Midnight Sun 1-12

  • Published on
    13-Nov-2014

  • View
    17.560

  • Download
    0

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Tai buvo laikas kai svajojau galti umigti. Mokykla, gal labiau skaistykla, jeigu jau noriu tai apibdinti tiksliau. Jeigu egzistuoja bdas atpirkti savo nuodmes, mokykla bt vienas i j. Problema, kad a vis tik pradjau prie to priprasti, kiekviena diena man atrodo vis labiau monotonika ir nemanoma, kaip ir prajusioji.

Transcript

MIDNIGHT SUN-1 skyriusKategorija: vampyrai I anksto perspju, kad tai nra autentikas vertimas, i knyga dar i viso nra ileista. Atsipraau jeigu kai kurie posakiai ar frazs nra labai gras, bet stengiausi kiek galdama laikytis originalo. Be to, kadangi knyga dar nepasirod, a turiu tik pirmus 12 skyri, kurie gal keisis su knygos ileidimu. Pirmas vilgsnis Tai buvo laikas kai svajojau galti umigti. Mokykla, gal labiau skaistykla, jeigu jau noriu tai apibdinti tiksliau. Jeigu egzistuoja bdas atpirkti savo nuodmes, mokykla bt vienas i j. Problema, kad a vis tik pradjau prie to priprasti, kiekviena diena man atrodo vis labiau monotonika ir nemanoma, kaip ir prajusioji. Manau, kad man tai savotikas bdas miegoti, juk miegoti tai savotika nejudri stadija tarp dviej judri period. A irjau tolimiausi kafeterijos sien, skilusi nuo grind iki palubs ir sivaizdavau vaizd, kuris atsivert, jeigu tos sienos nebt.Tai buvo vienintelis bdas per daug nesiklausyti i balsus, kurie zvimb mano galvoje lyg bii avilys. Keli imtai bals kuri a nepainojau ir kurie rk savo nuobodul. Vos tik kas nors pasirodo kieno nors mintyse, a tai matau ir girdiu anksiau nei jis pats, anksiau nei jis tai suvokia ar pasako. iandien vis mintys buvo uimtos nereikmingu vietiniu spektakliu- naujos mokins atvykimas ms mokykl. Buvo taip lengva girdti k jie galvoja... A maiau t nauj veid visur, vis kartojantis daugelio galvoje, apirjau j i vis pusi. Paprasiausia, normali mergait. Sujudimas, kur nulm jos atvykimas buvo numatomas ir man atgrasus. Jau pus mokyklos vaikin, kaip avin banda, sivaizdavo j simylj vien dl to, kad ji juos pavelg. Stengiausi kaip galdamas j negirdti. Stengiausi susikaupti ties mano eimos : dviej broli ir dviej seser balsais.Jie jau buvo priprat prie mano egzistavimo j mintyse ir gana retai jausdavosi nejaukiai. A stengiausi kiek galdamas j nesiklausyti. Tikrai stengiausi, bet... A visada ir visk inojau. Rozali galvojo, kaip visada, apie save. Ji norjo matyti savo profil veidrodyje ir mast apie savo kno idealum.Rozali mintys buvo lyg dirbtinis tvenkinys su labai jau maai siurpriz. Emmetas kunkuliavo dl i nakt pralot imtyni Dasperui. Jis stengsi bti labai kantrus ir ilaukti pamok pabaigos prie reikalaujant revano.Niekada nesijauiau paalinis Emmeto mintyse, nes jis niekad negalvojo ko nors , ko nepaskyt garsiai ar nepadaryt. Galbt jauiausi kaltas skaitydamas j mintis, nes visi turi mini, kurias nort nuslpti. Bet jeigu Rozali mintys buvo kaip dirbtinis tvenkinys, tai Emmeto - lyg skaidrus, tyras eeras. Na o Dasperas-kentjo. A sulaikiau atods. "Edward'ai" Alis kviet mane savo mintyse ir dabar a sutelkiau j vis savo dmes. Tai buvo tas pats jeigu ji bt pranekusi garsiai.A diaugiausi savo vardu, nes iuo metu jis buvo senamadikas ir nedomus, bet kai kas nors galvojo apie Edward', a automatikai atsisukdavau.Bet kart mano galva nesujudjo.Mes su Alise buvom priprat prie privai pokalbi. Taigi ir toliau spoksojau sien prie save. "Ar jis vis dar laikosi ?" klaus ji. A susilaikiau nejudjs, kiti nieko nepajuto. Aliss mintys buvo uimtos Dasperu, maiau, kad ji susirpinusi. "Ar gresia pavojus?" Ji iekojo artimoje ateity, monotonikai iluktendama savo vizijas ir iekodama prieasties mano surauktiems antakiams.A ltai pasuku galv kair, lyg apiriniau plytas, po to dein. Vienintel Alis suprato mano judesius. Ji su palengvjimu nusiramino.

"Perspk mane , jeigu kas." kart judjo tik mano akys, vir link lub, po to apai. "Ai." A diaugiausi, kad nereikjo atsakyti garsiai. K gi biau pasaks? Nr u k? Ne, sudtinga. A nemgau matyti Daspero pastang susilaikyti. Negi tokia patirtis yra tikrai btina? Kodl gi mes negalime bti saugs tol, kol jis nesugebs kontroliuoti savo trokulio ir iplsti limit taip kaip mes?Kodl flirtuoti su likimu? Mes mediojome prie dvi savaites, bet mums nebuvo taip sunku kaip jam. Tik viena nepatogi situacija, jei kas nors mogiko praeit pro al, ar jei vjas padvelkt i blogos puss. Bet mons gana retai praeidavo pro mus. Ko gero j instinktai jiems diktavo tai, ko nesutiko smon - mes buvome pavojingi. Dasperas dabar buvo tikrai pavojingas. tai iuo momentu viena mergait sustojo prie gretimo stalo paplepti su savo draugais. Ji greitu judesiu nusibrauk plaukus nuo kaklo. Radiatorius mums atsiunt jos kvap. A buvau priprats prie poji, kurie uplsta pajutus mogaus kvap: sausas skausmas gerklje, begalinis alkis skrandyje, visi raumenys automatikai sitempia ir nuodas uplsta vis burn. Tai buvo kaip ir normalu, i proio netgi lengva ignoruoti. Tiesiog nelengva btent tuo momentu, bet a vis tik sitemps stebjau Dasper, kuris reagavo taip, kaip ir a. Dasperas leido sau pafantazuoti. Jis sivaizdavo besistojantis, alia Aliss, ir besiartinantis link mergaits. Isivaizduoja lengvai pasvirstantis priek, lyg nort kak pakudti jai aus ir leidiantis savo lpoms prisiliesti prie saldaus jos kaklo ilinkimo. Jis jau sivaisdavo, kaip iltas kraujas judjo po jos velnia oda, jo skon ir pojt savo burnoje... A stipriai spyriau jo kd. Jis sutiko mano vilgsn ir nuleido akis. Galjau girdti jo gd ir pasiprieinim jo mintyse. -Atsipraau, -sunibdjo. -Tu juk nieko blogo nebtum padars, -atsak Alis, velniai j ramindama. -A biau tai pamaiusi. A sulaikiau savo grimas prie mel. Mes turjome laikytis kartu, Alis ir a. Tai tikrai nebuvo lengva, tarp mini skaitymo ir ateities vizij. Buvome lyg monstrai tarp moni. Mes saugojome vieni kit paslaptis. -Galbt tau padt, jeigu galvotum apie juos kaip apie mones, -pasil Alis savo emu skambiu balsu, pernelyg greitai kad mons suprast k ji sako tuo atveju, jeigu netyia netoliese atsiras mogus, galintis mus igirsti. -Jos vardas Witney. Ji turi ma sesut, kuri dievina. Jos mama buvo pakvietusi Esmj vent, pameni? -inau, kas ji tokia, -sausai atsak Dasperas. Jis nusisuko ir pradjo irti pro ma langel pastogje, visa savo poza rodydamas, kad pokalbis baigtas. Jis turt eiti pamedioti vakar. Tai jau buvo tikrai juokinga- rizikuoti norint ibandyti savo limitus.Dasperas turt tiesiog apsiprasti su mintimi, kad jis ne toks atsparus kaip mes ir mokytis itverms. ie pirmi proiai neturt trumpinti jo gyvenimo, jis negali tsti taip ir toliau. Alis lengvai atsiduso ir pakilo, pasimusi savo maisto padkl ( neliest ), palikdama j vien. Ji inojo, kad jam jau gana jos palaikymo. Netgi jeigu Rozali ir Emmeto santykiai buvo akivaizdiausi, Alis ir Dasperas vienas kit painojo geriau u kitus.Lyg jie galt skaityti vienas kito sieloje. "Edward'as Cullen'as." Tiesiog refleksas. Pasukau galv ton pusn, kur nuskambjo mano vardas, kakas galvojo apie mane.Vien trump sekunds dal mano akys sutiko tas akis, plaiai atvertas, okoladins spalvos, mogikas akis irdels formos blykiame veide. A iuos bruous jau painojau, netgi jei pats dar nebuvau mats. Ji buvo vis mokyklos mokini mintyse. Naujok, Izabella Swan. Miestelio policijos efo dukra, atvykusi gyventi dl pasikeitusios situacijos. Bella. Ji pataisydavo visus, kurie kreipsi j pilnu vardu. Nuobodiaudamas nukreipiau vilgsn kitur. Man prireik geros sekunds suprasti, kad tai ne ji galvojo mano vard.

"inoma, ji jau pastebjo Cullen'us," - igirdau tsiant pirmasias mintis. Dabar jau atpainau bals. Desika Stanley - jau kuris laikas ji manes nevargino savo vidiniais isireikimais. Koks bdavo palengvjimas, kai jos mylimasis neuimdavo vis mini ! Jau buvau prats beveik visada matyti jos svajones, kokios juokingos jos bebt.Kai kada tikrai noriau jai iaikinti, kas i tikro nutikt, jeigu mano lpos, mano paslpti dantys atsidurt netoli jos.Jeigu staiga pasigirst tyla vietoj jos kvail svajoni... sivaizduojant jos reakcij a beveik nusiypsojau. "Gal ir gerai," ts Desika, "Ji tikrai negrai. Nesuprantu, kodl Erikas taip j spokso, arba Maikas..." Galvodama apie pastarj ji susirauk. Maikas Njtonas, jos naujasis irinktasis, kuris iki iol j visikai ignoravo.Berods jis nebuvo toks beviltikas naujosios mokins atvilgiu. Vl tas pats spdis vaiko su nauju aislu... Tai nustat rimt rib Desikos mintyse, net jeigu ji stengsi atrodyti geranorika naujoks atvilgiu, pasakodama jai apie mano eim. Naujok ko gero udav por klausimli apie mus. " mane taip pat visi iri"- galvojo patenkinta Desika. -"Kaip nepasisek, kad Bella bus dviejose bendrose pamokose su manim. Galiu kirsti layb, kad Maikas klausins apie j." Bandiau ublokuoti t idiotik vidin plepjim ir istumti j i savo galvos, kol Desikos nenuoirdumas ir tuti apmstymai neivar mans i proto. -Desika informuoja naujok Swan apie nevarius Cullen eimos baltinius. -Sumurmjau Emmetui, kad j prablakyiau. Jis prunkteljs linkteljo. "Tikiuosi, ji gerai pasistengs." -Pagalvojo jis. -Be jokios fantazijos, iaip jau. Tik iokia tokia uuomina apie skandal. Be jokios baims, net truput nusivyliau. -O naujok? Ji taip pat nusivyl tokia varia istorija? A bandiau igirsti, k naujok, Bella, galvojo apie mus. K ji mat, irdama keist eim, kuri oda balta lyg kreida, kuri vengia visi mokiniai? ia buvo lyg ir mano atsakomyb iifruoti jos nuomon. Buvau lyg ir ms eimos sargas. Jei kam nors kilt tarim, galjau i anksto perspti savikius, kad galtume greitai pasialinti. Retkariais taip nutikdavo -koks mogiktis, persiskaits knyg ir prisiirjs siaubo film, praddavo mus sivaizduoti monstrais. Daniausiai jie klysdavo, bet mes persikraustydavome, kad ivengtume bereikaling tarim ir nipinjimo. Labai retai pasitaikydavo, kad mons atspdavo ties. Bet mes jiems neduodavome laiko patikrinti savo hipotezes.Mes paprastai ir greitai inykdavome, palikdami jiems tik miglotus prisiminimus. Negirdjau visikai nieko, stengiausi klausytis alia Desikos nenustojanio nuobodaus monologo esani mini. Lyg alia jos visikai niekas nesdt. Kas gi tokio nepaprasto buvo toje mergaitje? A vilgteljau j, beveik imutas i vi, klausydamasis k mano ilavinti jutimai man atskleis. Tai buvo kakas naujo, ko dar niekad nesistengiau padaryti. Dar vien kart mano vilgsnis sutiko gilias okoladines akis. Ji sdjo ten pat kur ir anksiau, irdama ms eim. tariu, kad tai visai normalu, kadangi Desika ir toliau beviltikai plepjo apie mus. Ji turjo galvoti apie mus, tai logika. Bet a negirdjau netgi menkuio nabdesio. Staiga jo