Pagalba Rengiantis Išpažinčiai (Pgl. Brančaninovą)

  • Published on
    01-Oct-2015

  • View
    220

  • Download
    5

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Help preparing for Holy Confession (Orthodox)

Transcript

<p>Dorybs</p> <p>1. Susilaikymas, saikingumas</p> <p>Vengimas valgyti ir gerti pernelyg daug, ypa gerti perdm daug vyno(t.y. alkoholini grim). Laikymasis pasnink, kuriuos vedBanyia. Savo kno valdymas valgant saikingai ir pasirenkant vienodopobdio maisto produktus; dl to susilpnja bet kokios aistros, ypaydinga meil sau arba pataikavimas savo knikajai daliai.</p> <p>2. Skaistyb</p> <p>Bet kokio svetimavimo ar paleistuvysts vengimas. Vengimas kalbtigaliomis temomis, skaityti itvirkusias knygas ar irti gdinguspaveikslus, tarti galius, nevankius bei dviprasmikus odius. Savojausm, ypa regjimo ir klausos, o dar labiau lytjimo saugojimas.Kuklumas. Paleistuvik mini bei fantazij atstmimas. Tyljimas.Vengimas daug kalbti. Tarnavimas sergantiems ir luoiems.Prisiminimas apie mirt ir pragar. Skaistybs pradia protas, kurionegali sudrumsti ar priversti dvejoti paleistuvikos mintys irfantazijos; tobula skaistyb tyrumas, kuris leidia regti Diev.</p> <p>3. Nesavanaudikumas</p> <p>Apsiribojimas tuo, kas yra btiniausia. Neapykanta prabangai irisilepinimui. Uuojauta skurdiems. Meil evalngelikajam skurdui.Pasitikjimas Dievo sumanymu, tuo, kad Jis suteiks visk, ko reikiagyvenimui. Ramyb, dvasios laisv, liguisto susirpinimo irsusijaudinimo nebuvimas.</p> <p>4. Romumas</p> <p>Pikt mini vengimas, siekimas neleisti tuiui sudrumsti savoirdies. Kantryb. Sekimas Kristaus pavyzdiu, juk Kristus raginosavo mokin pasiimti savo Kryi ir sekti paskui J. Taika irdyje.Krikionikasis tvirtumas ir drsa. Nejautrumas eidimams. Pykionebuvimas.</p> <p>5. Palaimintasis raudojimas</p> <p>Vis moni nuopolio bsenos ir savo dvasios skurdumo suvokimas, japraudojimas. Proto rauda. Skausminga grauatis irdyje. I jatsirandantys sins lengvumas, palaimos kupina paguoda irdiaugsmas. Pasitikjimas Dievo gailestingumu. Dkojimas Dievui usunkumus ir nelaimes, paklusnus j kentjimas, atsirandantis dl savonuodmi gausybs suvokimo. Pasirengimas kentti. Aistr atslgimas irjo sukeliamas palengvjimas. Bsena, kai esi lyg mirs iam pasauliui.Noras melstis, bti vienam, paklusti, ugdyti savyje nusieminim,ipainti savo nuodmes.</p> <p>6. Proto blaivumas</p> <p>Kruoptumas, atsidjimas bet kokiam geram darbui. Vis reikiam maldkalbjimas be jokio tingjimo, tiek banyioje, tiek namuose.Dmesingumas maldai. Kruoptus vis savo veiksm, odi, mini irjausm stebjimas. Nepasitikjimas savo protu (jo intelektine dalimi).Savo nuomoni pateikimas dvasinio tvo teismui. Pastovi malda irnuolatinis ventojo Rato apmstymas. Pagarbioji baim ir nuostaba.Saugojimasis nuo pernelyg ilgo miego ir ilepimo, tui kalb, smojir pokt. Meil budjimui nakt, nusilenkimams ir kitiems darbams,kurie padeda sielai ilikti budriai. Prisiminimas apie aminsiasgrybes, j trokimas.</p> <p>7. Nusieminimas</p> <p>Dievo baim. Pojtis, kad Jis yra alia maldos metu. Kratutinisnusieminimas, manymas, jog esi nenaudlis, jog teisingumasreikalauja, kad btum pasmerktas u savo nuodmes. Praradimas betkokio pasikliovimo bet kuo, iskyrus Diev. Gilus savs painimas.Pasikeits poiris kitus mones, kuriuomet jie ima atrodyti dauggeresni u tave pat bet kuriuo atvilgiu; tai turi vykti savaime, bejoki vidini pastang. Imintingo paprastumo atsiradimas dl gyvojotikjimo. Neapykanta mogikosioms pagyroms. Pastovus savs kaltinimasir smerkimas. Teisingumas ir tiesmukikumas. Bealikumas. Bsena, kaiesi lyg mirs bet kam, kas atitolina nuo Dievo. Susigraudinimas.Iganingojo Kristaus Kryiaus Slpinio painimas. Noras bti lygnukryiuotam iam pasauliui ir aistroms, io nukryiavimo trokimas.Melaging odi ir paproi, gudrybi, veidmainikumo atsisakymas irumirimas. Evangelikojo nusieminimo primimas. emikosiosiminties atmetimas, kadangi ji yra netinkama ir begdika prieDiev. Panieka bet kam, kas yra bjauru prie Diev, nors mons taiauktai vertina (r. Lk 16, 15). Dings noras pasiteisinti odiu.Tyljimas, kai tave eidinja. Nuosav samprotavim atsisakymas irevangelikojo proto (t.y. proto bsenos) primimas. Bet koki Dievuiprieing mini nugaljimas. Nusieminimo imintis, arba teisingasdvasini reikini suvokimas (dvasinis protingumas, mokjimas tinkamaidlioti kategorijas ir suprasti reikini esm). Smoningas irvisikas paklusnumas ventajai Ortodoks Banyiai bet kuriaisklausimais.</p> <p>8. Meil</p> <p>Meldiantis su Dievo baime, pasiekiamas Dievo meils suvokimas.Itikimyb Dievui, kuri rodo pastovus bet koki nuodming mini irpoji atmetimas. Neapsakomas ir diugus potraukis prie ms DievoJzaus Kristaus ir garbinamosios v. Trejybs, slygojamas meils irapimantis vis mog. Dievo ir Kristaus atvaizdo regjimas kituosemonse; dl io dvasinio regjimo visi kiti mons laikomi geresniaisu save pat, jiems visuomet suteikiama pirmenyb, jie be galogerbiami. Tyra brolika meil visiems monms, diugi, bealika irvisiems vienoda, lygiai tiek pat liepsnojanti ir draugams, irprieams. Proto, irdies ir viso kno iklimas mald bei meil.Neapsakomas dvasinis diaugsmas. Dvasinis susiavjimas, malonumas,egzaltacija. gili irdies, sielos ir kno ramyb. Knik pojinebuvimas maldos metu. irdies nebylumo dingimas. Toks smarkusdvasinis diaugsmas ir malonumas, jog malda nutrksta. Prototyljimas. Proto ir irdies nuvitimas. Maldos jga, veikiantinuodm. Kristaus ramyb. Vis aistr atslgimas. Bsena, kur visussamprotavimus apima ir itirpdo Kristaus protas (t.y. imintis), kurisyra pranaesnis u juos visus. Dievo painimas. TobuliausiojoDievikojo sumanymo painimas. Diaugsmas ir gausi paguoda itikusnelaimms ar sunkumams. mogik sumanym ir krini supratimas,vidinis regjimas. Giliausias nusieminimas, savs laikymas maesniuir menkesniu u bet k kit...</p> <p>Galo nra. Galas tai begalyb!Nuodms ir j rysNuodems prie Diev, ms Viepat</p> <p>Tikjimas sapnais, burtais, skm ar neskm neaniais susitikimais ar kitokiais prietarais. Abejons dl tikjimo. Tingjimas melstis, isiblakymas, dmesingumo stoka maldos metu. Tingjimas eiti banyi, ipainties bei v. Komunijos. Veidmainyst garbinant Diev. Dievo keikimas, skundimasis, pasipiktinimas ar maitas prie Diev tiek sielos gelmse, tiek odiu. Ketinimas nusiudyti. Dievo vardo minjimas veltui. Netesjimas t paad, kurie buvo duoti Dievui. ventvagyst. Pyktis, kuriuomet vartojami keiksmai su nelabojo vardu. Pasnink ir atskir pasninko dien (treiadienio ir penktadienio) nesilaikymas. Darbas didij Banyios veni metu. </p> <p>Nuodems prie savo artimj (kitus mones)Kruoptumo ir uolumo stoka atliekant savo pareigas arba pavest uduot. Nepagarba virininkams, vyresnio amiaus monms, tiems, kas uima svarbesnes pareigas. Nepagarba savo tvams. Nesirpinimas tuo, kad vaikai bt aukljami kaip tikri krikionys. Netesjimas paad, kurie buvo duoti kitiems monms. Vengimas grinti skolas. Svetimo turto slaptas pasisavinimas arba jo atmimas jga. Nenoras dalintis savo pinigais, vengimas duoti imald jos praaniam. Kit moni skaudinimas, skriaudimas, eidinjimas. Nepagrsti tarimai. Paskal skleidimas. Kito mogaus apkalbjimas, meitas. Kito mogaus sugundymas, siekimas priversti j nusiengti. Kito mogaus prakeikimas. Vengimas apginti nekalt mog ar teisyb, dl kurio nukenia is mogus arba atitinkama geroji misija. Prieikumas savo sutuoktiniui, vaidai ir nesantaika eimyniniame gyvenime. Pyktis. mogudyst. </p> <p>Nuodems prie save pat Ustrigimas blogose ar tuiose, nenaudingose mintyse arba mgavimasis jomis. Blogo linkjimas kitiems monms. Melagyst. Irzlumas, dirglumas. Maitingumas, usispyrimas, atsisakymas paklusti. Perdta meil paiam sau. Pavydas. Neapykanta. iaurumas, kietairdikumas. Nuoskaud siminimas ir nesugebjimas j atleisti. Kertingumas. Godumas, pinig ir turt trokimas. Malonum trokimas. Keikimasis, neprastauburnikumas. Girtuoklyst ir apsirijimas. Svetimavimas, paleistuvyst. Nuodems, prieingos mogaus prigimiai (t.y. homoseksualus potraukis ar santykiai). Nenoras pataisyti save bei savo gyvenimo bd. Kai kurie i i nuodemi prie Deimt Dievo sakym gali isivystyti moguje iki kratutins savo formos, sukeldamos ilgalaik yding bsen bei darydamos jo ird kietesn, kadangi jis neatgailauja ir nesiekia pasitaisyti. ios nuodems laikomos itin prieikomis Dievui, arba mirtinomis. </p> <p>Mirtinos nuodems, arba nuodems, pasmerkianios mog aminajai miriai (praiai)1. Puikyb, kuriuomet asmuo jaui paniek visiems kitiems monms, reikalauja juos pataikauti ir vergikai tarnauti jam, tonikasis ipuikimas, galintis pasiekti lyg, kur asmuo ima laikyti save dievybe. </p> <p>2. Besot siela, arba Judo godumas ir pinig trokimas, kuri paprastai lydi neteistas turto sigijimas ir kuris neleidia mogui net akimirkai pagalvoti apie tai, kas dvasika. Vagyst.</p> <p>3. Paleistuvikas gyvenimas, toks, kaip snaus palaidno, kuris tokiam gyvenimui ivaist vis tvo nuosavyb. </p> <p>4. Pavydas, kuris gali sukelti bet koki piktadaryst kit moni atvilgiu.</p> <p>5. Pataikavimas savo skrandiui ar knui, kai nesilaikoma joki pasnink, kur lydi aistringas visokiausi pasilinksminim trokimas. Taip elgsi turtuolis i Evangelijos, kuris linksminosi bet kokiomis dienomis. </p> <p>6. Beribis pyktis, kuriuomet bet koks susitaikymas tampa nemanomas. Toks pyktis gali sukelti baisiausius nusikaltimus, kaip atsitiko karaliui Herodui, kuris, pykio apimtas, iud visus Betliejaus kdikius. mogudyst.</p> <p>7. Tinginyst, arba visikas abejingumas savo paties sielai, nenoras jos tobulinti, nesirpinimas atgailavimu netgi paskutinmis savo gyvenimo dienomis ar valandomis, kaip buvo, pavyzdiui, Nojaus laikais. </p> <p>Nuodems prie v. DvasiPernelyg didelis pasikliovimas Dievo kantrybe arba toks elgesys, kur mogus ir toliau laikosi itin nuodmingo gyvenimo bdo ir siekia save pateisinti, netgi inodamas, kad taip daryti negalima. Veidmainikas ir nenuoirdus atsisakymas atgailauti ar pripainti atgailavimo btinyb. Beviltikumas arba jausmas, prieingas pasitikjimui Dievu bei Jo malone (gailestingumu), kur bna neigiamas tvikasis Dievo gerumas; is jausmas gali tapti saviudybs prieastimi. Atkaklus netikjimas Dievu, kuriuomet neigiama akivaizdi tiesa ir nepadeda jokie jos rodymai, net Dievo stebuklai.</p> <p>Itin bjaurios nuodems, kurios tarsi aukiasi dangaus ir reikalauja kerto</p> <p>Tyin mogudyst (jai priklauso ir abortai), o ypa tv arba broli/seser nuudymas.</p> <p>Sodomos ir Gomoros nuodem (homoseksuals santykiai, kurie numato analin lytin akt). </p> <p>Neteistas skurdi, suluoint, varg, bejgi, negalini save apginti moni skriaudimas, bejgi nali ar maamei nalaii skaudinimas.</p> <p>Nemokjimas savo skurdiam arba suluointam darbuotojui atlyginimo, kai is yra visikai jo nusipelns (t.y. siningai dirba). </p> <p>Paskutinio duonos ksnio ar paskutini pinig atmimas i mogaus, kuris buvo prijs kratutin skurdo rib ir usidirbo juos savo krauju bei prakaitu, taip pat drabui ir maisto atmimas jga ar j slaptas pasisavinimas i nalaii, kareivi ar kalini, apskritai bet koks i moni skriaudimas. </p> <p>Smarkus savo tv skaudinimas ar apvylimas, kur jie bna eidinjami ir netgi gali bti liai sumuiami. </p> <p>Ydingos aistros</p> <p>1. Apsirijimas, persivalgymas, pataikavimas savo skrandiui</p> <p>Persivalgymas, girtavimas, pasnink nesilaikymas ir j savavalikas nutraukimas, slaptas valgymas, smaguriavimas ar skanaus maisto trokimas, bendras nesaikingumas. Neteisinga ir perdta meil savo knui, jo ramybs ir pasitenkinimo trokimas, dl kuri atsiranda ydinga meil sau, o i savo ruotu slygoja neitikimyb Dievui, Banyiai, griui (dorovei) bei kitiems monms.</p> <p>2. Svetimavimas, paleistuvyst</p> <p>Seksualins aistros krenimas viduje, seksualiniai pojiai ir geismai mintyse, sieloje bei irdyje. Nevari mini primimas, vidinis pokalbis su jomis, mgavimasis jomis, palankumas joms (t.y. polinkis jas priimti ir sutikti su jomis), siekis kuo ilgiau jose utrukti. Seksualins fantazijos ir vergov joms (t.y. bsena, kuriuomet protas yra tarsi apsstas jomis ir niekaip negali j atsikratyti). Savo jusli nesaugojimas, ypa lytjimo nesaugojimas, dl kurio atsiranda lumas, griaunantis visas doroves. Keikimasis (seksualinio turinio), nepraustaburnikumas, seksualins aistros kupin knyg skaitymas. Seksualins nuodms, kurios nra prieingos mogaus prigimiai: svetimavimas (neitikimyb savo sutuoktiniui) ir paleistuvyst. Seksualins nuodms, kurios yra prieingos mogaus prigimiai: malakija, masturbacija, sodomija (lytiniai santykiai tarp dviej vyr), lesbiei meil (lytiniai santykiai tarp dviej moter), lytinis potraukis gyvnams ir kita.</p> <p>3. Godumas pinigams, sidabro meil</p> <p>Meil pinigams, bendra meil kilnojamam ar nekilnojamam turtui. Noras praturtti. Apmstymai apie galimus praturtjimo bdus. Svajons apie turtus. Senatvs, staigiai uklupusio skurdo, ligos ar tremties baim. yktumas. Savanaudikumas (t.y. siekis visur gauti materialin naud sau paiam). Netikjimas Dievu, nesugebjimas pasikliauti Jo Sumanymu. Aistra arba liguista, perdta meil vairiems laikiniems daiktams, dl kurios siela netenka laisvs. Pasinrimas emikus, tuius rpesius. Noras gauti dovan. Svetimo turto pasisavinimas. mimas ko nors daugiau, nei priklauso (pinig, dovan ir pan., pavyzdiui, kyininkavimas). Kietairdikumas skurdiesiems bei visiems monms, kuriems ko nors trksta. Vagyst. Plimas.</p> <p>4. Pyktis, niris</p> <p>mus, kartakoikas bdas, greitas ir lengvas pykio siliepsnojimas, pikt mini primimas; fantazijos apie pykt ir kert, bsena, kuriuomet niris sujaudina ird, drumsia jos ramyb bei aptemdo prot; netinkamas, nepriimtinas rkimas, ginijimasis, keiksmai, eidiantys, ugaulingi bei iaurs odiai, smgiai, stmimasis, mogudyst. Polinkis ilgai prisiminti nuoskaudas bei j neatleisti, neapykanta, prieikumas, kertas, meitas, smerkimas, pasipiktinimas, kit moni skriaudimas bei skaudinimas.</p> <p>5. Lidesys (liguistas)</p> <p>Nusiminimas arba nusivylimas, melancholijos bsena, vilties praradimas, kuriuomet tampa nebemanoma pasikliauti Dievu bei Jo pagalba, abejons dl Dievo paad, nesugebjimas dkoti Dievui u visk, kas vyksta, silpnavalikumas ar bailumas, nekantrumas, nesugebjimas smerkti savs u nusiengimus, nusivylimo ar nuoskaudos jausmas kit moni atvilgiu, pasipiktinimas arba skundimasis savo lemtimi, maitas prie j, sunkaus gyvenimo, kuris pridera tikram krikioniui bei jame gldinio vidinio ygdarbio atmetimas, ksinimasis j atsisakyti. Vengimas neti savo kryi t.y. kovoti su nuodemmis bei aistromis. 6. Nusiminimas Tingjimas daryti bet kok ger (dor) darb, ypa melstis. Nebesiekiama sukalbti reikiamas maldas, tiek banyioje, tiek namuose. Nebeprisimenama apie Diev. Nebesiekiama nuolat melstis ir skaityti sielai naudingas knygas. Isiblakymas, dmesingumo stoka, skubjimas meldiantis. Neatsakingumas, nerpestingumas, kruoptumo stoka. Pagarbingos baims nebuvimas. Dykinjimas. Pernelyg danas siekimas suteikti paguod savo knui miegant, gulint ir visaip j lepinant. Iekojimas iganymo bd, nereikalaujani pastang. Judjimas i vienos vietos kit stengiantis ivengti sunkum, neteki ir ibandym. Danai einama pasivaikioti ar aplankyti draug. Tuios, nereikalingos kalbos. ventvagiki pasisakymai. Nebesiekiama atlikti nusilenkim ir kitoki darb, reikalaujani kno pastang. Savo nuodmi umirimas. Kristaus sakym umirimas. Nesirpinimas vairiais reikalingais darbais, abeingumas. Proto vergov. Dievo baims praradimas. Kietairdikumo, iaurumo atsiradimas (t.y. dl padidjusio nejautrumo ar abejingumo). Jautrumo stoka. Neviltis.</p> <p>7. Tuiagarbikumas</p> <p>mogikosios lovs siekimas. Gyrimasis. emiko, tuio garbinimo ir iauktinimo trokimas bei siekimas. Meil graiems drabuiams ir automobiliams, tarnams, prabangiems daiktams. Dmesys savo v...</p>