnio Kretingos raj. palangos pilis, ekets pilis Klaipdos raj, imbars pilis. Nemuno emupio pilys Ragains ir tils pilys, Rudaminos pilis Lazdij raj pelktoje vietovje (manoma kad ia Mindaugas vainikavsis karalium). Prie sudargo (aki raj) penkios pilys sudar vientis gynybos sistem. Deiniajame nemuno vidupio krante Rambyno-ramigs, Jurbarko-karuvos, bisens, kolaini pilys. Prie stipri Veliuonos, pietuvs ir patuvos pili vyko danos kautyns. emaitijos vidurio ir dubysos pakrani pilys. Paeuvio, bebirvaits, skronyts pilys. Didels reikms emaitijos vidurio apsaugai turjo aukaimio pilis slptuv Taurags raj. Viena tviriausi medvgalio pilis, dar atrijos pilis, dubysos, Betygalos . Auktaitijoje upyts pilis (Panevio raj), kupikio pilis. Vidurins krato dalies pilys.Svarbiausia kauno pilis. Netoli Rumiki, darsnikio pilis, vytauto dvaras, naujapilis. Birtono pilis. Punios pilis. Merkins pilis. Eiiki pilis. Svarbiausias gynybos centras neries pakrantse Kernavs pilis. Maiiagalos, nemenins pilys. Pili medini pastat konstrukcijos Trys bdai rentinis, stulpinis ir karkasinis. 2.3. Mrins statybos pradia Pirmieji ne kulto, o gynybiniai pastatai nes medini pili jau neuteko. XIII XIV a. Daugiausiai buvo statoma tarp kauno, gardino, Naugarduko, krvos ir vilniaus. Pagrindin mediaga lauko rieduliai, nors gaminta ir plyt, kurios naudotos kampams, boktams, skliautams etc. Plytos be brauk. Plotis lygus pusei ilgio arb truput didesnis. Pasitaikydavo ir nupjautais ar suapvalintais kampais. Rio hidrauliniu kallki skiediniu. Kiekvien akmen eil 30-34 cm ilygindavo degt plyt eile. Pilyse plytinis buvo kiautas. Baltikas riimo bdas trys ilgins, viena trumpin. Sienos nuo 1,4 iki 3 m storio. Perdangos medins, bokt pirmas arba paskutinis auktas gali bti dengtas skliautu. Mrins pilys. Planas ir visa kita priklaus nuo pobdio ir paskirties. Aptvarins pilys. Keturkampio ir daugiakampio plano. Apsuptos pylimais ir perkasais. Kauno pirmoji pilis seniausia i keturkampi aptvarini. Trapecin. Siena 9 m aukio, u perkaso dvigubai plonesn antra siena. Nuo kit skiriasi archajikesne mrijimo technika, maesniu kiemu. Lydos pilis statyta XIV a. Pirmame ketvirtyje. Du boktai, bta gyvenamj nam. Krvos pilis, netaisyklinga keturkamp, sienos 12-13 m aukio.boktas keturi aukt su rsiu, pirmas kio reikalams antram treiam gyvenamosios patalpos, paskutinis gynybos reikmms. audymo angos. Medinink pilis. Didiausia i keturkampi aptvarini. XIV pirmoje pusje. Du plats 5-8 m perkasai ir pylimas, 1,85 ha kiemas. Sienos 15 m aukio, 2 m. storio. Keturi boktai. Didysis apie 30 m aukio. Visose pilies sienose buvo vartai. Smailiaarkius bokto langus ir vartus galima laikyti gotikos pradmenimis. Svarbus vilniaus pili kompleksas kreivoji, auktutin ir emutin. emutin um apie 4 ha plot. ems pylimai, medins vliau ir mrins aptvaros, boktai. Sienos nuo 2,5 iki 3 m storio. Daugiau negu 1 km ilgio, 8-10 m aukio.pilies kalno vakarinje palaitje buvo 1,7 m storio kiautins konstrukcijos sien didelis pastatas su sale, kuris galjo bti kunigaikio rmai. iaur nuo pilies kalno rasta vienauki gyvenamj nam pdsak. Kulto pastatai. Tipikas planas kvadratin nava ir tumpa presbiterija su apside. Gardino pilies koplyia apie XIII a. Vidurys. 8,8X8,8 m ploto. Plytos plonos ir storos, ritos be sistemos, apie 40 proc. Ilgins. Dekorui supaprastinto kryiaus formos profiliutos plytos. Vienas pirmj lietuvos teritorijoje statyt mrini pastat. Naugarduko pilies koplyia. 13,5X13,5 m. pamatai i lauko akmen, sienos kiautins. Baltikas riimo bdas. Vilniaus katedra. 22,7X22,4 m. iorje stovjo 12,5 m ploio boktas. Prie presbiterijos iaurins sienos dvi vienodos koplyios, viena galjo bti zakristija. tris navas dalijo dvi poros stulp. Grindys glazruotos 17X17 cm plytels. Pamatai i akmen, antemin dalis plytos. Prie katedros piet puss pristatytoje koplyioje buvo kripta, kurios vienoje sienoje vienintelis iliks lietuvoje XIV XV sienins tapybos pavyzdys nukryiavimo scena. Rmai. Senieji emutins pilies rmai stovjo katedros aikts vakarinje dalyje, vienu onu jungti gynybin sien. Ankstyviausios inios ~1387 metus. Iki 1530 m buvo vyskupo rezidencija. Tada restauravo ir apgyvendinti kareiviai. Matmenys 48X13,8 m. 2.4. Miest atsiradimas ir raida iki XV a. Pradios I papili iaugo pirmieji miestai. XI-XII a lietuvi emse pirmj miest uuomazgos. Gynybins kovos ir lietuvos feodal skverbimasis rus emes trukd ir labai ltino miest vystymsi. Tik XIV a.pab. miestams imtos teikti savivaldos teiss. Vilnius gavo Magdeburgo teises tik 1387m. 3. sigaljusio feodalizmo ir kio kilimo laikotarpio architektra 3.1. Miest ir miesteli raida nuo XV a. Pr. Iki XVI a. Vidurio Po 1410 m pergals prie algirio ir 1435 prie Pabaisko, susidar palankesns slygos kiui vystytis. Kilo emdirbyst, vystsi prekybiniai piniginiai santykiai. 1441 didiojo kunigaikio privilegijoje jau minimi turgs ne tik svarbiausi centr bet ir maesniuose miesteliuose. Veik uostai Skirsnemunje, Jurbarke, veliunuoje, Serediuje, vilkijoje, belicoje, Vilniuje, Kernavje, Kdainiuose, pajryje. Miestams imta teikti spariau savivaldos teises. Nuo XV imta teikti prekybos privilegijas. Iki XVI a jas gavo agar, pasvalys, Adutikis, Betygala, auknai, lioliai, akmen, Birtonas ir kt. Svarbiausi miestai XV XVI beveik nesiskyr gyventoj skaiiumi nuo gretim ali. vairios tautybs. Pirkliai, amatininkai, emdirbiai.Planas, ustatymas, trin kompozicija. Atitolinami nuo pili kad likt neustatytas apaudomas laukas. XV gynybos veiksniai neteko ankstesns reikms ir miestai vystsi laisviau. Teritorija vientisa, retai susideda i atskir gyvenviei (vilnius, Ukmerg, Veliuona). Padrikas planas maose, linijinis didesnse. Augant keitsi apskrit arba oval. Savaimingas plano formavimasis. XIV jau pradjo rastis pavieni mrini pastat, daugiausiai kulto. Radialinio plano. Vilnius vienas bdingiausi pavyzdi. 1323 pirm kart pamintas kaip sostin. Laisviau ustatytas, nei kiti miestai sklypuose daug laisvos vietos. Pastatyta 3 km ilgio siena nuo totori antpuoli. Dl 1530 m gaisro susirpinta gaisrine sauga, pradta tiesinti gatvi tinkl, namus statyti eile. Gardinas viena svarbiausi kunigaiki rezidencij. Ukmerg, alytus, Naugardukas. Linijinio plano miestai ir miesteliai. Imbar, Veliuona, lyda, palanga. Staiakampio plano miestai. Pradta naudoti tik XVI a. Vilniuje ir gardine bandytas pritaikyti staiakampis planas, todl jie yra miraus plano. Klaipda nuo pat pradi buvo statoma pagal staiakamp plan (XVI a vidurio). Miraus plano miestai ir miesteliai. Kaunas. Pirminis planas buvo radialinis. Nuo 1540 m pradtas planuoti ustatymas. Trakai.merkin. varniai.jurbarkas.kraiai. 3.2. Gotika Pagrindinis plyt gotikos ypatumas: plokia netinkuota siena, danai puota juodais plyt galais arba tinkuotais elementais: frizais, niomis. Lietuvoje pasirod XIV a pab ir plito iki XV-XVI a. Nesutapo su kit ali gotikos raida. Du periodai: XIV a pab Xva pirma pus kilimas, arba ankstyvoji; XV a antroji pus XVI klestjimas, arba brandioji gotika. Kilimo laikotarpiu statomi nesudtingos kompozicijos, santri form pastatai, bdinga masyvios sienos,s sunkios proporcijos, neaukta vidaus erdv. Mediagos, konstrukcijos ir statybos technika.Akmenys, kalki skiedinys, plytos. Plytos ilgis lygus dviems ploiams plius aukiui. Puoybai perdegtos ir profiliuotos plytos. Iilginiai grioveliai braukos geresniam sukibimui su skiediniu. Yra tamsiai raudon ir gelton, geltonos buvo nudaomos raudonai. Gotikas riimo bdas viena ilgin, viena trumpin. Sils rievtos. Sienas remia kontraforsai. Ni ir ang sramos arkins. Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose segmentin ar pusapskritimin arka, kulto smailjanti. Skliautai: puscilindriai, kryminiai, vaigdiniai, tinkliniai, kritoliniai. Pilys. Kauno antroji pilis gotikos periode rekonstruota aptvarin pilis. Keturi boktai, vienas keturkampis, naudotas alia esani vart apsaugai. Paplatintas perkasas. Pastatyta bastja XVI a. Vilniaus auktutin pilis. Planas pailgas daugiakampis. Vakarinje dalyje atuonkampis boktas, iaurinje ir pietinje pusse du keturkampiai boktai, rytinje dalyje rezidenciniai rmai. vaiavimas iauriniame laite. Geriausiai iliks vakarinis boktas. Keturi aukt, virutiniame audymo angos. Aukt perdangos medins. Visose sienose yra pusapskriiai arkiniai langai. Siaurjantis atuonkampis tris, fasad apdaila plytomis bdinga gotikai. Rezidencinaii rmai rekonstruoti gotikos epochoje. Sienos apie 3m akmens mro, kampai ir angokraiai plytiniai. Trys auktai. Fasad architektra santri, daugiausiai ang vidinio kiemo pusje. Gardino pilis.planas- netaisyklingas daugiakampis. Aptvarini sien auktis 8-10m, ilgis 290 m. penki masyvs nevienodo didumo boktai. Prie rytins sienos liejosi dviauktis, madaug 45X10m gyvenamj rm korpusas. Gotikin pilis i esms pakeista XVI a. Pab. Naugarduko pilis. Pavojingiausioje ieurinje pusje 25 m aukio vart boktas. Vartai smailjantys arkiniai. Bokto langai su segmentinm sramom. Prie iaurins aptvarins sienos stovjo mriniai gyvenamieji rmai. I viso 7 boktai. Trak pusiasalio pilis. Perimetrin gynybin siena, XIV a buvo ei boktai, dviejuose vartai. XIV antroj pusj apjuosta teritorija aplink auk kaln. Auk kalne buvo pastatytas kompleksas analogikas vilniaus auktutinei piliai, bet nuo XV nebeplt dl politini slyg ir galiausiai 1655m nugriauta. Trak salos pilis statyta XIV-XV a pradioje. Pirmas etapas iaurinje saloje. Pusiau udaro plano rezidenciniai rmai ir papilio sienos dalis. Antras etapas baigti statyti rezidenciniai rmai su vidaus kiemu ir dononu, juos supanios gynybins sienos, supilta terasa. Treiame etape (XV a pr) suformuotas papilys. Gynybin siena su boktais. Pagrindin mro mediaga akmenys. Pavirius beveik visur ilygintas skiediniu. Kampai, angokraiai, interjeras plytos. Riimas gotikinis. Rmai du lygiagrets vienodi korpusai, viename gale sujungti aukta siena, kitame dononu. Dononas aukiausias 34 m penki aukt pilies statinys. Penktame aukte spjama buvus koplyi vaigdiniais skliautais. Rezidencini rm statybai panaudota keliolika profili plyt. Rmai susideda i dviej triauki korpus. Treiam aukte po tris gyvenamas patalpas vaigdiniais skliautais. jas patenkama i lauko. Pietryio korpuso antram aukte reprezentacin 10x21m sal trij travj vaigdiniu skliautu. Sals ir kit patalp langai vitrainai. Gyvenamieji namaiDaugiausiai ilikusi kaune ir Vilniuje. Vilniaus apie 300, kauno daugiau kaip 50 su gotikos ymmis. Miest kvartalai suskirstyti 15-19 m ploio ir 50-60m ilgio sklypus. Sklyp one daniausiai galu gatv stovjo 7-9 m ploio, 17-21 m ilgio 1-3 aukt namai. Dvejopos plano konfogracijos staiakampiai ir kampiniai. vaiavimas alia namo arba kerta j kiaurai. Fasadai santrs, netinkuotos sienos. Daugiau puoybos element prie pagr gatvi ir aiki stovjusiuose namuose. Galu orientuoto gatv namo pagrindinis fasado akcentas frontonas, nuo sienos atskirtas frizine juosta, paprastai irykinta horizontali kiekvieno aukto juosta. Vienoje zonoje tos paios paskirties elementai vienodi. Skirtinguose auktuose idstyti skirtingai ir yra nevienodi. Gyvenamieji kambariai paprasti, reprezentacins sals puonesns. Staiakampiai. Kiekviename aukte daniausiai po tris patalpas, pirmame aukte prekybins ir pan patalpos. Kaune bdinga jimas i gatvs, Vilniuj i kiemo. jimas patalp per priemen, tai yra bdingas lietuvos architektros bruoas. Gyvenamieji kambariai pirmam aukte atokiau nuo gatvs ir antram aukte. Kampiniai. Planas panaus staiakampi, tik pirmam aukte prie gatvs daniausiai dvi patalpos ir kartais vaiavimas kiem. Namai su sandliu. Sandlis statomas tame paiame sklype alia namo. Sandli patalpos daniausiai vientisos, stulpai mediniai rm perdangas. Sandli langai maesni arba j i viso nra, taip pat neildomi. Visuomeniniai pastatai. Daugelis i pastat neiliko. Kulto pastatai. Halins ir vienanavs banyios bebokts arba su boktu priekiniame ar oniniame fasade. Kai kur pagr fasado kampuose du boktai. Bebokts fasadas simetrikas, su auktu trikampiu arba laiptuotu ni suskaidytu frontonu, nuo sienos atskirtu frizu arba karnizu. Fasado viduryje portalas, vir jo langas, abipus lango nios. Kampus remia kontraforsai. Kai yra boktas, jis yra fasado dominant. oniniuose fasaduose ritmikai sugrupuoti langai ir kontraforsai. Fasad kompozicija paprasta. Saviti lt gotikos bruoai: atuonkampiai keli tarpsni siaurjantys vir boktai; laiptuoti kontraforsai laiptuoti su skirtingo skerspjvio pakopomis;atuonkampiai kontraforsai su velenliais briaunose. Haliniai pastatai. Vilniaus v. Mikalojaus banyia seniausias iliks halinis kvadratinis kulto pastatas, statytas XIVdar prie vedant krikionyb usienio pirkliams ir amatininkams. 13X15,75 trinav trij travj hal kuri ubaigia trumpa siauresn presbiterija su disimetrika apside trij sien. Sienos kiautins konstrukcijos. Technika gotikin. Fasaduose panaudotos tik vienos profiliuotos gaubtos plytos. Merkins banyia. Vertingiausia gotikin 22X17 m hal, dviej por atuonkampi stulp perskirta tris navas. Isiskiria labai plaia presbiterija, kuri atskiria ne viena triumfo arka, o trys nedidels arkuts smailjanios. Planas disimetrikas.Kdaini v. Jurgio banyia. Juod plyt galai pagrindinio fasado kontraforse sudaro rombin piein. Erdv beveik kvadratin, padalyta tris navas. Presbiterija centrins navo ploio. Trak parapin banyia. Trinavis halinis pastatas su gana ilga presbiterija. Planas disimetrikas, skliautus remia kryminio skerspjvio stulpai. Halins krymins banyios. Vienintelis iliks io tipo statinys kauno vytauto banyia. Pastatyta XV a pradioje. Bebokt. Trinav hal, navos atskirtos dviem porom stulp, dvi onins koplyios. Presbiterijos skliautas vaigdinis. Fasad puoia juod plyt ornamentai. Halins staiakamps banyios dvejopos be presbiterijos ir su. Vilniaus katedra.1419 m sudeg Jogailos statyta katedra, vietoj jos vytautas pastat nauj. Pastatas 62x28m staiakampis, halinis, trinavis, su lygiai ubaigta vis trij nav siena. Vidaus erdv devynias travjas dalijo atuonios keturkampi stulp poros. Presbiterijai paskirta vieta centrinje navoje tarp ketvirtos penktos stulp poros. Vidurins navos aukio ir ploio santykis 2:1, kas bdinga ir kt europos gotikos haliniams pastatams. Pagr fasadas plokias, ubaigtas auktu frontonu, kampus remia kontraforsai. XV-XVI a pr prie onini sien fundatoriai pristat koplyi. Su presbiterijomis. Vilniaus prancikon v. Marijos banyia. Netoli v Mikalojau banyios. Prie trak kelio. Iki i dien iliks gotikinis planas. Staiakamp hal trij por stulp perskirta tris navas. Centrins navos tsinys ilga tokio pat aukio presbiterija. Pietinje presbiterijos pusje dvi koplyios su ilikusiais kritoliniais skliautais. Vilniaus v. Jono banyia. Baigta statyti 1426 svarbiausi prekybini keli sankryoj. 1530 m sudeg ir buvo atstatyta. Kauno parapin banyia katedra. Pirm kart dokuose minima. I to meto iliko tik nav sien apaia ir gal presbiterijos pamatai. Dabartin presbiterija ir zakristija sumrytos XV ar XVI paioje pradioje. Nav dalies planas ne visai taisyklingas staiakampis, kurio ilgis 51,4 m, plotis 33,75 m. keturios poros stulp dalija tris navas. Centrins navos tsinys 28,4 ilgio presbiterija. Prie presbiterijos iaurins sienos priglausta dviaukt zakristija. Presbiterijos skliautai kritoliniai, didiausias tarpsnis lietuvoje - 7,8 m. Kauno bernardin v. Jurgio banyia. Baigta statyti XVI a pr. sudeg, 1598 m atstatyta vadovaujant vilniaus meistrui Mikalojui jurgeviiui. 36,5 x 23,4 m hal, keturi por stulp padalinta tris navas. Gotikinis interjeras neiliko. Pietinje pusje prie banyios liejasi vienuolynas. Jo korpusai su banyia sudaro udar kiem. Pirm aukt i kiemo puss juosia koridorius,su banyios galerija sudarydamas vientis apjim. Tai yra bdinga gotikos vienuolyn plano schema. Vienanaviai pastatai. v. Gertrdos banyia kaune. Dokumentuose pirm kart paminta 1503 m. Navos ilgis ir plotis 11,2 m. trumpas choras ubaigtas disimetrika trisiene apsida. Kauno v. Mikalojaus banyia. Pirm kart paminta 1495. Planas asimetrikas. Presbiterija yra ne navos ayje, bet paslinkta on. Boktas statytas one, siekiant atkreipti pastata miest, kadangipagr fasado nesigavo atkreipti dl tradicinio altoriaus orientavimo rytus. Asimetrikas tris, labai ger proporcij ir kompozicijos boktas, gras interjero tinkliniai ir vaigdiniai skliautai skiria i banyia nuo kit gotikos paminkl. Vienanavs bebokts banyios. Zapykio banyia. Pastatyta 1578. 11,6 x 10,2 dydio pastatas su emesne ir vos siauresne presbiterija. Gotikins mrijimo sistemos nesilaikyta. Naudotos trij ri profiliuotos plytos. Vilniaus v. Onos, v. Prancikaus ir bernardino banyi bei bernardin vienuolyno pastat ansamblis. Statomas pagal viening sumanym, bet apie 150 met. 1469m karalius Kazimieras jogailaitis dovanojo sklyp vilnios pakrantje vienuoliams bernardinams. v onos, Prancikaus ir bernardino bei Mykolo banyios suformuoja netaisykling aikt. Bernardin v. Prancikaus ir bernardino banyia bei vienuolynas. Banyia didiausias ir seniausias ansamblio pastatas. I pradi buvo medin, 1475 sudeg, tada pastatyta nauja mrin bet ta pradjo griti, tad nugriov. Iliko tik senoji presbiterija ir zakristija. Banyia ubaigta 1516. Po 1564 m. gaisro sumryti ias dienas pasiek kritoliniai ir tinkliniai skliautai. Tai vienas stambiausi lt gotikos pastat. Hals ilgis 42,2, plotis 24 m. centrin nava dvigubai platesn u onines, jos tsinys 20,2 m ilgio ir 13 m ploio presbiterija, ubaigta trisiene apsida, atskirta smailia triumfo arka. Keturios poros stulp. Fasado kampuose po atuonkamp boktel. Pietryi kampe pastatyta varpin, vienas brandiausi gotikos krini. Atuonkamp, ant kvadratinio pagrindo. Viduas hals auktis 19m, presbiterijos 13,5 m. interjero kompozicija vertikali. Vienuolynas pastatytas kaip ir banyia XVI a, ir daug kart rekonstruotas, bet iliko gotikinis planas, daug autentik fasad bei interjero element. Koridoriai atgrti kiem, buvo arkada, kuri dl klimato slyg vliau umryta. Koridorius ir patalpas dengia vaigdiniai arba kryminiai skliautai. Iki 1764 m vienuolyne buvo hipokaustin ildymo sistema, kaip ir trak pilyje. v. Onos banyia. Statyta XV a, bet greiiausiai sudeg kaip ir bernardin, atstatyta ir paventinta 1581 m. nav (19x8,7, 12,7 aukio) nuo presbiterijos skiria smaili triumfo arka. 1613 prie presbiterijos pristatyta zakristija ir galerija, jungianti su bernardin banyia. Isiskiria fasad plastikumu ir graktumu. Plytos geltonos, daytos tamsiai raudonai. Panaudota daugiau kaip trisdeimt profili plyt. Lygi ir plokia cokolin fasado dalis pabria virutins dalies verlum bei graktum. Nav onuose kontraforsai kvadratinio skerspjvio, panas kolonas. Presbiterijoje daugiakampiai, su velenliais briaunose. Staiatiki cerkvs. Vilniaus v. Trejybs cerkv pastatyta 1514 m. lietuvos etmono Konstantino ostrogikio iniciatyva netoli auros vart. alia buvo rus pirkli kiemas, netoliese turgaus aikt ir kelias, jungs su rusijos miestais. Iliko pirmykt halin erdv. Cerkvs altoriaus dal ubaigia triguba pusapskrit apsida. Tai yra bdingas rus kulto pastat elementas. Vilniaus v. Nikolajaus cerkv statyta tuo pat metu, kaip ir v. Trejybs. Iliko gotikinis tris, kai kurie fasad ir interjero elementai. 13,5X10,3 m ploto nava su triguba pusapskrite apsida ir emu boktu pietvakari kampe. Altoriaus dalyje yra vaigdinis skliautas.Vilniaus skaisiausios dievo motinos soboras pastatytas 1511-1522 m. senos, kunigaikio algirdo statytos cerkvs vietoje, tuo metu rus apgyvento rajono centre. alia jo kelias Polock. Soboras daug kart rekonstruotas ir architektra i esms pakeista. XVI a susiformavo keturbokio kulto pastato tipas. Synkovii cerkv pastatyta XVI a pirmoje pusje. Dvi pporos stulp skaido tris vienodas navas, kurias ubaigia triguba apsida. Deinioji apsida dengta kritoliniu skliautu. Kampuose keturi gynybiniai boktai. audymo angos yra vieninteliai bokt fasad apdailos elementai. Murovankos cerkv pastatyta XVI a pirmoje pusje. Trinav halin tr ubaigia viena plati pusapskrit apsida, centrinje navoje tinkliniai, onininse kritoliniai skliautai. Kiti visuomeniniai pastatai. Kauno rotu pradta statyti 1542 m. pagal vilniaus architekto benekdito choinovskio projekt. Buvo madaug dabartinio didumo. I XVI a vilniaus ir kauno rotui iliko tik gotikiniai rsiai, abi rotus XVII-XVIII a i esms perstatytos, likviduotos prie j buvusios krautuvls ir kio pastatai. Kauno perkno namai pastatyti prie svarbios gatvs, jungusios nemuno uost su turgaus aikte. Dviauktis pastatas su staiu dvilaiiu stogu. Planas itstas staiakampis, dvi skersins sienos dalija patalpas tris beveik kvadratines patalpas. kiekvien aukt ir rs atskiri jimai. Planas bdingas visuomeniniam pastatui: nra virtuvs,a bu auktai ir rsys neturi vidinio ryio. Antram aukte reprezentacins patalpos su idiniais, sienos su niom. Rytiniame fasade panaudota 16 vairi profili plyt.3.3. Miest ir miesteli raida nuo XVI a. Vidurio iki XVII a. Vidurio 3.4. Renesansas Stiliaus esm ir plitimas. XIV XV pirmiausia Italijoj, o paskui ir visoj Europoj spariai pltsi prekyba, krsi manufaktros. Miestai tapo ekonomikos ir kultros centrais. Renesanso laikotarpiu suklestjo literatra, vaizduojamoji ir taikomoji dail, architektra. Pradta atsisakyti gotikai bding konstrukcij smaili ark, kontrafors, arkbutan, krymini skliaut su konstrukcinmis plyt nerviromis. Statiniuose paplito pusapskrits ir segmentins arkos, tiesios sramos, piliastrai, cilindriniai skliautai su liunetmis arba kryminiai su dekoratyviomis tinko nerviromis, kupolai ir kupoliniai skliautai. Pastat iors ir interjero kompozicijoje vietoj form, detali ir siluet dinamikos pradjo dominuoti ramuma, vietoj judri vertikali linij tiesios statikos horizontalios juostos. Sienas vertikaliai dalijo piliastrai arba puskolons. Pastat kompozicijai bdinga grieta simetrija, racionali, aiki plano ir erdvs struktra, saikingos dekoratyvins formos. Feodalins lietuvos istorijoje XVI a itin reikmingas tuo, kad atsirado lietuvi ratija, parayti metraiai, ispausdintas lietuvos statutas, steigta parapini mokykl, kolegij,auktoji mokykla universitetas. Svarbiausiais kultros centrais tapo kaunas, Kdainiai, vilnius. Renesanso statybos. Kunigaiktis ir stambieji feodalai XVI ir XVII a pirmoje pusje statydinosi puonius rezidencinius rmus. Pradtos rengti ir tvirtinti bastionins pilys. Reformacija ir konfesiniai kivirai skatino religines bendruomenes statyti kulto pastatus. Mediagos, mrijimo technika, konstrukcijos ir formos. Vis maiau naudojama lauko rieduli. Plytose dar daromos braukos, pasitaiko skersini brauk. Plyt ilgis lygus dvigubam ploiui, bet vieno standarto gamintojai nesilaik, buvo vairi dydi. Profiliuot plyt naudojimas sumajo, jomis mrydavo netinkuoti angokraiai ir karnizai. Kartais profiliuot plyt pasitaiko ir po tinku. skiedin maiydavo plyt trupini, bet dar klaid paalino miltus. Mr tinkuodavo baltu arba natraliomis mediagomis nudaytu skiediniu. Mrijimo technika. Daugiau naudoja plyt. Renesansinis riimo bdas: grandininis (trumpins plytos klotos ties ilgini viduriu, ilgins visose eilse vienodai), kryminis (trumpini padtis visose eilse vienodos, o ilgins kas antroje ar treioje eilje perstumtos per pus savo ilgio). Konstrukcijos. Nebdinga kiautin konstrukcija. Sutvirtinama metalinmis stemplmis. Kulto pastatuose atsisakyta kontrafors. Piliastrai sutvirtinanios konstrukcijos. Konstrukcins arkos. Kryminiais skliautais dengiamos gyvenamosios ir visuomenins patalpos, reiau rsiai. Cilindriniais rsiai. Cilindriniais su liunetmis vienuolyn koridoriai ir kulto pastat navos. Kupolini skliaut pasitaiko kulto pastatuose ir apskrituose pili boktuose. Architektros formos. Plaiai naudoti orderiai, bet grietai kanon nesilaikyta. Plaios arkins nios su jose komponuotais siauresniais langais. Pusapskrits arkos skaid frontonus. Kai kuri visuomenini ir gyvenamj pastat kiemus supo atviros galerijos ir lodijos, bet dl klimato slyg vliau dauglis umryta. Portalyus imta puoti puskolonmis ar piliastrais, remianiais ark arba antablement. Atikas. Puotas mentmis arba piliastrais, sujungtais dvigubomis pusapskritmis arkutmis. Daniausiai Vilniuje, kituose miestuose atikai nepaplito. Langai su apvadais, skliautai su dekoratyvinmis tinko nerviromis. Gynybiniai renginiai. vedijos ir danijos feodal bei totori antpuoli grsm skaitino bastionini pili statyb ir stambiausi miest tvirtinim. Miest gynybiniai renginiai. Vilniaus gynybin siena. 1503 didysis kunigaiktis Aleksandras leido aptverti miest gynybine siena.siena su pilimis ir j tvirtinimais sudar vientis sistem. Buvo 3km ilgio. Labai praturtino miesto trin ir erdvin kompozicij: vartai ir boktai dominavo miestosiluete ir panoramose. Vidutinikas auktis buvo apie 6,5 m. ties pamatais buvo 0,9-1,4 m storio, viruj plonesn. Atkarpa tarp medinink ir Subaiaus vart turjo maikulas. Islikusi sienos atkarpa pylimo gatvje turjo audymo angas, medin auli galerij, dengt nuolaidiu miesto pus stogu. audymo angos idstytos 3,7m atstumu viena nuo kitos, kiekvienoje i vidins puss yra segmentin aulio nia su viena statmena ir dviem oninm angom. Sienos fragmentas trak g. 2 iliko gyvenamojo pastato sienoje. Gynybinje sienoje ryiui su priemiesiais ir kt miestais pastatyti vartai. XVI a pr leista rengti penkis, po imtmeio dar penkis vartus. Sienoje buvo pilies, marijos Magdalenos, totori, vilijos (vilniaus), trak, rdnink, medinink (auros), Subaiaus, iganytojo (spaso) ir bernardin vartai. Subaiaus vart boktas buvo triauktis staiakampis (16m ilgio ir 14,5 m ploio) su dviem cilindriniais 5m skersmens boktais kampuose. Stogas dvilaitis, bokt kginiai. Virutiniame aukte ne tik audymo angos, bet ir maikulos. Totori vartai staiakampiai su 2 m ploio vaiavimu.kadangi nepakankamai stiprs gynybiniu poiriu, buvo uversti emmis ir rstais. Medinink vartai vieninteliai ilik. Jais utverta viena svarbiausi to meto gatvi (pilies, arba didioji). 11,2x10,8. vaiavim deng cilindrinis skliautas, abu bokto auktus medins perdangos. Abiejuose auktuose audymo angos. XVII a pradioje perstatytas virus: sumryta siena aukiau audymo ang ir renesansinis atikas, rengtas dvilaitis stogas. Atiko centre dviej grifon laikomas ldk herbas. Antrojo aukto nioje XVI a nutapyta freska pasaulio iganytojas. Vilniaus bastja. XVII a pirmoj pusj netoli Subaiaus vart pastatyta bastja. J sudar trys dalys boktas, poemin patrank patalpa ir koridorius tunelis. Tunelis 48m ilgio, 2,8 m ploio ir 3,5 m aukio perdengtas cilindriniu skliautu, leidiasi apie 8 m emyn. Patrank patalpa yra 110m ilgio, 4m ploio ir 5 m aukio. Bir gynybiniai renginiai. Lietuvos etmonas Kristupas Radvila perknas biruose 15861589 m pastat tvirt bastioninio tipo pil. 1625 m miest ir pil gerokai apgriov vedai. XVII antro ketvirio pabaigoje Adomas freitagas sudar miesto tvirtinim projekt. Prieais pilies vartus ir tilt u perkaso buvo supiltas ir sumrytas redutas. Kiti tvirtinimais supo miesto pakraius. Klaipdos gynybiniai renginiai [radti statyti 1627, statyba truko apie 30 m. supilti vaigdiniai pylimai su bastionais, giliais ir plaiais perkasias, jungta ir dans vaga. 1678 m ved antpuolio metu miestas sudegintas, o siena labai sugriauta ir neteko gynybins reikms. Kauno aptvarins sienos. XVII pradtos rengti naujos aptvarins sienos nuo nemuno iki neries. J kompleks sudar medins bei mrins aptvaros bei vartai svarbesnse gatvse, mriniai boktai sienos poskiuose, ems pylimai, perkasai. Siena buvo apie 0,9 storio ir 4,5-5,3 aukio. Boktas yra netaisyklingo cilindro formos, dviej aukt. Apie 6 m aukio. Bastionins pilys.Geranaini pilis. Keturkamp pilis, apsupta pylimu, supiltu tarp dviej vandens perkas. Kiemo viduje prie sienos prilieti dviaukiai rezidenciniai rmai, uimantys 1/3 kiemo. Pagal j. Mielio projekt. Klaipdos pilis. Perstatyta XVI a antroje pusje pirmoji bastionin pilis ryt Pabaltijyje. Perstaius pilies korpusus pagal pranczo Klaudijaus dzonotijaus projekt buvo padaryti ioriniai tvirtinimai. Trys dideli kampiniai bastionai ir alia pagrindini vart maesnis.Pilies pastat kompleks sudar keturi korpusai apie udar kiem. Didysis boktas buvo ei aukt ir 15 m skersmens, maesni keturi ir 11,3 m skersmens. Prie vart buvo maasis parako boktas apie 7,5 m skersmens. Triaukio korpuso plotis 12,5 m,. Bir pilis. Trys statybos ir rekonstrukcijos laikotarpiai. Pirmas radivilos perkno iniciatyva pastatyta gynybos ir rezidencin citadel, apsupta smailiakampi bastion, atskirt apsauginiu perkasu. Kiemo vakariniame pakratyje stovjo trij aukt rezidencinis korpusas ir evangelik reformat banyia su boktu. Pilies vart dviauktis boktas pastatytas teritorijos simetrijos ayje prieais tilt. 1625 vedai gerokia apgriov pil, rasti tik vart bokto pamatai. 1626 kristupas II Radvila atstatinjo pil iki 1654 m lietuvos-lenkijos karo su rusija ir Ukraina. Po karo pilies atstatym organizavo buguslavas Radvila. Architektas Teofilis spinovskis ir in samuelis arcievskis pareng miesto plan. Perstatytoji bir pilis um 13 ha plot. Ypa isiskyr rezidenciniai rmai ir vart pastatas. Rm planas simetrikas, staiakampis 24,9x71,1. Sudar triaukiai galai ir dviaukt vidurin dalis. Vidinje kiemo dalyje dviauktyje korpuse buvo atviros arkad galerijos. Rustuoti kampai, lauyti lang apvadai. Labai svarbus buvo 41 m ilgio tiltas per apsaugin perkas. Jis turjo ketverius vartus. Laik atuonios poros mrini atuonkampi stulp. Miesto pusje u reduto buvo 15 m tiltas su vartais ir pakeliama dalimi. Nesvyiaus pilis. Tuo pat metu kaip ir bir. Iniciatorius Mikalojus Kristupas nalaitlis, architektas jonas marijus bernardonis. Nuo bir skiriasi laisvesniu trij korpus idstymu. Rezidencins pilys ir rmai.II dalis1. Architektros raida nuo XVII a pradios iki XVIII a pab 1.1. Lietuvos miestai ir miesteliai nuo XVII a vidurio iki XVIII a septintojo-atuntojo deimtmei. Radialinio plano miestai ir miesteliai Vilnius Ukmerg, merkin, jonikis, Panevys. emaii Kalvarija, Butrimonys. Linijinio plano miestai Taurag, Onukis, vkna. Staiakampio plano miestai Klaipda, birai, prienai. Svdasai. Miraus plano Kaunas Kdainiai, teliai. Kraiai, ilut, ylakiai. 1.2. Barokas Stiliaus esm ir raida. Vilniaus baroko mokykla. Ankstyvasis barokas. 1600 1650 alia ret barokini statyb dar tessi renesanso su gotikos priemaiomis Brandusis barokas. 1650 1730 pastat kompozicija labiau savita, daugiau krypstama interjer puoyb, men sintez. Nebuvo vingri linij, maai naudota ornamentikos, statyti neaukti boktai. Vlyvasis barokas. Vilniaus baroko mokykla, sakraliniai pastatai. Jie staiakampiai, haliniai, dvibokiai, lengv vertikali proporcij. Daugiafasadikumas. 1730-1748 m. arch formos kaskart sudtingesns, vingrios, bet dar laikomasi orderins tektonikos. Daugiausiai Vilniuje. 1748-1770 m. formos lankstesns, frontonai praranda orderin tektonik (rokoko poymis). Mgiamas pranczikasis kriaukli motyvas. Konkuruoja jzuit, dominikon ir Bazilijon banyios. 1770-1790 m. barokas palaipsniui uleidia viet klasicizmui. Formos santrios, subjektyviai prasmintos.Architektai. T. ebrauskas buvo matematikos profesorius, astronomas. Nuo 1746 m inomas kaip architektas. Vienas ymiausi vilnietikosios baroko ir rokoko architektros krj. 1748 -1750 metais po gaisro atstat ar rekonstravo Vilniaus v. Ignoto banyi, kuri sumodernino pagal naujaj stili rokok; 1753 m. suprojektavo ir pradjo statyti Vilniaus astronomijos observatorij. T. ebrauskas 1757 m. ukr ir pradjo statyti Krai benediktin banyi. J. K. Glaubicas. Buvo vienas i vilniaus baroko architektros mokyklos krj. Jo krybai bdingas interjer puonumas, bareljefins plastikos motyv ir skulptr asimetrija, vairumas. Mediagos, statybos technika ir konstrukcijos. Pagr mediaga molio plytos. XVII a kai kuri pastat dali apdailai naudotos atvetins mediagos marmuras ir smiltainis. Riama skiediniu, gipsas naudojamas interjer skulptroms ir reljefams. Visuomeniniai pastatai. Sakraliniai pastatai ir ansambliai. Svarbs urbanistiniai akcentai statomi dideli miest centrinse dalyse, priemiesiuose arba periferijoje. Periferijos ansambliai danai isidst kvadratiniame arba staiakampiame plote, j ustatymas ekstensyvus, planavimas asimetrikas. Lietuvoje iliks tik vienas barokinis simetrikas Paaislio vienuolyno ansamblis. Vienuolyn namai. Banyios: Bebokts. Planas kryminis arba staiakampis, tris bazilikinis, trinavis halinis arba vienanavis. Pagrindinis fasadas beveik visada vertikaliai suskirstytas tris dalis, horizontaliai nuo dviej iki keturi vairaus aukio tarpsni. Apatinis tarpsnis daniausiai sutampa su onini nav aukiu, virutinis siauresnis, su igaubomis arba voliutomis i on. Vilniaus vis ventj banyiaPirmasis beboktis baroko sakralinis pastatas lietuvoje. Pastatyta 1620 1631 m. karalikojo sekretoriaus V. Chludinskio iniciatyva. Varpin sumryta 1743 m. Kartu su varpine ir karmelit vienuolyno namais ji sudaro ansambl, iplitus trikampiame sklype tarp pylimo, rdnink ir vis ventj gatvi. Trinav, bazilikin, lotynikojo kryiaus plano banyia vietoj transepto i abiej pusi turi koplyias. Rykus karnizas dalija fasad du tarpsnius, plats dvibriauniai piliastrai ymi vidaus erdvs struktr, pabria centrin nav. Fasad ubaigia auktokas trikampis frontonas, abipus jo ant pratstoos sienos styro obeliskai. Fasado centrin a ymi puonus, dar renesansu dvelkiantis portalas ir dideli langai abiejuose tarpsniuose. Prie banyios iaurinio kampo prilietas vlyvojo baroko form varpins boktas keturi emjani vir tarpsni, bdingo vilniui parabolinio silueto. is boktas turi prototip Glubokojs karmelit banyios boktus, statyttus deimtmeiu anksiau, greiiausiai to paties architekto, nes formos kartojamos iki detali. Vilniaus v. Teress banyia1633 1650 metais pastatyta alia medinink vart kartu su basj karmelit vienuolynu. Pastatyta pagal Ulricho projekt, pagr fasad greiiausiai sukr italas architektas ir skulptorius Konstantinas Tenkala. Po 1760 m. gaisro atstatant banyi, jos interjeras gausiai dekoruotas rokokiniais lipdiniais. 1783 m. prie banyios pristatyta didik Pociej eimos mauzoliejin koplyia. Banyia yra staiakamp bazilika. Pagrindinis banyios fasadas apdailintas vedikuoju smiltainiu, granitu bei vairi atspalvi marmuru, ios apdailos mediagos Lietuvoje retai naudotos. Frontono timpane rykiai isiskiria Pac herbas. Banyios fasado puoyba santri, tektonika tuo jis gerokai skiriasi nuo kresn, prisodrint dekoro Romos pirmj barokini sakralini pastat.Vilniaus v. Juozapo banyiaLDK didiko S. Paco iniciatyva pastatyta 1636 1638 m. apie 1865 m. nugriauta. Buvo krymin su transeptu. Pagrindinis fasadas primena romos st. Maria della vittoria banyios fasad, tik savitai supaprastintas. ia pirm kart lietuvoje panaudotos voliutos su anstatais vazoms, ariniams kryiams, kurie ypa pamgti XVIII a.Romos st. Maria della vittoria banyiaVilniaus v. Jono banyiaSudaro glaud ansambl su varpine ir universiteto pastatais, supaniais didj (P. Skargos) kiem, sumryta 1426 m. 1738 1749 metais atstatant po gaisr pakeista ivaizda, pagal Glaubico projekt rekonstruotas pagrindinis fasadas, presbiterijos frontonas, interjere kurti unikals altoriai. Pagrindinis fasadas ir presbiterijos frontonas gausiai ipuoti orderio elementais kolonomis, piliastrais, lauytais karnizais. ios banyios pagrindinis fasadas yra vienas originaliausi visoje iaurs Ryt Europoje. Tarp treiojo tarpsnio kolon stovinios skulptros yra Jano Hedelio. Glaubico suprojektuotas deimties altori ansamblis unikalus edevras, neturintis lygi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pabaltyje. Kartu su banyia XVIII a. Rekonstruota ir varpin.varpins boktas kartu su geleiniu kryiumi yra 68 m. aukio.Vilniaus v. Jurgio banyios ir basj karmelit vienuolyno ansamblis Yra tarp K. Sirvydo ir Tilto gatvi. Pirmoji gotikin banyia pastatyta 1506 m. LDK kanclerio, Vilniaus vaivados J. Radvilos lomis. Po 1749 m. gaisro, kuris sunaikino banyi ir varpin, perstatyta 1750 1755 m. Naugarduko vaivados J. Radvilos iniciatyva. Rekonstrukcijai vadovavo architektas ir skulptorius Prancikus Hoferis. Banyia yra staiakamp, vienanav, staiakampe, emesne ir siauresne presbiterija (gotikos tradicija). Ovaluose ant presbiterijos sien nutapyti Zigmanto Vazos, Mikalojaus, jo monos Barboros ir Jurgio Radvil portretai. Tai vieninteliai Lietuvoje ilik barokins portretins sien tapybos pavyzdiai.suJint v. Mykolo Arkangelo banyia Vienas i vliausiai statyt barokini beboki sakralini pastat. J statydino dvarininkas Mykolas Veizenhofas (1799 m.)banyios planas staiakampis, erdv trinav bazilikin. Fasado centrin dal nuo onini skiria dvibriauniai piliastrai, stovintys ant savotik plai tumb. Jie kerta plat karniz tai baroko architektroje visai nemanomas sprendimas. Jint banyia yra neinomo architekto subjektyviai ireiktas, bet vientisas krinys. Dominuoja baroko bruoai, nors kai kur nesiskaitoma su tradiciniais stiliaus dsniais, o ymus form santrumas tai jau klasicizmo taka.Veisiej parapin v. Jurgio banyiaPastatyta 1768 1817 m. fundator dvaro valdytoja V. Oginskyt inevien. Banyia staiakamp, trinavs bazilikins ervs. Fasadas primena Vilniaus ankstyvojo baroko beboktes banyias, bet jau dvelkia klasicizmu.Pumpn veniausios Marijos kaplierins banyiaStatyta 1798 1818 m. banyia staiakamp, su pusapskrite apsida, halin, dviej masyvi piliori sudalyta tris navas. Virutinio tarpsnio onus remia trikampiai tiesi lait skydai barokini voliut reminescencija.Centrikos kupolins. Statytos brandaus baroko laikotarpyje. Planas daugiakampis arba graikikojo kryiaus formos. Iorje dominuoja monumentalus kupolas. Fasadas beveik visada dviboktis. Visos centrikosios kupolins banyios yra sudtins ansambli dalys jos priklaus vairioms vienuolijoms. Vilniaus katedros v. Kazimiero koplyia vienas i pirmj centrik kupolini sakralini pastat Lietuvoje, 1623 1636 metais Zigmanto III Vazos iniciatyva pristatyta pietryi kampe, vietoj buvusios E. Valaviiaus koplyios. Projektavo ir statybai vadovavo architektasKonstantinas Tenkala. Koplyi, nukentjusi per kar su vedais, nuo 1666 m. rekonstravo architektas Johanas Vincentas Salvadoras. Didiul koplyios restauracija atlikta 1690 1692 m. tuo metu sudting interjero stiuko dekor atliko greiiausiai Pjetras Pertis, o dvi dideles freskas oninse sienose nutap Mikelis Arkangelas Palonis. Koplyios planas kvadratinis, tris kubas, vir kurio ikyla atuoniasienis (viduje cilindrinis) bgnas, laikantis paauktinto silueto kupol su graios formos ibintu. Pietiniame fasade mryta rausvo marmuro paminklin plokt, rminta architekto K. Tenkalos darbo dekoratyviniais juodo marmuro apvadais. Koplyios interjere pastebima viena i ankstyvojo Romos baroko krypi dekoruoti architekrros formas vairi atspalvi ir faktros mediagomis, metalu, paauksinimu, lipdiniais, tapybos darbais, skulptra. Viduje koplyia kvadratin, 11 m ilgio ir ploio. Jos sienos vertikaliai suskirstytos tris dalis.Paaislio veniausios Marijos apsilankymo banyia ir kamalduli vienuolynasPaaislio banyios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVIIXVIII a. funduojant Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Didiajam kancleriui Kristupui ygimantui Pacui. 1660 m. jis kreipsi Kamalduli ordino vyresnyb Romoje, ratu pasiaddamas finansuoti vienuolyno ir banyios statyb Lietuvoje. Netrukus, gavs aukiausiosios banytins vadovybs palaiminim, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielian kamalduli vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkam viet Paaisl. i grai miking vietov K. Z. Pacas nupirko i Kauno ems teisjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybs (Taikos) kalnu (Mons Pacis). [3] Ansamblis buvo statomas i degt plyt. Apdailai naudotas smiltainis, marmuras, medis, spalvotieji metalai. Pagal i anksto pateiktus brinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruoiami netoli Krokuvos esaniose marmuro lauyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro Varuv, Dancing, Karaliaui Paaisl. Sakralin kompleks kr Italijos menininkai: architektai Dambatista Fredianis (Frediani), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (Puttini) (nuo 1674 m.). Skulptorius i Lombardijos Dovanis Merlis (Merli) 16741676 m. figriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjer, vokiei kilms Mikalojus Voleidas (Wolscheid) sukr banyios fasado ir Didij vart skulptras. Dailininkas i Florencijos Mikelandelas Palonis (Palloni) nutap 140 vairaus dydio ir siuet fresk, paveikslus altoriams bei portretus, o Duzep Rosis (Rossi) sukr banyios kupolo fresk. 1664 m. lapkriio 3 d. vyko ikilminga vienuolyno fundacija ir akto pasiraymas. Fundatorius banyi numat kaip savo eimos mauzoliej, kuris rengtas po prieangiu, taip ireikiant nusieminim ir nuolankum Dievui. 1667 m. paventintas banyios kertinis akmuo. 1681 m.baigta bokt statyba. K. Z. Pacas mir 1684 m., nebaigs vienuolyno statybos. Jo pradt darb ts giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas. Apie 1696 m. baigta bayios statyba, 1712 m. ubaigti apdailos darbai, 1712 m. spalio 15 d. konsekravo Vilniaus vyskupasKonstantinas Bostovskis. 17181755 m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta nauj pagalbini pastat. 1755 m. nuo aibo banyioje kils gaisras sunaikino stogo dang, apgadino vir zakristijos esani bibliotekos sal ir kitas patalpas. 1812 m. vienuolyn apipl prancz kariuomen. Po 1831 m. sukilimo numalinimo caro Nikolajaus I sakymu 1831 m. vienuolynas udarytas.18321845 m. pritaikytas Uspenijs soborui ir staiatik vienuolynui. Kamalduliai itremti Mogiliovo srities vienuolynus, o j turtas konfiskuotas. Staiatiki vienuolynas (rus. i-i ) veik iki 1915 m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carins Rusijos himno autoriusAleksejus Lvovas. 19171918 m. vienuolyne veik kaizerins vokiei kariuomens ligonin. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apipltas: nupltas alvario stogas, idauyti langai, ilauytos durys, igabenti dails kriniai. Lietuvai atgavus nepriklausomyb 1920 m. Paaislyje sikr i ikagos atvykusios seserys kazimieriets. 1928 m. i Rusijos sugrintas Dievo Motinos paveikslas. Apie 1930 m. udengtas naujas cinkuotos skardos stogas. Pokario metais vienuolyne veik Lietuvos centrinis archyvas, vliau seneli namai, nuo 1950 m. respublikin psichoneurologin ligonin. 1964 m. bandyta kurti Kauno turistin baz. 1967 1992 m. vienuolyne veik Valstybinio M. K. iurlionio dails muziejaus filialas. 1992 m. pastatai grinti v. Kazimiero kongregacijos seserims.Vilniaus Antakalnio Viepaties Jzaus banyia su trintori vienuolynu Pastatyta 1694-1717 m. LDK etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos. Ansamblis buvo sudtin priemiestins Sapieg rezidencijos dalis. 1693 m. Sapiega ia kurdino vienuolius trinitorius. Banyios dekoravimo darbai tssi iki 1756 m. manoma, kad tada buvo pristatyti ir boktai. 1700-1705 metais interjer dekoravo skulptorius P. Pertis, vliau dirbo ir kiti skulptoriai. 1790 banyia atnaujinta, pastatyti oniniai altoriai. Banyios erdv centrika, 18 m skersmens, taisyklingo atuonkampio formos, kupolas be bgno. Prie banyios ono glaudiasi vienuolyno korpusai, isidst aplink udar kiem. Jie dviaukiai ir triaukiai, koridorins sistemos, itin kukli form.Likiavos veniausios trejybs banyia ir dominikon vienuolynas Pastatyti beveik tuo paiu metu, kaip ir Antakalnio trinitori ansamblis Vilniuje. Statybos iniciatoriai buvo vienuoliai, siek sigalti feodalo V. J. Kosilos ir jo monos dovanotose jiems Likiavos dvaro emse. 1703 jie pradjo statydinti banyi. 1704 1741 m. pastatyta banyia yra centriko trio, su nevienod kratini atuoniakampe erdve centre. Vienuolyno gyvenamasis namas (XVIII a. Antroji pus) yra dviauktis, staiakampis, su erdviais rsiais; abiejuose auktuose abipus koridori idstytos vienuoli cels ir kitos maesns patalpos.Vilniaus Jzaus irdies banyia su vizitiei vienuolynu Pradta statyti 1694 m. dl iaurs karo statyba buvo sustojusi, pabaigta statyti 1744m., interjeras ubaigtas 1763 m. vienuolyno namai baigti taip pat XVIII a. Viduryje. Ansamblio architektas ir statybos organizatorius buvo Juozas Pola. Ansamblis isidsts u miesto gynybini sien, alia Ras kapini. Banyios planas graikikojo kryiaus formos, su 12,5 m skersmens ir 49 m aukio kupolu. i banyia vienintelis Lietuvoje centrinis kupolinis pastatas, kurio pagrindiniame fasade nra bokt. Banyios interjer puoia gauss rokokiniai ornamentai. Prie banyios presbiterijos asimetrikai prijungti vizitiei vienuolyno namai, pastatyti apie du kiemus. Udar kluatr i vis pusi supa galerija. Banyios su boktais. Boktai bdingiausi vis Lietuvos baroko period sakralini pastat iors atributai. Dauguma Lietuvos barokini banyi yra dvibokts.kartais banyi su boktais ior praturtina pagrindin jim pabriantis puonus, sodri form tambras (Vilniaus misionieri banyia) arba prie oninio fasado pristatyta magnato eimos memorialin graki proporcij koplyia (P. Valaviiaus pastatydinta Apvaizdos koplyia prie Vilniaus v. Kotrynos banyios). Beveik vis Lietuvos barokini banyi su boktais ior sukomponuota pagal tuos paius kompozicijos principus, laikui bgant labiau keitsi tik paviens j formos. Krymins banyios ir cerkvs. Trinavs Vilniaus v. Kazimiero banyia (kartu su jzuit vienuolyno namais) Pirmasis barokinis sakralinsi pastatas; banyia statyta 1604 1618 m. vadovaujant Povilui Bokai. Darbus vykd Jonas Prochoviius. Po 1749 m. gaisro rekonstruota: kupolas ir boktas gavo rokoko stiliaus formas, pastatyti nauji altoriai. v. Kazimiero banyia yra didiausias Lietuvoje barokinis sakralinis pastatas. Banyios iorje dominuoja stambus, bet graktus ir puonus kupolas su auktu ibintu, kurio virn Lietuvos didiojo kunigaikio kepurs formos.Jzuit vienuolyno namai gana kukls, dviej-trij aukt. Profes nam interjer 1726 1731 m. dailininkas J. Buceris dekoravo ymi jzuit portretais. Vilniaus ventosios Dvasios cerkv 1638 m pastatyta Senamiesio pietinje dalyje prie gynybins sienos. Svarbiausias ansamblio akcentas yra cerkv. Jos paonje stovi varpin, o prieakyje laisvai idstyti 3 staiatiki vyr ir moter vienuolyn korpusai. 1749 m. gaisras sunaikino vienuolyn ir cerkv. Iki 1753 m. atstatytoje cerkvje daug kas pakeista: interjeras papuotas baroko ornament reljefais, pastatytas puonus ikonostasas (architektas J. K. Glaubicas). Cerkv yra lotynikojo kryiaus trinav bazilika. 1638 m. alia cerkvs pastatyta kvadratin masyvi, trij tarpsni, lakonik form varpin. Savita iskaidyt vienuolyno korpus sistema, nes kit Lietuvos vienuolyn gyvenamieji namai tarpusavy sujungti.Cerkvs vaizdas XIX a. pradioje Vilniaus v. Petro ir Povilo banyia su Laterano kanaunink vienuolynu Ansamblio statybpos iniciatorius buvo LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas, nuamts, kad banyioje bsis ir jo eimos mauzoliejus. Banyios projekt pareng lenk architektas Janas Zaoras. 1688 m. padtas kertinis akmuo, statybai i pradi vadovavo Zaoras, vliau architektas Dambatistas Fredianis. Intensyvs statybos darbai vyko 1673 1675 m., bet idaus dekoravimas tssi dar deimtmet. Banyia lotyniko kryiaus trinav bazilika, vietoje onini nav yra prajimais sujungtos koplyios, panaiai kaip Romos Jzaus banyioje.Banyios fasado prototipu laikomas Lenkijos Tarnovo parapins banyios fasadas, kurio autorius, manoma, tas pats Zaoras. 1677 1682 m. rytus nuo banyios pastatytas Laterano kanaunink vienuolynas, kur galerija ir antrojo aukto koridorius jung su banyia. Vilniaus ventosios Dvasios banyios ir dominikon vienuolyno ansamblis 1408 m pastatyta banyia per 1679 1688 met barokin rekonstrukcij gijo onines navas, boktus, nauj zakristij. Banyia yra gana didel lotynikojo kryiaus formos bazilika su kupolu vir krymos. Centrins navos auktis 22 m. Tai vienas vertingiausi rokokini interjer Lietuvoje: ei didiuliai, proporcingi banyios erdvei altoriai, originali sakykla-klausyklaapjuosta vingriais turting profili karnizais, vargon choro tribna (j pastat meistras Adomas Kasperinis 1776 m.). Prie banyios liejasi dominikon vienuolyno korpusai, supantys erdv kvadratin kluatr. Kai kurios vienuolyno nam patalpos dekoruotos al secco tapyba.Vienanavs su transeptu. Kauno Dievo Kno banyia su dominikon vienuolynu Pastatyta miesto pakratyje 1678 1690 m. banyios statybos ubaigimo ir interjero rengimo darbams nuo 1682 m. vadovavo architektas Pjetras Putinis, dirbs Paaislio ansamblio statyboje. Banyia i pradi buvo vienanav staiakamp, P. Putinis pristat onines koplyias ir staiakamp presbiterij. Tada banyios planas tapo kryminis. Banyia turjo 4 barokini form frontonus. Prie banyios zakristijos vakarinje pusje liejosi kuklus, rekonstruotas i sen pastat, dviejkorpus dviauktis vienuolyno namas. Vakarinio korpuso gale prie Vilniaus gatvs yra frontonas, galbt iliks i XVII a. Kauno ventojo Kryiaus banyia su karmelit vienuolynu Ansamblis sukurtas 1685 1700 metais, 1777 m. rytus nuo banyios sumrytas vienuolynas. Abu pastatus jung koridorius. Banyia krymin vienanav, boktai iki XIX a. Pabaigos buvo dar nebaigti statyti. Po XIX a. Rekonstrukcijos visuose fasaduose kyla vienodi kukls trikampiai frontonai, kampus ymi toskaninio orderio piliastrai. Vienuolyno namai susideda i trij korpus. Originali j plano konfigracija primena netaisykling H raid. Stakliki parapin veniausiosios Trejybs banyia Pastatyta 1765 1776 metais, seninijos valdytojo J. Bufalo iniciatyva, prie senojo Vilniaus kelio, netoli dvaro sodybos. Banyia krymin vienanav, apsida viduje tiesi, iorje trisien. Boktai skiriasi nuo Vilniaus banyi virutinis tarpsnis tarsi bt paviljono pobdio. Banyios interjeras jaukus ir viesus, navos ir transepto sankry dengia kupolinis skliautas. interjer darniai jungti dekoratyvs barokini form altoriai. Originaliai pratstas pagal onines banyios sienas vargon choras su arkiniais prajimais per piliastrus sudaro savotik galerij.Dalis krymini banyi vietoj transepto turjo simetrikai isikiusias, emesnes u centrin nav koplyias. Tokio trio banyios statytos daugiausiai periferijoje, jos buvo ne tik dvibokts, bet ir vienbokts. Raseini veniausios Marijos mimo dang banyia ir dominikon vienuolynas Isidsts rytiniame miesto pakratyje esanioje auktumoje. Banyia pastatyta 1663 m. XVII a. Antroje pusje sumryti vienuolyno gyvenamieji ir kiniai pastatai. 1776 1782 metais ansamblis buvo i pagrind rekonstruotas, vadovavo vienuolyno vyresnysis Liudvikas Grinceviius. Banyia pailginta, pastatytas naujas dviboktis vlyvojo baroko form pagrindinis fasadas. Banyia trinav bazilikin, koplyios kiek auktesns u onines navas. Centrin nava nuo prienavio iki transepto susiaurja apie 1 m (manoma, kad pailgint navos perspektyv). Dviaukiai vienuolyno namai supa pusiau udar kiem, vienuolyne patalpos idstytos vienapus koridori.Varni v. Petro ir Povilo katedra(1680 1691 m.) kurta vyskupo K. Paco iniciatyva. Krymins trinavs bazilikins banyios centrin nava daugiau negu dvigubai platesn u onines navas. Ploktumin fasad kompozicija bdinga pereinamajam laikotarpiui tarp brandaus ir vlyvojo baroko. Raikiausias interjero akcentas XVIII a. Viduryje pastatyta vargon choro tribna su lankstytu parapetu.Vilniaus Kalvarij v. Kryiaus banyia Pastatyta 1755 1772 metais iauriniame miesto pakratyje. Jos fundatoriai M. ir K. Petrauskai. XVIII a. Antrojoje pusje ant kalvels prie banyios ikilo ir dominikon vienuolyno namai ir mrins koplyios (kryiaus kelio stotys). Banyia bazilikin, trinav, interjeras rokokinis. Dominikon vienuolyno namai pastatyti ne i karto, pirmasis vienuolynas atsirado tikriasuiai 1675 1701 metais vyskupo A. Sapiegos iniciatyva. Devyniolika nesikartojani barokini form Kryiaus kelio koplyi XVIII a. sumryta mikingoje, raikaus reljefo vietoje, tarp v. Kryiaus banyios ir Trinapolio trinitori ansamblio. Palvens v. Dominyko banyia su domininkon vienuolynu Ansambl fundavo Ukmergs apskrities teisjas L. M. Odlanickis Poobutas. Banyia pradta statyti 1676 m. i pradi ji buvo nedidel, staiakamp vienanav, su trisiene apsida, XVIII a pirmojoje pusje abipus navos primrytos lygaus aukio su nava koplyios. Interjere XVIII a viduryje rengti turting rokoko form altoriai, gausiai ipuoti skulptromis. Raikus interjero akcentas puoni rokokin sakykla. Vienuolyno namai i trij korpus, baigt statyti 1779 m., supo pusiau udar kiem. Nam fasadai lygs, tik rytins puss ir bokteli langus puoia tiess sandrikai.Staiakamps. Ypa paplito vlyvojo baroko periode XVIII a. Kauno v. Prancikaus Ksavero banyia su jzuit vienuolynu 1666 m. jzuitai pradjo statyti mrin banyi. 1668 m. sudeg pastoliai. Kunigo Prancikaus Milvydo rpesiu banyia pastatyta 1720m., boktai 1725 m. 1732 m. gaisras nusiaub kolegij, vienuolyn, banyi. Sugriuvo banyios stogas, skliautai, boktas. 17461751m. atstatytas boktas, 1752 m. suskliaustas laidojimo rsys, imryti didiojo altoriaus pamatai. 1753 1754 m. pastatyti 3 nauji mriniai altoriai. Didj altori 1753 m. marmuro imitacija papuo meistras Jonas Kerneris. 17571763 m. skulptorius Antonis Dacratas (Datzrath) sukr lipdini ir skulptr. XVIII a. antrojoje pusje buvo 12 dirbtiniu marmuru papuot altori (iliko 2). Banyia vlyvojo baroko stiliaus, staiakampio plano, dvibokt, su pusapskrite apside. Vidus 3 nav. I on banyi rmina vienuolyno ir gimnazijos pastatai. Seniau statytus, pirmuosius pastat tarpsnius vertikaliai skaido nuosaiks piliastrai ir tarp j idstyti aukti staiakampiai langai. Antruosius tarpsnius skaido beveik identiki piliastrai ir suporint, maesni nei pirmuosiuose auktuose, lang eils. rytus nuo banyios esantis jzuit vienuolynas pastatytas 1761 1768 metais, jungiant sudegusi nam griuvsius. Statybai vadovavo architektas Mikalojus Velika. Vilniaus dominikon v. Jokbo ir Pilypo banyia Viena i ankstyvj staiakampi dviboki banyi. 1690 m. pradta statyti mrin banyia, kuri baigta mryti iki 1722 m. Ji buvo ema, su dviem bokteliais. 17181727 m. imrytas frontonas, banyia paauktinta. 17131739 m. pastatytas mrinis vienuolynas. 17271746 m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projekt paauktinti banyios boktai. 17431744 m. dekoruotas banyios vidus. 1765 m. vienuolynas nukentjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. 1777 m. architektas Augustinas Kosakauskas prie banyios suprojektavo ir pastat dar kit nam, kinius pastatus. XVIII a. pietinio bokto apaioje rengta v. Hiacinto koplyia.1794 m. Rusijos kariuomen, naikindama Vilniaus priemiesius, banyi apgriov. 1797 m. suremontuota. 1799 m. vienuolyne kurta v. Jokbo ligonin. 1812 m. banyioje rengta karo ligonin, sukrenti joje buv suolai, zakristijos spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje banyios ventoriuje palaidota daug prancz kari. 1844 m. vienuolynas udarytas, o banyia palikta parapine. 1841, 1887 ir 1892 m. banyia remontuota. Iki 1939 m. dailininkas Jurgis Hopenas restauravo vid. Per Antrj pasaulin kar banyia apgriauta. Banyia vlyvojo baroko stiliaus, centrin dalis staiakampio plano, dvibokt. Aukiausia (24 m) vienanav Lietuvos banyia. Prie navos prijungta emesn ir siauresn presbiterija pereina dar emesn pusapskrit altoriaus dal. Yra 7 altoriai. ventoriaus tvora tinkuoto mro. Vilniaus Trinapolio trinitori v. Trejybs banyia steigta vyskupo K. Botovskio 1695 m., statyba vyko 1695 1709 metais, 1715 1722 metais ustatyti virutiniai bokt tarpsniai. 1750 1760 metais rekonstruota rokoko formomis. Greiiausiai tuo metu pastatyti rokokiniai (neilik) altoriai bei bokt almai. Banyios tris labai originalus: iorje taisyklingas staiakampis, o vienanav vidaus erdv yra itsto atuoniakampio (9x19 m) formos. Iildine kryptimi erdv pratsia kvadratin presbiterija, skersins aies galuose yra trumpos ikyos, sudaranios lyg ir transept. Vilniaus v. Rapolo banyios ir jzuit vienuolyno ansamblis Banyia pastatyta 1702 1709 metais vaivadijos ems ratininko M. Koico iniciatyva. Boktai ustatyti vliau: vienas j suprojektuotas ir pastatytas 1752 m architekto ir skulptoriaus Jono Valento Dyderteino kartu su architektu Jonu Nesemkauskiu, antrasis dar vliau. 1752 pradtas statyti didysis altorius, kurio autorius greiiausiai taip pat J. Nesemkauskis. Banyia bazilikin trinav, planas kompaktikas staiakampis. Interjere rykios vertikalios linijos, nra net vainikuojanio antablemento. banyios gal remiasi ilgas vienuolyno namas (1730 m). jo cels idstytos vienapus koridoriaus. Ulenktuose iaur galuose yra bendrosios patalpos, namo fasadas ritmikai suskirstytas mentmis.Vilniaus v. Kotrynos banyios ir benediktin vienuolyno ansamblis Didel menin reikm turi prie banyios pristatyta koplyia. Vienuolynas ir v. Kotrynos banyia pradta steigti 1618 m. LDK etmono, Vilniaus vaivados J. K. Chodkeviiaus iniciatyva. Dabartin ivaizd banyia gavo po rekonstrukcijos pagal architekto J. K. Glaubico projekt. Rekonstrukcijos darbai, pradti 1741 m., tssi iki 1753. Po vlyvojo baroko rekonstrukcij banyia tapo vienanav, su siauresne ir emesne presbiterija, usibaigiania pusapskrite apside. Navos auktis 20 m, atitinka jos ilg. Penki tarpsni boktai pagrindiniame fasade. one prigludusi Apvaizdos koplyia yra centrika, iorje eiasien, o viduje pusapskrit. Vir karnizo ikyla atikinis tarpsnis (kupolo bgnas), nors viduje kupolas visai be bgno. Tai vlyvajam barokui bdingas sprendimas. Didels menins verts yra J. K. Glaubico suprojektuotas ir pastatytas frontonas. Altoriai pastatyti Jokimo Herdegeno 1752 1753 m, didiojo altoriaus skulptras sukr Juozapas Voinskis, koplyios skulptras Jonas Hedelis. Vienuolyno pastat kompleksas supa tris udarus kiemus, jungta ir dalis XVI a pastat, i j didiko Stanislovo Ksgailos rmai. Vilniaus Marijos engimo dang banyios ir misionieri vienuolyno ansamblis Banyia pradta statyti 1695 m didiko Teofilio Pliaterio iniciatyva. Nav dalis su emais boktais pastatyta 1730 m. Baynia rekonstruota 1750 1756 m: paauktinti boktai, pastatyti frontonai, pristatytas tambras. Banyios planas originalus trinavis bazilikinis: prie siaur onini nav prijungta po dvi koplyias. Centrins navos ilgis lygus jos aukiui (18,7 m). Prie banyios prijungti vienuolyno pastatai (1739 1744 m) sugrupuoti asimetrikai. Du vienaaukiai korpusai stovi prie gatvs, abipus banyios, kiti triaukiai namai supa presbiterij. ansambl jungti ir Vilniaus vyskupijos sufragano J. Sangukos rmai (1640 1650 m), dengti stogu su aukta patalpa.Vilniaus v. Kryiaus banyia su bonifratr vienuolynu 1635 m. perstatyta i dviaukio namo, priekyje pastaius vien bokt. 1725 m vietoj vieno pastatyti du mriniai boktai. Po 1737 m gaisro tarp j terptas raityto kontro frontonas, rengti altoriai. Po 1748 m. gaisro, altoriai ir bokt almai perdirbti vlyvojo baroko formomis. Kartu su pirmine banyia pastatytas vienuolyno namas. Kampinis pastatas prijungtas prie banyios i iaurins puss. rytin jo dal buvo inkorporuota Povilo Alnikio 1543 m statyta koplyia.Vilniaus veniausios Marijos ramintojos banyia su augustin vienuolynu Pastatyta 1746 1768 metais. XVIII a pab prie bokto on pristatytos dvi patalpos. Vienuolyno namai pradti statyti XVII a pabaigoje. Banyia yra staiakamp trinav, bazilikins erdvs, su vienu pereinamu boktu priekyje.Antaliepts ventojo Kryiaus banyia Vienas artimiausi Vilniaus baroko mokyklai periferijos sakralini pastat. Pastatyta 1732 1760 metais Livonijos kateliono J. M. Strutinskio eimos lomis. Banyia vienanav, itsto plano.Jiezno v. Mykolo Arkangelo ir Jono Kriktytojo banyia 1670 m perstatyta i nedidels XVI a evangelik reformat banyios. Apie 1760 1770 m A. ir T. Pac iniciatyva rekonstruota vlyvojo baroko formomis. Banyia vienanav, plotis yra 2/3 jos aukio. Keli patalp kriptoje kuklus altorius. j galima patekti i navos dvejais plaiais laiptais, Lietuvoje tai vienintelis taip isprstas jimas kript.Krai veniausios Marijos nekalto prasidjimo banyia Fasade panaudota didiojo orderio kompozicija. Pastatyta 1757 1763 metais pagal Vilniaus universiteto profesoriaus architekto Tomo ebrausko projekt ir nurodymus. ebrauskui mirus, banyi baig statyti amatininkas Treceris. Banyia vienanav, kresno kompaktiko trio.iluvos veniausios Marijos gimimo banyia Kitas didiojo orderio kompozicijos pavyzdys. Pastatyta 1760 1786 metais. Halin trinav, navos dengtos buriniu skliautu. Interjere isiskiria didingas puonus altori ansamblis, 1762 1778 m sukurtas skulptoriaus Tomo Podgaiskio.Dotnuvos Viepaties apreikimo veniausiai Marijai banyia su bernardin vienuolynu Pastatyta 1773 1790 metais vyskupo Bostovskio lomis. Banyia trinav halin, sienos sumrytos i raudon plyt ir lauko akmen, ior netinkuota, tinku padengti tik bokt virutiniai tarpsniai ir plafonas. Svarbiausias interjero akcentas Didysis altorius, sukurtas jau XIX a pradioje.Mosdio v. Mykolo Arkangelo banyia Pastatyta 1773 1783 m vyskupo J. Lopacinskio lomis, taip pat panaudota didiojo orderio kompozicija. Frontono antablementas ir stambs plokti piliastrai jau yra klasicizmo poveikio yms.Tytuvn veniausios Mergels Marijos banyia su bernardin vienuolynu Pastatyta 1614 1639, buvo renesansin, statybai vadovavo vilnietis meistras Tomas Kasperas. 1759 1783 metais ant pagrindinio fasado ustatyti 2 barokiniai boktai ir frontonas, 1771 1773 metais pristatytas rokokinis tambras. Banyio stris trinavis bazilikinis. oniniai fasadai tebra renesansiniai (netinkuoti, suskaidyti piliastrais, kuriuos jungia pusapskrits arkos). Ansamblyje rykus kylantis tri ritmas: 6 m aukio vartai, beveik dvigubai auktesn koplyia (11 m), dar dvigubai auktesni banyios boktai (22,8 m.). tytuvn banyios ir vienuolyno kompleksas yra vienas geriausi barokini ansambli Lietuvoje. Banyios architektroje ryki daugiasluoksn renesanso, baroko ir rokoko stili jungtis.Krinino v. Petro ir Povilo banyia Vlyvojo baroko krinys, pastatyta 1776 1782 m, statybos iniciatorius klebonas J. arkeviius. Bazilikins banyios onins navos daugiau negu dvigubai emesns bei siauresns u erdvi centrin nav.Kudirkos Naumiesio v. Kryiaus atradimo banyia Baigta statyti 1783 m, vadovaujant architektui Juozapui Valiiauskui. Prie jos buvo karmelit vienuolynas. Trinav staiakamp, bazilikin, su pusapskrite apsida.Medins barokins banyios Kint KatyiSinagogos Vilniaus Drujos Valkinink Jurbarko aukn Vilniaus universiteto astronomijos observatorija unikalus barokinis specialiosios paskirties pastatas, suprojektuotas ir pastatytas 1753 1773 metais (architektas Tomas ebrauskas). Observatorija sumryta ant Kolegijos rm triaukio iaurinio korpuso. Korpuso didumas takojo didiosios sals, dabar vadinamos Baltja, matmenis (22,5x14,2 m). tai erdvi, 6,4 m aukio patalpa su keturiolika lang i dviej on.Kdaini parapijos namai Vilniaus saviiaus ligonin Uvaiuojamieji namai eduvos Jiezno Gyvenamieji namai ir rmai Miest feodal rmai ir priemiestins rezidencijosM. Paco rmai VilniujeSusiformavo per ilg laik. XVI a. didikui G. Astikui priklauss pastatas, XVII a. atiteks M. Pacui, 1675 m buvo rekonstruotas prijungiant greta stovjusius namus. Fasadas turtingai dekoruotas baroko formomis. Interjer dekoravo tapytojas M. A. Palonis ir skulptorius P. Pertis.Lopacinski rmai Vilniuje pradti statyti XVIII a pirmojoje pusje. 1762 m rmus nusipirks M. Lopacinskis rekonstrukcijos projekt parengti usak J. K. Glaubicui. Darbus vykdyti pradjo architektas Andrysas, baig architektas Frezeris. Pastatas buvo rekonstruotas sudtingus trapecinio plano dviej aukt rmus su pusiau udaru kiemu. Kieme stovjo arklid, ratin, tarn patalpos, mrins oficinos; vakarin sklypo dalis nebuvo ustatyta. Prie rm iki pat gatvs skleidsi sodas-parkas. 1801 m. tuometinis rm savininkas prelatas J. Lopainskis juos pardav Kosakovskiams. Tuo metu rmuose buvo daug kambari (V. Drmos pateiktas 1808 m. altinis nurodo 27 kambarius) ir sali, sienas ir lubas puo tapyba. 1808 m. Vilniaus vyskupo Jono Nepamuko Kosakovskio iniciatyva pastatai rekonstruoti. Rmai neymiai ilenkti pagal gatvs kontr, dengti auktu laiptuotu keturlaiiu stogu. Planas susideda i keli korpus, supani pusiau atvir netaisyklingos formos kiem. Fasad pirmj aukt dengia pilkas, antrj tamsesnis faktrinis tinkas, kuriame kontrastingai isiskiria baltos ments ir puons lang apvadai, ubaigti tiesiais sandrikais. Puoniausias kiemo rizalito fasadas su dviaukte arkada, piliastrais ir ties jais ltaniais karnizais.Sirui rmai Kaune taip pat sukurti per daugel rekonstrukcij. Rmai dabartin pavidal gavo baroko epochoje. XVXVII a. j vietoje prie aikts buvo trys sklypai, kuriuose stovjo du mriniai namai ir sandlis (gotikinio mro fragment, paslpt po tinku, iliko iki i dien). Po 1742 m. Kauno teismo seninas, vliau Vitebsko katelionas Simonas Sirutis, tada valds vien i i nam, nupirko gretimus sklypus ir pastat vlyvojo baroko (rokoko) stiliaus dviaukius rmus su vaiavimu centre, mansardiniu stogu, puoniu interjeru. 1779 m. namas ir kiniai trobesiai atiteko Starodubo teismo seninui Juozapui Chrapovickiui. Kiek vliau Chrapovicki iniciatyva namas rekonstruotas: umrytas vaiavimas, pristatytas klasicistinis prieangis, pagal Rotus pavyzd rengtas balkonas, i dalies pakeistas fasadas. Priemiesi rezidencijos ir rmai P. Sapiegos sodyba Antakalnyje LDK etmono ir Vilniaus vaivados P. Sapiegos sodyba Antakalnyje-budingas priemiescio rezidencijos pavyzdys. Rumai ir parkas, apsupti tvora ir monumentaliais vartais, sudare vientisa barokini ansambli su Viespaties Jezaus baznycia ir trinitoriu vienuolynu. Parkas suplanuotas geometriskai, turejo italiskojo baroko parku meno bruozu--kelias suformuotas terasas. Plati tiesi medi alja pagrindin kompozicin ais buvo nukreipta rm centr, antraeils skersins kompozicins ays sujo apskritas ir keturkampes aikteles su tvenkiniais, fontanais. Rmai pastatyti 1691 1697 metais.D. Slukos rmai Vilniujetai buvo sudtin dalis ansamblio i daugelio pagalbini pastat, koplyios bei terasinio parko. Rmai sumryti 1691 1694 metais, interjero dekoravimo darbai tssi iki 1700 m. statant rmus specialiai supiltas pusiasalis, kad bt nukreipta Neries vaga, tai bdingas baroko sprendimas. Plastikos darbus atliko skulptorius P. Pertis. S. Piuro rmai 1760 1762 metais pastatyti Neries deiniajame krante. Prie rm vejo geometrikai suplanuotas parkas su terasomis ir laiptais Neries link. Parke buvo gausu skulptr, smulkiosios architektros, kinik paviljon. Dvar sodybos ir rmai A.Paco rmai JiezneBilin dvaro rmaiKelms Miestiei namai. Smulkij form architektra Tvoros ir vartai Vilniaus Bazilijon vienuolyno Kauno bernardin vienuolyno Kauno benediktin vienuolyno aukn ventoriaus Mosdio ventoriaus Memorialiniai paminklai Stulpai Koplytstulpiai tirkli Koplytls Vepri Musnink Vilniaus j Basanaviiaus ir jovaro g kampe\ Koplyios