VaistuVart

  • Published on
    10-Mar-2015

  • View
    714

  • Download
    9

Transcript

KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSVadovas nuo psichikos sutrikim keniantiems ir psichikos problem turintiems monmsISBN 9955-9479-3-4 UDK 615(036) Ka-147 I oland kalbos vert Gina Kavalinait Mokslinis redaktorius Med. dr. Arnas Germanaviius, Psichosocialins reabilitacijos asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikos lektorius Redagavo Jrat eimantien Vytautas BlaysVersta i knygos: Overwogen medicijngebruik. Gebruiksinformatie over medicijnen bij psychische klachten en stoornissenLietuvik knygos vertim ileido V enevos iniciatyva psichiatrijoje Knygos vertim ir leidyb nansavo Nyderland Karalysts ambasada LietuvojeDkojame: P.J.F. Fijn, Nyderland pacient psichikos sveikatos apsaugos sjunga R.M. Kaastra, Nyderland pacient psichikos sveikatos apsaugos sjunga A.Dijkman, VMDB Nyderland nuo bipolinio afektinio sutrikimo keniani ir jiems prijauiani moni sjunga M.Ph. Vermeulen, Nyderland nuo izofrenijos ir psichozs keniani moni sjunga C.J. Dingemanse, Nyderland tinkamo vaist vartojimo institutas H.M.A. van der Kwaak-van Hout, Nyderland tinkamo vaist vartojimo institutas E.H.Fietj, Utrechto universiteto informacin pagalba vaist vartotojams G.van den Brink, Farmacijos fakultetas, Utrechto universitetas P.N. van Harte, mokymo vadovas, Symfora grups psichiatras, Zon & Schild E.A.M. Knoppert-van der Klein, Rijngeest Groep psichiatras, Jelgersma poliklinika, LeidenasLeidimas lietuvi kalba yra papildytas dviem skyriais, kuriuose apraomos problemos, su kuriomis susiduria psichikos sveikatos paslaug vartotojai Lietuvoje bei pateikta kita ms skaitytojams aktuali informacija. Nors leidinys Kaip tinkamai vartoti vaistus rengtas itin kruopiai, sudarytojai negali prisiimti atsakomybs u galimus netikslumus. Nyderland pacient psichins sveikatos apsaugos sjunga Nyderland nuo izofrenijos ir psichozs keniani moni sjunga Nyderland nuo dvipolio afektinio sutrikimo keniani ir jiems prijauiani moni sjunga Nyderland tinkamo vaist vartojimo institutas Ultrechto universiteto informacin pagalba vaist vartotojams enevos iniciatyva psichiatrijojeNuoirdiai dkojame prof. A. Dembinskui u pastabas ir patarimus rengiant lietuvikj knygos leidin.Spausdinta Lietuvoje. i knyg galima sigyti V enevos iniciatyva psichiatrijojeV enevos iniciatyva psichiatrijoje" M.K.Oginskio g. 3, LT-2040 Vilnius Tel. (8-5) 271 57 60 Faks. (8-5) 271 57 61 El. patas: zip@zenevos-iniciatyva.lt Vilnius 20042KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSTURINYSPRATARM VADAS1 skyrius4 6 8 8 9 9 11 11 12 12 13 13 14 15 15 21 24 29 33 34 35 36 37 38 38 39 40 46SAVARANKIKAS APSISPRENDIMAS: VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUS Informacijos poreikio mastai Pageidautina daugiau tyrim Vartoti ar nevartoti vaistus KAIP VAISTAI VEIKIA Gydomieji ir nepageidaujami poveikiai Vaist bendriniai ir prekiniai pavadinimai Vaist formos Pripratimas ir priklausomyb Tikslus vartojimo rekomendacij laikymasis Nauja ne visuomet geriau VAISTAI PSICHIATRIJOJE Antipsichoziniai vaistai Antidepresantai Nuotaikos stabilizatoriai Migdomieji ir raminamieji vaistai PRIEMONS PRIE NEPAGEIDAUJAMUS POVEIKIUS Prieparkinsoniniai vaistai Kitos priemons VAIST DERINIMAS Antipsichoziniai vaistai ir Antidepresantai ir Nuotaikos stabilizatoriai ir Migdomieji ir raminamieji vaistai bei VAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMAS PSICHIKOS SVEIKATOS PASLAUG TEIKIMAS IR VAIST KOMPENSAVIMO TVARKA LIETUVOJE (pareng Vitas Pupeikis) PACIENTO TEISS IR PAREIGOS (pareng Dovil Juodkait) Teis informacij Sutikimas gydytis Teis susipainti su informacija, esania ligos istorijoje Teis privatum Priverstinis gydymas Skundai Valios pareikimas BENDRAVIMAS SU GYDYTOJU AIKINAMASIS TERMIN ODYNAS KUR KREIPTIS INFORMACIJOS IR PAGALBOS2 skyrius3 skyrius4 skyrius5 skyrius6 skyrius 7 skyrius8 skyrius8 skyrius 9 skyrius 1 priedas 2 priedas49 50 50 51 51 52 53 54 55 5763 KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS3PRATARMPROFESIONALO PRATARM LIETUVIKAJAM LEIDINIUI Daugel met pastebime atotrk tarp gydytojo pasirenkamos vaist skyrimo taktikos ir paciento informavimo. Tuo tarpu inoma, kad jeigu psichiatras ir pacientas gerai bendrauja, terapinis efektas irgi bna geresnis. Tai priklauso nuo to, ar pacientas tinkamai informuojamas apie gydymo reikalingum, ar su juo aptariami vaistai, kurie gali bti skiriami, ir tai, kokios turt bti io ar i vaist dozs, galimi nepageidaujami poveikiai bei j prieastys. Viena svarbiausi gydytojo ir paciento bendradarbiavimo uduoi yra tarpusavio pasitikjimo krimas, kuris btinas skmingam gydymo procesui. Gydytojas turi bti sitikins, kad pacientas tikrai vartoja reikiamas skirt vaist dozes, nedaro pertrauk arba visai nenutraukia vaist vartojimo. Tik tokiu atveju galime tiktis optimali gydymo rezultat. Deja, kaip rodo usienyje ir Lietuvoje atlikti tyrimai, pacientai neretai be gydytojo inios nutraukia vaist vartojim 55 proc. pagerjus savijautai, 23 proc. dl nepageidaujam reakcij vaistus, 10 proc. dl nepakankamo poveikio ir pan. Kaip pagrindin ios neigiamos tendencijos prieast galima vardinti nepakankam pacient informuotum, bendravim ir bendradarbiavim su gydytojais.Manau, kad V enevos iniciatyva psichiatrijoje ileista knyga upildys i sprag ir pads psichikos sveikatos paslaug vartotojams geriau painti vaist poveik, nepageidaujamus efektus, suprasti psichikos sveikatos teisin reguliavim. Ji taps kelrodiu nuo psichikos lig keniantiems monms, suteiks daugiau savarankikumo bendraujant su gydytojais. i knyg galima laikyti vadovu psichikos sveikatos paslaug vartotojams, j giminms ir artimiesiems, norintiems bti lygiaveriais medik partneriais ir aktyviais psichikos lig gydymo bei sveikimo proceso dalyviais. VU Psichiatrijos klinikos vadovas Prof. habil. dr. Algirdas Dembinskas4KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSANGA PAINIMO KELION LIETUVOS PSICHIKOS SVEIKATOS PASLAUG VARTOTOJO PRATARM Man niekada n nekilo klausimas, kas geriau: ksti nepageidaujam vaist poveik ar patirti ligos simptomus ir pasiekti bsen, keliani grsm ir man paiam, ir aplinkiniams. Vaistai, kuriuos vartoju, suteikia man daug nepatogum, bet tvirtai inau tik juos vartodamas galiu priklausyti visuomenei, o ne nuolat bti jos uribyje. Kuo labiau domiuosi visu tuo, kas susij su mano liga, tuo aikiau matau sveikatos apsaugos sistemos ydas ir atsain specialist poir mus, psichikos problem turinius mones. Turbt netinkamas visuomens poiris ms susirgim skatina ir psichikos sveikatos specialist abejingum, nuo kurio mes taip keniame. Informacijos stygius ir specialist rpestingumo stoka nustumia mus, psichotropinius vaistus vartojanius mones, alikel, kur atsidrus beveik negalima tiktis geresns gyvenimo kokybs. Pamenu vis vaist, kuriuos man skirdavo gydytojai, pavadinimus. Todl perskaits i knyg galiu daryti ivad, kad buvau gydomas paiais paprasiausiais, o gal ir pigiausiais bdais. Kaip jausiuos dl nepageidaujamo vaist poveikio nelabai kam terpjo. Galbt buvo siekiama kuo greiiau panaikinti simptomus, bet nenorta galvoti apie tai, kiek man tai kainuos. Keista prisiminti net gana garsi ir pripaint specialist odius, kad ne tik a vienas patiriu diskomfort, kad panaiai jauiasi visi nuo psichikos sutrikim keniantys mons, todl belieka su tuo susitaikyti. Bet dabar inau, jei mes nereikalausime atsakym kiekvien savo klausim, ms gyvenimas nepasikeis. Galbt gydytojai nenori, o gal ir nra tinkamai pasireng kalbtis su mumis apie nepageidaujamus vaist ir j derini poveikius. Bent jau n vienas i mane gydiusi specialist skirdamas vaistus nepaaikino, ko galiu tiktis,iskyrus gydomj poveik. Pakankamai prisikentjau, kol pagaliau pasiekiau, kad ankstesnis man skiriam vaist derinys bt perirtas ir pakeistas tinkamesniu, nekeliani tiek nemaloni potyri. Sulaukiau pagalbos tik po nuolatinio kartojimo, kad daugiau nebegaliu itverti, ir nepaliaujamo klausinjimo, ar tai, k patiriu, yra normalu. Dabar jauiuosi iek tiek geriau nei anksiau, taiau kiek daug kantrybs ir kani tai i mans pareikalavo... ioje knygoje jums bus atsakyta daugyb klausim. Bet ne k maiau dar teks uduoti ir savo psichiatrui, ir likusiam personalui. Tikiuosi, kad jie ras laiko jums ir js problemoms. Supraskite, kad gerov neateina savaime. U tai tenka kovoti paiam, nes dar ne visi mus gydantys specialistai suvokia elementari ties darb reikia atlikti garantuojant toki kokyb, koki gydytoj pareigoja suteikti gyta kvalikacija. Baigdamas pasakysiu, kad esu tik vienas i js. i knyga suteik man daugiau ini, kaip, tikiuosi, suteiks ir jums. Keniant ir kovojant u savo gerov svarbiausia engti pirmj ingsn. Nors iandien skmingai engiu painimo keliu, mano realyb tebra labai trapi, todl negaliu, kaip noriau, pasirayti savo tikruoju vardu ir pavarde. Vis dar bijau stigmos, nors ir tikiuosi, kad esu savo pasiekimais jos atsikrats.Nuoirdiai linkintis jums skms ir gerovs, Vienas i jsKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS5VADASVadovas Kaip tinkamai vartoti vaistus tai leidinys, kur pareng psichotropini vaist vartojimo patirties turintys mons, kad pasidalyt savo sukaupta informacija su tais, kuriems jos stinga. 2001 metais Olandijoje pasirods jau ketvirtasis io vadovo leidimas liudija, kad tokio pobdio informacija yra itin paklausi ir reikalinga. Lietuvos skaitytojams mintas leidinys irgi pads atsakyti daugyb klausim, kylani dl vaist pasirinkimo ir vartojimo. Pvz., ar galima tiktis, kad pakeitus vaistus sumas nepageidaujamas poveikis; ar verta sutikti, kad psichiatras papildomai skirt vaist ir t.t.VADASNE GYDYTI, BET INFORMUOTI iame leidinyje rasite informacijos apie vairi psichotropini vaist, kuriuos tenka vartoti nuo psichikos sutrikim keniantiems ir psichikos problem turintiems monms, efektyvum. Minti vaistai gali bti labai naudingi, bet gali padaryti ir didels alos. Panaiai kaip ir dauguma kit medikament, psichotropiniai vaistai, uuot paalin sutrikim ar problem suklusi prieast, tiktai panaikina arba suvelnina atskirus simptomus. inoma, psichotropiniai vaistai gali ivaduoti nuo psichozs, nuotaikos sutrikim, depresijos. Taiau jie negydo i esms. Tad btina gerai pasverti gydomuosius ir nepageidaujamus i vaist poveikius.APSISPRENDIMAS IR ATSAKOMYB Vaistai, ypa ilgai vartojami, beveik visuomet pasiymi nepageidaujamais poveikiais. Tai ir yra didiausias j trkumas. inoma, vartojant vienus vaistus kyla daugiau problem, kitus maiau, taiau visada patartina bti atsargiems. Vis pirma pravartu isiaikinti, ar laukiamas teigiamas efektas atsvers dl nepageidaujam poveiki kylanias sveikatos problemas. Mintas klausimas iame leidinyje bus keliamas ne kart, taiau tai nereikia, kad tokiu bdu norima paneigti medikament naud gydant psichikos sutrikimus. Paprasiausiai jau prajo laikai, kuomet besaikis vaist skyrimas pacientams buvo savaime suprantamas dalykas. Tad i knyga parengta siekiant paskatinti pastaruosius apgalvotai ir atsakingai vartoti vaistus.6KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSKAM SKIRTAS IS LEIDINYS Leidinys Kaip tinkamai vartoti vaistus vis pirma yra praktinis vadovas psichotropinius vaistus vartojantiems monms, kuriame jie ras daug naudingos informacijos. Pvz., kaip elgtis, pradjus reiktis nepageidaujamam vaist poveikiui, kiek ilgai reikt vartoti vienus ar kitus vaistus, ar galima panorjus paprasiausiai j atsisakyti ir t.t. Pateikdami informacij, viena vertus, atsivelgme daniausiai psichotropinius vaistus vartojani moni uduodamus klausimus, kita vertus, j sukaupt patirt. Btent mint vaist vartotoj patirtimi paremti patarimai leis vadovo Kaip tinkamai vartoti vaistus skaitytojams vertinti savo pasirinkim arba pasinaudoti leidinyje pateikiama informacija bendraujant su savo gydytoju bei kitu medicinos personalu. Tikims, kad kiekvienas io vadovo skaitytojas ras nauding ini ar peno apmstymams ir kad paskatinsime nuo psichikos sutrikim kenianius bei psichikos problem turinius mones apgalvotai ir atsakingai vartoti vaistus. KAIP SKAITYTI LEIDIN Vadov Kaip tinkamai vartoti vaistus galima skaityti kaip ir kiekvien prast knyg, t.y. pradti nuo pirmojo skyriaus, paskui pereiti prie antrojo ir t.t. Kita vertus, is leidinys gali bti ir puiki parankin knyga iekant informacijos apie konkreius vaistus. Pvz., antidepresantus vartojantys skaitytojai 3 skyriuje ras isamios informacijos apie ios grups vaist gydomuosius ir nepageidaujamus poveikius. Taiau jei norite susidaryti isamesn vaizd apie atskir vaist privalumus ir trkumus, vis dlto i pradi perskaitykite pirmuosius (apvalginius) knygos skyrius, kuriuose pateikiama bendresnio pobdio ini. Knygos pabaigoje, 1 priede, rasite joje vartojam medicinos termin paaikinimus, kurie pads jums lengviau suprasti skaitom tekst.Lauksime js kritini pastab ir pasilym, kurie, tikime, pasitarnaus bsimiems ios knygos leidimams. Pastabas ir pasilymus siskite V ,, enevos iniciatyva psichiatrijojeVADASKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS71 skyriusSAVARANKIKAS APSISPRENDIMAS: VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUSSuprantama, kad vaist vartotoj patirtis yra svarbi, kai sprendiama, kok medikament pasirinkti, nes pacientas danai geriau nei kas kitas ino, kaip j veikia vieni ar kiti vaistai. Tad turt bti savaime suprantama, kad sprendimus dl konkretaus medikamento skyrimo ar atsisakymo specialistams reikt derinti su pacientais. Ta pati taisykl turt galioti ir vien medikament keiiant kitu. Deja, dar ne visi psichiatrai ir j pacientai yra sismonin, kad laikai, kuomet buvo tylomis keniant geriama tai, k daktaras paskyr, jau negrtamai praj.SAVARANKIKAS APSISPRENDIMAS: VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUS1 skyriusSAVARANKIKAS APSISPRENDIMAS: VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUSKiekvien pacient tie patys vaistai veikia skirtingai. Vieniems nepageidaujamas vaist poveikis pasireikia greitu nuovargiu, nesugebjimu susikaupti ar mieguistumu. Kiti jauiasi daugiau ar maiau atskirti nuo pasaulio. Vaistai, puikiai padedantys vienam pacientui, kitam gali suteikti tik neym palengvjim. Kadangi jie veikia mones taip skirtingai, gydytojams ne visuomet lengva atpainti nepageidaujamus poveikius. Tad pasitaiko, kad nepageidaujamas poveikis palaikomas ligos simptomu, o ne reakcija vartojamus vaistus. Pvz., judesi sutrikimai, kaip nepageidaujamas daugelio psichotropini vaist poveikis, ne kart buvo neteisingai gydytoj vertinti, o tai turjo lidn padarini pacientams. Atskirais atvejais vaistai gali sukelti btent tas reakcijas, kurias jie turt slopinti. Pvz., geriant antidepresantus nuo nerimo sutrikim, gydymo pradioje pacientus gali dar labiau kamuoti baim, nerimas ir nemiga. is reikinys vadinamas paradoksaliuoju poveikiu.Tad labai svarbu, kad js, kaip vartotojas, labai atidiai stebtumte, kaip reaguoja js organizmas pradjus vartoti vaistus. Pvz., patartina rayti dienorat, o ikilus klausimams ar abejonms, nedvejojant kreiptis gydytoj, kad is padt rasti geresn sprendim. INFORMACIJOS POREIKIO MASTAI Psichotropinius vaistus vartojantys mons danai skundiasi, kad gydytojai per maai dmesio skiria pasekmms, kurias gali sukelti trumpesn arba ilgesn laik vartojami vaistai. Neretai klausiama, ar ilgai vartojant t pat medikament neisivystys priklausomyb. Dar teiraujamasi, ar laikui bgant neteks gerti vis didesns ir didesns jo dozs norint pasiekti t pat efekt. Be to, baiminamasi, kad ilgalaikis vaist vartojimas gali pakenkti smegenims. Viena vertus, pacientai domisi, ar pastaruoju metu rinkoje nepasirod naujesni ir geresni medikament. Kita vertus, kartais jie apskritai nelabai ino, koks yra j geriam vaist poveikis, ir tikisi gauti kuo daugiau informacijos apie iuos vaistus. Pasirodo, kad daugelis pacient, ypa besigydani stacionare, nort, jog vaist informaciniai lapeliai bt kuo isamesni.8KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSNors tenka pripainti, kad tarp pacient ir gydytoj, skiriani jiems psichik veikianius vaistus, vis dar tebeiojja praraja, taiau daug kas keiiasi, ir teigiam pokyi jau nebesustabdysi. Nemaai specialist jau nusileido i dramblio kaulo bokto ir yra link gerokai atviriau bendrauti su pacientais. Vis daugiau sveikatos prieiros tarnyb kaupia informacij apie vaistus. Vis daugiau moni kreipiasi jas, kad galt minta informacija pasinaudoti. Pacient ir j artimj draugijos kaskart geriau atstovauja savo nari interesams. Be to, nauding darb atlieka ligonini informacijos tarnybos, nors joms neretai stinga specializuot ini ir leidini apie psichotropini vaist vartojim. Profesionalai gydytojai, farmacininkai, slaugytojai privalo pacientus informuoti ir apie jiems taikomus gydymo metodus, ir apie naujausius mokslo pasiekimus gydant psichikos sutrikimus. Taiau vaist vartotojai turi ir kit be galo svarb moksl savo patirt. Tik jie vieni ino, kokie pojiai bdingi vaistus vartojantiems monms, su kuo gali ir su kuo negali susidoroti j siela bei knas. Vaist vartotojai geriau nei kas nors kitas suvokia savo bsen, turi savo nuomon ir lkesius. Tad, neatsivelgiant paciento pageidavimus, gydymas negali bti optimalus. PAGEIDAUTINA DAUGIAU TYRIM Ms iniose apie vaistus yra daug sprag. Dar reikia nuodugniai tirti, kokius nepageidaujamus poveikius sukelia tam tikri vaistai, jei jie vartojami ilgesn laik. Taip pat maai teinome apie tai, kada ir kaip danai ie nepageidaujami poveikiai pasireikia. Nors prie ileidiant vaistus apyvart jie visapusikai tiriami, taiau klinikiniuose tyrimuose paprastai dalyvauja santykinai nedidelis skaiius kruopiai atrinkt pacient, nevartojani joki kit vaist ir nepriklausani rizikos grupms, tokioms kaip vaikai, seneliai ar nios moterys. didij dal vaist tyrim traukiami tik suaug baltaodiai vyrai, nors kit rasi moni tie patys vaistai gali visikai neveikti arba veikti kitaip nei klinikini tyrim dalyvius. Be to, gali pasireikti ir anksiau nenustatyt nepageidaujam poveiki. Mintus skirtumus slygoja nevienoda genetin sandara, kuri dar ir iandien tebra beveik netyrinta sritis. Pagyvenusiems monms vaist poveikis irgi gali bti kitoks. Kalbant apie antidepresantus irgi iki iol neatsakyta daugyb klausim. Dsninga, kad tik i antro ar treio karto pavyksta pacientui skirti tuos antidepresantus, nuo kuri jo bkl pagerja. Trumpai tariant, dar btina atlikti daugyb tyrim. Ir ne bet koki, o nepriklausom, kuriuose dalyvaut patys pacientai. VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUS sprendim kiekvienas pacientas turt priimti pats, pasitars su savo gydytoju. Deja, kai kuri pacient pasirinkimo galimybs yra gana ribotos. Pvz., dvipoliai afektiniai sutrikimai ir izofrenija pasireikia epizodikai: bna pamjim, bet bna ir period, kai jauiamasi geriau. Geriant palaikomsias vaist dozes, pacientams, keniantiems nuo dvipoli afektini sutrikim ar izofrenijos, nekyla problem dl visuomens gyvenimo norm. Taiau jiems nevalia nutraukti vaist vartojimo, kitaip jie i karto tapt ligoniais. Vis dlto labai svarbu, kad jie, kaip ir visi kiti mons, bt atsakingi u savo gyvenim ir galt patys rinktis medikamentus. Aiku, yra svarbu, renkantis vaistus, tartis su psichiatru. Mat tiems pacientams, kurie smoningai renkasi vaistus ir sutinka su gydytojo sprendimais, kyla maiau problem dl tolesnio vaist vartojimo bei visuomens gyvenimo norm. Svarbu laiku nustatyti tiksli diagnoz ir skatinti pacient nuolat tartis su gydytoju dl vaist vartojimo.1 skyriusSAVARANKIKAS APSISPRENDIMAS: VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUSKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS9Taiau vis dlto pasitaiko pacient, kurie yra priversti vartoti medikamentus prie savo vali. Mat j gyvenimo bdas ir elgesys aplinkini atvilgiu apsprendia btinyb ne savo noru vartoti tam tikrus medikamentus. Tai priemon, kuri tam tikromis aplinkybmis galima suprasti, taiau i esms ji vis dlto prietarauja paciento pasirinkimo, vartoti ar nevartoti vaistus, teisei. Kai kurie pacientai, iklaus specialist argument, gali padaryti ivad, kad nra kito kelio, tiktai vartoti vaistus ilg laik, o gal net vis gyvenim. Taiau kiti vis dlto gali rytis rizikai, t.y. nutraukti vaist vartojim anksiau nei reikt. Nepaisant vienokio ar kitokio pasirinkimo, vaist vartojim ar nevartojim labiau nei iki iol turt lemti paties paciento apsisprendimas. inoma, su slyga, kad pastarasis bt pajgus priimti sprendim. Mat sutrikusios psichikos monms toli grau ne visada tai pavyksta.1 skyriusSAVARANKIKAS APSISPRENDIMAS: VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUS10KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS2 skyriusKAIP VAISTAI VEIKIAVaistai yra chemin mediaga, kuri turi sumainti arba visikai paalinti ligos simptomus. Vaistai veikia tik tuomet, kai yra atitinkama j koncentracija kraujyje. Apmaudu, kad pasiekus norim rezultat, vaist veikimas nesibaigia. Beveik visuomet pasireikia ir vienoks ar kitoks nepageidaujamas poveikis. Gydytojai bando labai tiksliai nustatyti vaist doz, kuri utikrint skming j veikim ir kuo labiau sumaint nepageidaujam poveik. Bet kiekvienam pacientui i doz yra labai individuali. Siekiant lengviau perprasti vaist dozavim, vartojim bei nepageidaujam poveiki pasireikimo mechanizm, verta isamiau pakalbti apie vaist veikim plaija prasme. Be to, tai pads lengviau suprasti tolesnius skyrius, skirtus atskir psichikos sutrikim medikamentiniam gydymui.2 skyriusKAIP VAISTAI VEIKIAGYDOMIEJI IR NEPAGEIDAUJAMI VAIST POVEIKIAI Medikamentai organizm patenka skirtingais keliais. Dauguma vaist yra geriamieji ir atsiduria tiesiai virkinamajame trakte. J veiklioji mediaga prasiskverbia pro arn sieneles ir pakliva krauj. O is ineioja vaistus po vis organizm. Taip vaistai patenka ir t viet, kur turi atlikti savo darb. Prajus kuriam laikui, vaistai i organizmo paalinami. iame procese svarbus vaidmuo tenka kepenims ir inkstams. Kepenys skaido chemines mediagas; inkstai vaistus arba j skilimo produktus kartu su lapimu i organizmo paalina. Kaip jau buvo minta, vaistai mones veikia skirtingai. Vaist veikim takoja daugyb veiksni, pvz., pacient lytis, amius ir svoris. Vaistai pradeda veikti, kai tik reikiamas veikliosios mediagos kiekis patenka krauj. Per kiek laikopasiekiama reikiama koncentracija priklauso nuo to, kaip greitai vaistai atsiduria arnyne. Kai skrandis pilnas, vaistai arnyn pasiekia liau nei nevalgius. Taiau nemaai lemia ir vaist forma, tarkim, injekciniai tirpalai sisavinami greiiau nei tablets. T pat galima pasakyti ir apie vaist paalinim i organizmo: vieni vaistai skaidomi ir paalinami greiiau nei kiti, taigi jie veikia trumpiau. Daugelis vaist ne tik atlieka savo pagrindin paskirt, bet ir turi takos kitiems organizme vykstantiems procesams. Taip yra todl, kad vaist veiklioji mediaga su krauju nuneama ne tik t viet, kur turi atlikti savo darb, bet ir kitas vietas, kurias jai nereikt patekti. Dl ios aplinkybs ir pasireikia daugyb nemaloni reikini, toki kaip mieguistumas, judesi sutrikimai, svorio augimas ar seksualinio potraukio susilpnjimas. Nepageidaujam poveiki gali sukelti ir kitosKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS11prieastys, pvz., netinkamas vaist vartojimas. Pagalvokite, kas atsitikt, jei igertumte per didel vaist doz arba juos vartotumte per ilgai. Apie tai, koki nepageidaujam poveiki kyla dl vaist nesuderinamumo, plaiau kalbama 5 skyriuje. Pasitaiko, kad laukiamo gydomojo vaist poveikio pacientas dar n nepajunta, o nepageidaujamas jau pasireikia. Pvz., teigiamas antidepresant poveikis pastebimas tiktai po keli savaii nuo j vartojimo pradios. Taiau nepageidaujam poveik neretai galima pajusti jau nuo pat pirmos dienos. Jei patiriate sunkum, btinai nedelsdami informuokite apie tai savo gydytoj. Galbt jis patars jums kuriam laikui sumainti medikamento doz. O jei nepageidaujamas poveikis stiprus arba jei jis jau seniai jus vargina, jums gali bti parinktas kitas medikamentas. inoma, galima bet kada ir paiam to paprayti. Visuomet svarbu apsisprsti, prie tai apsvarsius galimus privalumus bei trkumus. Kartais vien medikament ities manoma pakeisti taip pat veikianiu kitu, kurio nepageidaujamas poveikis jums bt maesnis. Tad pasitarkite dl tokios galimybs su savo gydytoju. VAIST BENDRINIAI IR PREKINIAI PAVADINIMAI Bendrinis (tarptautinis) pavadinimas tai tarptautinis nepatentinis veikliosios mediagos pavadinimas. i mediaga nulemia medikamento gydomj poveik. Neretai keli medikament pagrind sudaro ta pati veiklioji mediaga, taiau prekyboje j pavadinimai, o ir kainos skiriasi. Pvz., oksazepamas (bendrinis arba tarptautinis veikliosios mediagos pavadinimas) parduodamas rminiais pavadinimais Oxazepamum ir Seresta. Pastaruoju metu Olandijoje eimos gydytojai stengiasi kuo daniau recepte nurodyti tik bendrin (veikliosios mediagos) pavadinim. Tai leidia vaistininkui parinkti medikament pagal pacientui prieinam kain. Lietuvoje dabar taip pat reikalaujama nurodyti kompensuojam vaist recepte tarptautinveikliosios mediagos pavadinim. Skliauteliuose alia gydytojas gali nurodyti prekin (rmin) vaisto pavadinim. Dar yra vartojamas terminas generinis vaistas. Tai toks vaistas, kurio veiklioji mediaga atitinka rminio vaisto veiklij mediag, tik jis pagamintas kitoje rmoje, kuri to vaisto neirado, bet nusipirko gamybos patent. Dl to kitos vaisto sudtins dalys gali skirtis, taiau vaisto veikimas paprastai nesiskiria. T gali patvirtinti farmakologiniai palyginamieji rmini ir generini vaist tyrimai. Paprastai generiniai vaistai yra gerokai pigesni nei rminiai. iame leidinyje greta veiklij mediag pateikiami ir rminiai vaist pavadinimai. O medikament lentelse irgi nurodomi ir vaist bendriniai (tarptautiniai), ir rminiai pavadinimai. VAIST FORMOS Vaistai paprastai gaminami vairi form. Daniausiai pasitaiko tablets arba kapsuls. Kartais jas btina praryti nekramius, kad jos itirpt ne skrandyje, bet arnyne. Mat itirpusios rgioje skrandio terpje jos gali paeisti skrandio gleivin. Jei tablet ar kapsul reikia praryti nekramius, tai bna nurodyta informaciniame lapelyje. Vadinamosios prailginto veikimo tablets ir kapsuls padengiamos tam tikru apsauginiu sluoksneliu, ltinaniu medikamento isiskyrim. is sluoksnelis neleidia vaistams isiskirti i karto, jie skaidomi palaipsniui, per vis dien. Tokiu bdu pakanka vaist igerti kart arba du per dien, vietoje penki ar ei. Minti vaistai taip pat geriami nekramius, kitaip bt paeistas apsauginis sluoksnelis ir organizmas isyk gaut per didel preparato doz. Injekcijoms paprastai naudojamas ampulse esantis vaist tirpalas. Ampuls turi bti atidaromos tik prie pat vartojim, kad nepakist vaist sudtis. VienaKAIP VAISTAI VEIKIA2 skyrius12KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSinjekcij ri prailginto veikimo neuroleptikai, dar kitaip vadinami depo preparatais. J veiklioji mediaga yra itirpinta augaliniuose aliejuose, todl labai ltai rezorbuojasi i suleidimo vietos krauj o tai reikia, kad ie vaistai ilgai veikia organizm (iuo metu atsirado ir kitaip veikiani depo preparat). Jei depo injekcija suleidiama, pvz., keturioms savaitms, tai nereikia, kad prailginto veikimo (depo) laikas baigsis btent po keturi savaii. Teks laukti, kol didioji vaist dalis bus paalinta i organizmo, o kartais tai trunka net kelet mnesi. Prailginto veikimo injekcij privalumas yra tas, kad labai sumaja tikimyb, jog pacientas umir igerti vaist. Kadangi vaist koncentracija kraujyje yra daug pastovesn, poveikis irgi bna efektyvesnis. PRIPRATIMAS IR PRIKLAUSOMYB Vartojant kai kuriuos psichotropinius vaistus gali atsirasti pripratimas arba priklausomyb. Apie pirmj kalbama tuomet, kai pacientui reikia kaskart didesns vaist dozs, kad bt pasiektas tas pats efektas. Priklausomyb gali bti dvejopa: zin (kno) ir psichin. Fizin priklausomyb pasireikia tuomet, kai nutraukus vaist vartojim atsiranda abstinencijos reikini. Beveik visi psichiatrijoje vartojami vaistai sukelia tam tikr abstinencijos reikini, jeigu j vartojimas nutraukiamas staiga. Minti reikiniai gali pasireikti vairiai, pvz.: baime, nemiga, pagausjusiu prakaitavimu, galvos skausmu, pykinimu ir haliucinacijomis. ie nemalons pojiai gali paskatinti pacient i naujo pradti gerti vaistus, ir jis patenka uburt rat. Apie psichin priklausomyb kalbama tuomet, kai mog apima jausmas, kad jis negali liautis grs vaist. Kuo didesniais kiekiais ir kuo ilgiau vartojate kokius nors medikamentus, tuo didesn priklausomybs tikimyb. Siekiant sumaintiabstinencijos reikini rizik, rekomenduojama vaist vartojim nutraukti palaipsniui. Plaiau apie tai skaitykite 6 skyriuje. TIKSLUS VARTOJIMO REKOMENDACIJ LAIKYMASIS Paprastai informaciniame lapelyje pateikiama ini apie vaist veikim ir j sukeliamus nepageidaujamus poveikius, net ir labai retai pasitaikanius. Nors kai kurie mons, pamat informacij apie galimus nepageidaujamus poveikius, isigsta, vis dlto patartina prie vartojant vaistus visuomet atidiai perskaityti informacin lapel. Atminkite, kad informacinio lapelio paskirtis pristatyti vaistus ir spti dl galim nepageidaujam poveiki. Neverta baimintis, kad jus ims varginti visi ivardyti (net daniausiai pasitaikantys) nepageidaujami poveikiai. Kita vertus, atskirais atvejais gali pasireikti ir informaciniame lapelyje nenurodyt nepageidaujam reikini. Jei pradj vartoti vaistus pasijutote prastai, susisiekite su gydytoju ar vaistininku, kad isklaidytumte savo abejones, ar dl to kaltas nepageidaujamas vaist poveikis, ar yra kita prieastis. Kartais informaciniame lapelyje pateikiama paprast patarim, kaip pagerinti vaist gydomj efekt ir suvelninti nepageidaujamus poveikius arba visai j ivengti. Pvz., vaist poveikis gali priklausyti nuo j vartojimo laiko: vienaip jie veiks igerti valgio metu, kitaip po valgio arba prie pat mieg. Kai kurie pacientai vartodami vaistus turt bti ypatingai atsargs. Pvz., kartais vaikus tie patys vaistai veikia visai kitaip nei suaugusiuosius. Pagyvenusiems monms vaistai irgi gali sukelti netikt reakcij. Itin atsargiai reikt rinktis vaistus nioms arba planuojanioms pastoti moterims. Maitinanioms motinoms, panaiai kaip ir niosioms, vaistai yra skiriami tiktai tuo atveju, jei tai tikrai btina.2 skyriusKAIP VAISTAI VEIKIAKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS13NAUJA NE VISUOMET GERIAU Vaist, ypa k tik pasirodiusi rinkoje, efektyvumas neretai pervertinamas, daniausiai nutylint apie j nepageidaujamus poveikius. Pristatydama naujausius medikamentus iniasklaida neykti jiems perdt pagyrim. Neretai ir gamintojai roinmis spalvomis pieia savo naujj vaist ateit, nes juos investuojami dideli pinigai. Negalima aklai pasitikti net ir specialistams skirtomis publikacijomis, nes jose neretai mieliau pristatomi tyrimai, patvirtinantys vaist efektyvum, nei liudijantys apie atvirktin rezultat. Praktikoje pacientai labai danai neinformuojami apie nepageidaujamus poveikius, ypa jei jie pasireikia palyginti retai. Mintos aplinkybs lemia, kad kartais pacientams iraomi nauji brangs vaistai, kurie i esms nra geresni u senuosius, pigesnius medikamentus.2 skyriusKAIP VAISTAI VEIKIA14KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEKartais ir pacientai, ir gydytojai tikisi i vaist pernelyg daug svajoja apie stebukling tablet, kuri akimirksniu nugalt lig. Taip, inoma, nebna. Nors vaistai padeda palengvinti nemalonius ligos simptomus ir pagerina gyvenimo kokyb, paios ligos prieasties jie daniausiai nepaalina. Be to, vaistai beveik visuomet pasiymi nepageidaujamais poveikiais. Tad labai svarbu vaistus tinkamai vartoti, t.y. negerti be reikalo, savavalikai nekeisti gydytojo paskirtos dozs ir vartojimo laiko. Nesulaukus pagerjimo ar pasireikus nemaloniam nepageidaujamam poveikiui, geriau pasirinkti kit medikament. Juk, kaip jau buvo minta, tie patys vaistai pacientus veikia skirtingai.3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEVAISTAI PSICHIATRIJOJE Jums, kaip vartotojui, svarbu inoti pagrindinius vaist veikimo mechanizmus ir mokti tinkamai vartoti vienus ar kitus vaistus. Galima iskirti keturias vaist, kuriais gydomi skirtingi psichikos sutrikimai, ris: antipsichoziniai vaistai, dar kitaip vaidinami neuroleptikais arba didiaisiais trankviliantais; antidepresantai; nuotaikos stabilizatoriai, dar kitaip vaidinami normotimikais, izotimikais, timoizoleptikais arba eutimikais; migdomieji ir raminamieji vaistai, dar kitaip vadinami trankviliantais arba anksiolitikais. iame leidinyje pristatysime pagrindinius kiekvienos ries medikamentus, plaiau pakalbsime apie j gydomuosius ir nepageidaujamus poveikius bei pateiksime nema praktin j vartojimo patirt turini moni patarim.ANTIPSICHOZINIAI VAISTAI Antipsichoziniai vaistai, kaip matyti jau i j pavadinimo, yra vaistai nuo psichozs. Psichozs itiktas mogus praranda ry su tikrove. is sutrikimas pasireikia kliedesiais (neatitinkaniomis tikrovs mintimis) ir haliucinacijomis, kuri metu matomi neegzistuojantys vaizdai arba girdimi nesantys balsai ar garsai. Antipsichoziniai vaistai slopina mintus kliedesius ir haliucinacijas. Be to, jie maina baim, sujaudinim, tamp arba agresyvum, kuriuos gali sukelti psichoz. Todl antipsichoziniai vaistai skiriami ir tiems monms, kuriuos apima manija ir/arba didelis nerimas. Antipsichoziniai vaistai buvo atrasti penktajame prajusio amiaus deimtmetyje. Taiau vliau paaikjo, kad jie gali sukelti ypa nemaloni nepageidaujam poveiki, kurie, deja, pasireikia gana danai. Todl antipsichozinius vaistus reikia vartoti tinkamai ir labai tvarkingai.KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS15Antipsichoziniai vaistai skirstomi tipinius ir atipinius. Atipiniai antipsichoziniai vaistai yra palyginti nauji. Atipini vaist veikimo mechanizmas skiriasi nuo senesniosios kartos preparat, todl sukelia maiau nepageidaujam reikini ir/arba kai kuriais atvejais yra efektyvesni u tipinius vaistus. Atipiniams antipsichoziniams vaistams priklauso klozapinas (Leponex), risperidonas (Risperdal, Rispolept), kvetiapinas (Seroquel), olanzapinas (Zyprexa), ziprazidonas (Zeldox), amisulpiridas (Solian). Isamus antipsichozini vaist sraas pateikiamas 3.1. lentelje. Veikimas Antipsichozini vaist veikimo mechanizmas dar nra iki galo itirtas. iuo metu inoma, kad ie vaistai veikia tam tikras ms smegen chemines mediagas, pvz., dopamin, kurio smegenyse gali bti per daug ar per maai. Antipsichoziniai vaistai slopina dopamino aktyvum. Tipiniai antipsichoziniai vaistai itin gerai veikia pozityvius psichozs simptomus, tokius kaip kliedesiai, haliucinacijos. O atipiniai preparatai gali veikti ir negatyvius simptomus apatij ir vangum. Efektyviausias iuo atveju yra klozapinas. is medikamentas padeda ir tiems pacientams, kuri nebeveikia tipiniai antipsichoziniai vaistai. Tinkamai dozuojant daugumos antipsichozini vaist veikimas nedaug tesiskiria, nors to paties medikamento efektyvumas atskiriems pacientams gali bti labai nevienodas. Vienam ligoniui jis gali sukelti pagerjim, o kito gali visikai neveikti arba tik labai neymiai palengvinti sutrikimo simptomus. Specialistai nelink teikti pirmenybs n vienam i konkrei medikament. Praktikoje vieno ar kito antipsichozinio medikamento pasirinkimas paprastai priklauso nuo to, kaip pacient anksiau veik panas vaistai. Be to, nemaai lemia ir gydytojopatirtis. Tipiniais antipsichoziniais vaistais pacientai gydomi jau kelet deimtmei, todl apie j gydomuosius ir nepageidaujamus poveikius nemaai inoma. Tad labai danai btent iuos medikamentus specialistai ir irao gydymo pradioje. Kitas tipini antipsichozini vaist privalumas gerokai maesn nei atipini medikament kaina. Gydymo trukm Tik prajus trims ar keturioms savaitms nuo antipsichozini vaist vartojimo pradios galima sprsti, ar jie efektyviai veikia ir ar pacientas juos gerai toleruoja. Jei medikamentas neveikia arba yra netoleruojamas, gydytojas gali pakeisti doz (sumainti arba padidinti) arba skirti kitus tipinius ar atipinius antipsichozinius vaistus. Antipsichozini vaist vartojimo trukm priklauso nuo ligos pobdio ir sunkumo. Jei pacientas kenia nuo manijos ar sunki nerimo sutrikim, gydymas antipsichoziniais vaistais gali trukti nuo keli savaii iki keleto mnesi; sergant izofrenija, kuri yra ltinio pobdio sutrikimas, met metus ar net vis gyvenim. Jei psichoz jus itiko pirm kart, gydym specialistas skirs madaug porai met, o po to jums bus siloma palaipsniui nutraukti vaist vartojim. Psichozei pasikartojus antr kart, gydymas trunka ilgiau, paprastai penkerius metus. Jei psichozs itinka dar daniau, gydymas irgi pailgja; kartais vaistus tenka vartoti vis gyvenim. Vartojimo bdas Itikus miam psichozs priepuoliui, pacientas atsiduria krizinje situacijoje, kuri reikalauja skubios intervencijos. iuo atveju tablets veikia nepakankamai greitai, tad pacientams skiriamos antipsichozini ir raminamj vaist injekcijos.VAISTAI PSICHIATRIJOJE3 skyrius16KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSIlgesniam gydymui paprastai skiriamos prailginto veikimo neuroleptik injekcijos. Kart per savait arba per mnes pacientui atliekama minta injekcija, suleidiant didesn medikamento kiek, kuris i lto isiskiria organizm. Problem iuo atveju kyla nustatant reikiam doz. Suleidus per didel vaist kiek, perdozavimo pasekms jauiamos kelet savaii, pvz., usitss nepageidaujamas poveikis. Todl prailginto veikimo preparatams pirmenyb paprastai neteikiama, nors kartais jie ir naudojami. Pvz., tokiais atvejais, kai pacientai, nepaisydami prasidjusios psichozs, nevartoja vaist arba kai jiems labai sudtinga reguliariai igerti tabletes. Kadangi prailginto veikimo neuroleptik injekcijos pasiymi tstiniu poveikiu, pacientui jos skiriamos tik tuo atveju, kai gerai inoma, kad jo organizmas gerai toleruoja preparato veiklij mediag. Taigi beveik visuomet prie skiriant ias injekcijas imginamos tablets, kuri veiklioji mediaga yra ta pati. Nutraukti gydym ilgalaikio poveikio neuroleptik injekcijomis reikia labai atsargiai ir btinai priirint specialistui, kitaip psichoz gali pamti. Nepageidaujami poveikiai Antipsichoziniai vaistai gali sukelti daugyb vairiausi nepageidaujam poveiki, nors ir ne visi pacientai vienodai nuo j kenia. Atsivelgdamas vaist gydomuosius ir galimus nepageidaujamus poveikius, gydytojas turi parinkti kiekvienam pacientui tinkamiausi medikament. Kartais tai manoma padaryti tiktai praktikai ibandant skirtingus vaistus. Tad labai svarbu skirti tinkamas dozes. Gydymo pradioje jos turt bti kuo maesns, paskui, gydymo eigoje, jas reikt palaipsniui didinti, o baigiant gydym vl palengva mainti. Tai susilpnint nepageidaujam poveik ir abstinencijos reikinius.Vartojant didel dal antipsichozini vaist atbunka jausmai, sumaja iniciatyvumas bei aktyvumas, patiriama socialin atskirtis. Daniausiai tai bna nepageidaujam poveiki idava, reiau nepriklausomai nuo gydymo pasireikiantys neigiami schizofrenijos simptomai. Taiau kartais skiriant antipsichozinius vaistus kaip tik ir siekiama sukelti slopinim. Pvz., jei mogus yra labai sujaudintas. Antipsichozini vaist vartojim danai lydi ie pojiai: burnos divimas, aki sausjimas, skausmingas lapinimasis, sutriks regjimas, vangumas, atminties ir koncentracijos sutrikimai bei viduri ukietjimas. Visus iuos i pairos tokius skirtingus pojius sukelia viena ir ta pati reakcija acetilcholino receptori veikimo slopinimas. Todl minti nepageidaujami poveikiai apibendrintai vadinami anticholinerginiu poveikiu. Pagyven mons nuo jo kenia labiau nei jauni. Jei tik manoma, gydytojas skiria maiau mint nepageidaujam poveiki sukelianius vaistus. Kiti danai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai: miego ir seksualiniai sutrikimai (pvz., potencijos susilpnjimas) bei laikinai sumajs kraujospdis, vadinamoji ortostatin hipotenzija. Ji daugiausia pasireikia galvos svaigimu ir padanjusiu irdies plakimu, ypa jei staigiai pakylama i sdimos ar gulimos padties. Tai nra pavojinga, nors pagyven mons gali neilaikyti pusiausvyros ir parkristi. Tad jiems reikt stotis ar keltis i lto. Padeda ir pratimas vaiavimas dviraiu. Vartojant kai kuriuos antipsichozinius vaistus galima priaugti svorio. Tai yra padidjusio apetito ar sumajusio zinio aktyvumo ir judrumo pasekm. Itin spariai jis auga vartojant atipinius preparatus: olanzapin (Zyprexa) ir klozapin (Leponex). Labai rimtas nepageidaujamas poveikis yra piktybinis neurolepsinis sindromas. Jis pasitaiko3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS173.1 lentel. Antipsichoziniai vaistai Prekiniai pavadinimai Bendrinis pavadinimas (Veiklioji mediaga) AnticholinerMieguistumas ginis poveikis +++ +++ + +++ ++ + + ++ ++ +++ +++ ++ ++ + + ++ +++ + +++ + + + + + + + ++ Nuo + iki +++ Clozapinum +++ + + ++ ++ + + +++ +++ + +++ +++ ++ +++ +++ +++ +++ ++ + ++ + + + ++ + ++ + + + ++ + + ++ ++ Nuo - iki +++ +++ + + ++ + + Ortostatin hipotenzija +++ +++ + +++ +++ +++ +++ +++ ++ +++ +++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ + ++ ++ ++ ++ + ++ ++ ++ ++ Nuo + iki +++ +++ + + ++ ++ ++ + Judesi sutrikimai + + + ++ + ++ ++ + + + + + + +++ +++ + +++ ++ +++ +++ +++ +++ +++ ++ +++ +++ +++ +++ Nuo iki + + + -/+ -/+ -/+ Taiau aukiau mintos dozs labai slygikos, nes kiekvienu konkreiu atveju dozavimas gerokai skiriasi. Skiriamos didels dozs: nuo 50 iki 800 mg per dien Skiriamos maos dozs: nuo 0,5 iki 50 mg per dien labai maa nepageidaujamo poveikio tikimyb, vartojant terapines dozes maa Pastaba: kai kurie i i lentelje nurodyt medikament Lietuvoje nra registruoti.Tipiniai antipsichoziniai vaistai, skiriami didelmis dozmis Dipiperon Dogmatil, Betamaks, Eglonyl, Prosupsin, Sulpiryd. Largactil, Aminasinum, Fenactyl. Melleril, Melleretten, Apo Thioridazin. Nedeltran, Theralene. Piportil, Longum. Siquil, Psyquil. Taxilan Tisercin Truxal Tiapridal Buronil, Eunerpan. Pipamperonum Sulpiridum Chlorpromazinum Thioridazinum Alimemazinum Pipotiazinum Triupromazinum Perazinum Levomepromazinum Chlorprothixenum Tiapridum MelperonumTipiniai antipsichoziniai vaistai, skiriami maomis dozmis Moditen-Depot (prailginto veikimo) Lyogen Depot Dapotum D. Cisordinol, Cisordinol (prailginto veikimo inj.) Cisordinol Acutard (prailginto veikimo inj.). Dehydrobenz-peridol Droperidolio tirp. Injekcijoms daugiausia naudojamas anesteziologijoje. Fluanxol Fluanxol Depot (prailginto veikimo inj.) Frenactil, Glianimon. Haldol, Apo haloperidol, Avant. Imap Impromen Neuleptil Orap Semap Teruzine, Apo-triuoperazine. Trilafon Atipiniai antipsichoziniai vaistai Leponex, Alemoxan. Fluphenazini decanoas Zuclopenthixolum Zuclopenthixoli decanoas, Zuclopenthixoli acetas Droperidolum Flupentixolum Flupentixoli decanoas Benperidolum Haloperidolum Fluspirilenum Bromperidolum Periciazinum Pimozidum Penuridolum Triuoperazinum Perphenazinum arba Aethaperazinumnepageidaujamo poveikio tikimyb, vartojant terapines dozes ++ vidutin nepageidaujamo poveikio tikimyb, vartojant terapines dozes +++ didel nepageidaujamo poveikio tikimyb, vartojant terapines dozesVAISTAI PSICHIATRIJOJE3 skyriusRisperdal, Rispolept, Risset, Rispen, Rispolept consta (prailginto veikimo inj.). Risperidonum Solian Seroquel Zyprexa Zeldox Serdolect Amisulpiridum Quetiapinum Olanzapinum Ziprasidonum Sertindolum18KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSpalyginti retai, taiau vos jam pasireikus btina kuo greiiau imtis priemoni, nes is sindromas gali baigtis net mirtimi. Bdingi poymiai: kariavimas, raumen tampa, aptemusi smon, padanjs irdies plakimas, pakils kraujospdis ir gausus prakaitavimas. is nepageidaujamas poveikis gali pasireikti prajus keletui dien ar savaii nuo medikamento vartojimo pradios ar dozs pakeitimo. Tokiu atveju btina i karto nutraukti antipsichozinio medikamento vartojim ir pasistengti apie savo bkl praneti gydytojui, nes prireiks stacionarinio gydymo. Kitas retas, bet labai pavojingas nepageidaujamas poveikis agranulocitoz, t.y. staigus baltj kraujo kneli (granuliocit), reikaling organizmo atsparumui utikrinti, sumajimas. Agranulocitoz pasireikia madaug 1 proc. klozapin vartojani pacient. Todl iuo medikamentu gydomiems pacientams turi bti nuolat atliekamas bendrasis kraujo tyrimas. Minti pacientai turt susisiekti su gydytoju ir tuo atveju, jei jiems prasidt gerkls skausmas ar kariavimas, nes tai gali byloti apie sumajus organizmo atsparum. Judesi sutrikimai irgi yra danas nepageidaujamas poveikis, ypa vartojant tipinius antipsichozinius vaistus. Atipiniai antipsichoziniai vaistai judesi sutrikimus sukelia reiau. Daniausiai pasireikia ie judesi sutrikimai: staigus nusilpimas ir raumen tampa (mi distonija), paprastai irykjantys per pirmsias keturias dienas nuo gydymo antipsichoziniais vaistais pradios arba padidinus j doz. ie simptomai praeina, nustojus vartoti vaistus. Bdingi poymiai: nevalingas veido (aki, smakro, lieuvio) ir kaklo raumen trkiojimas. Be to, kn gali sutraukti mlungis. iam poveikiui jautriausi jauni mons, ypa vyrai. Jis inyksta sumainus antipsichozini vaist doz arba paskyrus prieparkinsonini vaistsu anticholinerginiu poveikiu, pvz., biperiden (Akineton). Plaiau apie tai skaitykite 4 skyriuje; nenustygimas vietoje (akatizija), kuriam pasireikus mogus nepajgia bent kur laik ramiai sdti, gulti ar stovti. is nepageidaujamas poveikis vargina madaug vien i trij pacient, vartojani tipinius antipsichozinius vaistus. O vartojantieji atipinius neuroleptikus iais simptomais skundiasi reiau. Akatizija daniausiai pasireikia per kelias pirmsias gydymo dienas ir paprastai praeina per kelet savaii. Gali pasitaikyti reakcij ir nedidelius medikamento dozs pakeitimus. Kartais nepageidaujam poveik gali sumainti betaadrenoblokatoriai. Plaiau apie tai skaitykite 4 skyriuje; Parkinsono lig primenantys reikiniai. Bdingi poymiai: nevalingas ritmikas kai kuri kno dali arba viso kno drebjimas (tremoras), judesi ribotumas, raumen sustingimas, taip pat eisenos ir kalbos sutrikimai. ie simptomai daniausiai inyksta sumainus vaist doz. Jei tai nepadeda, galima pereiti prie atipini antipsiochozini vaist arba papildomai vartoti prieparkinsonini vaist. Plaiau apie tai skaitykite 4 skyriuje; vlyvieji judesi sutrikimai ( vlyvoji diskinezija). is sunkus nepageidaujamas poveikis pasireikia madaug vienam i penki ligoni, vartojani tipinius antipsichozinius vaistus. Kuo pacientas vyresnis, tuo didesn minto nepageidaujamo poveikio rizika. Jis daniau pasireikia moterims nei vyrams. Vlyvieji judesi sutrikimai atsiranda ilgesn laik (ilgiau nei tris mnesius) vartojant antipsichozinius vaistus. io nepageidaujamo poveikio pasireikimas susijs su bendruoju suvartot antipsichozini vaist kiekiu. Bdingi poymiai: nevalingi iulpimo, kramtymo ir epsjimo judesiai, lieuvio judinimas (kaiiojimas i burnos, krutinimas abi puses), lp laiymas, ando tampymas lieuviu. Neretai veid ikreipia grimasos ir nevalingi judesiai, primanantys tik,3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS19daniau mirkiojama akimis. Madaug pusei vlyvaisiais judesi sutrikimais besiskundiani moni bdinga i lto sugniauti kumius ir vl juos atgniauti, taip pat rankomis ir kojomis atlikti judesius, primenanius okio gras. ie judesiai sustiprja nuo baims ar tampos. Sunkiais atvejais tokiems pacientams gali bti sunku rayti, gali atsirasti gerkls ir stempls raumen pakenkim. Vlyvieji judesi sutrikimai gali pasireikti ilgai vartojant antipsichozinius vaistus arba po ilgo vartojimo liovusis juos gerti. Jei vlyvj judesi sutrikim simptomai irykja vaist vartojimo metu, gydytojas gali bandyti nepageidaujam poveik palengvinti sumaindamas j doz. Taiau reikia turti galvoje, kad sumainus doz nusiskundimai i pradi gali net sustiprti, o tik paskui ateis palengvjimas. Jei dozs sumainimas pasirodo nepakankamai efektyvus, pacientui daniausiai siloma palaipsniui visikai atsisakyti konkretaus medikamentovartojimo. Taiau madaug tredalis pacient tokiu atveju nepajunta pagerjimo arba netgi skundiasi judesi sutrikim pamjimu. Be to, galima bandyti pereiti prie atipini neuroleptik vartojimo. Nuo j paciento bkl kartais pagerja. Prieparkinsonini vaist vartojimas tik dar labiau komplikuoja vlyvuosius judesi sutrikimus. Iskyrus anticholinerginius prieparkinsoninius medikamentus, kuriais ir gydoma jau minta tardyvin diskinezija. Sunku pasakyti, ar vlyvieji judesi sutrikimai yra iliekamojo pobdio, nes jie vystosi labai ltai, o procesas gali tstis labai ilgai. Nustojus vartoti antipsichozinius vaistus, simptomai, palengva silpndami, gali ilikti net kelet met. Taiau tyrimai rodo, kad prajus penkeriems metams daugumos pacient bkl pagerja. iuo atveju nemaai lemia paciento amius. Kuo pacientas vyresnis, tuo ilgiau teks laukti pagerjimo. Tikimyb, kad vlyvieji judesi sutrikimai gaus iliekamj pobd, vyresniame amiuje yra didesn.VAISTAI PSICHIATRIJOJE3 skyriusPraktiniai antipsichozini vaist vartojimo patirties turini moni patarimai: siekiant ivengti psichozi, patartina laikytis nusistovjusio gyvenimo ritmo ir stengtis neprarasti savitvardos; reikt saikingai vartoti alkohol, nes jis turi takos ne tik ligos simptomams, bet ir antipsichozini vaist veiksmingumui; vien medikamentinio gydymo nepakanka. Btina ir bendruomens bei psichologo parama; niekada negalima savavalikai keisti vaist dozs; prie paskiriant bet kok psichotropin vaist, btinas isamus organizmo ityrimas. btina itirti ir aki bkl, pamatuojant akispd.20KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSANTIDEPRESANTAI Antidepresantai yra vaistai nuo depresijos ir prislgtumo. Kiekvienas mogus retkariais pasijunta pavargs, iseks ir nieko nebenori. Taiau tai dar nereikia, kad jam depresija ir kad reikia kaipmat pradti vartoti vaistus. Bdingi depresijos poymiai: prislgta nuotaika, interes ir pasitenkinimo praradimas, savs nuvertinimas, nerytingumas, isiblakymas, nuolatinis nuovargis, sutriks miegas, sumajs apetitas ir lytinis potraukis, mintys apie saviudyb, siaudrinimas arba vangumas. Gydytojai skiria sunki depresijos form, kai pacient maiausiai dvi savaites kasdien vargina bent penki aukiau ivardyti poymiai. Jei turite maiau nusiskundim, gali bti, kad keniate nuo vidutinio sunkumo depresijos. Tokiu atveju ne visuomet reikalingi medikamentai. Ieit padeda rasti ir tinkama psichologin pagalba. Antidepresant vartojimo skal labai plati. Jie skiriami ne tik nuo depresijos, bet ir nuo panikos, valgymo bei dvipoli afektini sutrikim, fobij. Pvz., uoksetinu (Prozac) gydoma nervin bulimija, kuriai bdingi persivalgymo priepuoli epizodai, lydimi tokio kompensacinio elgesio, kaip dietos laikymasis arba dirbtinai sukeltas vmimas. Skiriami pirmos ir antros kartos antidepresantai. Pirmieji, vadinamieji tricikliai antidepresantai (TCA), pateko rink prajusio amiaus etajame ir septintajame deimtmeiuose. Antros kartos vaistai pasirod devintajame deimtmetyje. Jiems priklauso monoamino oksidazs inhibitoriai (MAOI), kurie Lietuvoje neregistruoti, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir kt. I MAOI iuo metu Olandijoje skiriamas tiktai moklobemidas (Aurorix).Veikimas Vis antidepresant efektyvumas pagrstas tuo, kad jie veikia nerv sistemoje vykstanius cheminius procesus. Nervin impuls perduoda mediagos, vadinamos neurotransmiteriais. Atsitiktinai buvo pastebta, kad ios mediagos veikia ms nuotaikas, taiau nra tiksliai inoma, kaip tai vyksta. Bet kuriuo atveju, antidepresantai skatina neurotransmiteri, iuo atveju serotonino ir kartais noradrenalino, kiekio padidjim. Antidepresantai vieni nuo kit skiriasi pagal tai, kokiu bdu jie sukelia padidjim. Antidepresantai padeda madaug 70 proc. nuo sunkios depresijos keniani pacient. Gydant depresij pirmos ir antros kartos antidepresantai yra vienodai efektyvs. Skiriasi tik konkrei medikament poveikis atskiram pacientui. Tad kiekvienu atveju reikt iekoti medikamento, kuris bt veiksmingas ir sukelt maiausi nepageidaujam poveik. Parinkdami pirmos arba antros kartos antidepresantus gydytojai atsivelgia ir kitas ligas, kuriomis gali sirgti pacientas. Beje, antros kartos antidepresantai yra gerokai brangesni. Jei kuris nors medikamentas padjo pacientui praeityje, yra didel tikimyb, kad jis bus efektyvus ir prasidjus naujam depresijos epizodui, nors pasitaiko ir iimi. Gydymo trukm Antidepresantai pradeda veikti ne i karto. Danai gali prireikti nuo dviej iki keturi savaii, kol pacientas pajus j gydomj poveik. Tad nra jokios prasms retkariais, blogiau pasijutus, igerti papildom tablet. Jei prajus keturioms savaitms pagerjimo nepastebima, kai kuri medikament doz galima padidinti. Jei efekto nesulaukiama prajus ir eioms arba atuonioms savaitms, nra prasms toliau vartoti to paties medikamento.3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS213.2 lentel. Antidepresantai Prekinis pavadinimas Pirmos kartos vaistai Anafranil Ludiomil Noritren, Nortrilen. Pertofran Prothiadn Amitriptilin Grindeks, Amitriptylin, Leiva Amitriptylin Slovakofarma Apo Amitriptyline, Saroten Sarotex / Tryptizol. Doxepin Sinequan Surmontil Coaxil Melipramin, Tofranil. Antros kartos preparatai Aurorix Pram 40 mg, 20 mg, 10 mg, Ciral 60 mg, 40 mg, 30 mg, 20 mg Cipramil, Zyloram. Cipralex3 skyriusBendrinispavadinimas (Veiklioji mediaga)Poveikis irdies veiklaiOrtostatin hipotenzijaClomipraminum Maprotilinum Nortriptylinum Desipraminum Dosulepinum Amitriptylinum Doxepinum Trimipraminum Tianeptinum Imipraminum++ ++ ++ ++ ++ +++ +++ +++ +++++ ++ ++ ++ ++ +++ ++ +++ +++Moclobemidum Citalopramum Escitalopramum Nefazodonum Venlafaxinum Fluvoxaminum Fluoxetinum Mirtazapinum Paroxetinum Mianserinum Trazodonum Bupropionum Reboxetinum Sertralinum ++ ++ + ++ +Serzone 200 mg, 100 mg, Dutonin Efexor XR, Efexor XR 150 mg, 75 mg, 50 mgVAISTAI PSICHIATRIJOJEFevarin 100 mg, 50 mg, Apo Fuvoxamine 100 mg, 50 mg Nycoox, Deprexetin, Prozac MR, Flux, Fluoxetine Egis 20 mg, Magrilan Fluoxetin, Apo Fluoxetin 20 mg, 10 mg, Fluoxetine Lannacher, Framex Fluval, Portal Capsules 20 mg, Deprimaks20 mg, Deprenon, Salipax, Prozac. Remeron 30 mg, Remeron SolTab 45 mg, 30 mg, 15 mg, Mirzaten. Paroxetin HEXAL 40 mg, 20 mg, Rexetin 20 mg, Seroxat. Tolvon Trittico retard 150 mg, 75 mg, Trazolan. Wellbutrin Edronax Asentra, Stimuloton 50 mg, Zoloft, Sertral, Serlift.Gydytojas ibandys kitus vaistus, pasiyminius kiek kitokiu poveikiu. Taiau itikus neskmei prireiks nemaai laiko, kol pavyks parinkti tinkamus vaistus ir nustatyti optimali j doz. Vartojant pirmos kartos triciklius antidepresantus (TCA) doz parinkti padeda kraujo tyrimas, leidiantisnustatyti veikliosios mediagos kiek kraujyje, kitaip tariant koncentracij. Siekiant sumainti nepageidaujam poveik i pradi skiriama maa TCA doz. Kas por dien ji palaipsniui didinama, kol pasiekiama reikiama. O naujos kartos medikamentai pranaesni tuo, kad optimali doz daniausiai galima skirti i karto.22KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSAnticholinerginis poveikisMieguistumasNemigaViduriavimasPykinimasGalvos skausmasSeksualiniai sutrikimai++ ++ ++ ++ ++ +++ ++ ++ + +++++ + + + ++ +++ ++ +++ ++ + + + _ Pastaba: kai kurie i i lentelje nurodyt medikament Lietuvoje nra registruoti. labai maa nepageidaujamo poveikio tikimyb, vartojant terapines dozes + maa nepageidaujamo poveikio tikimyb, vartojant terapines dozes ++ vidutin nepageidaujamo poveikio tikimyb, vartojant terapines dozes +++ didel nepageidaujamo poveikio tikimyb, vartojant terapines dozes Antros kartos vaistai gali bti skirstomi ias grupes: monoamino oksidazs inhibitoriai (MAOI): moklobemidas (Lietuvoje neregistruotas); selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): citalopramas, uovoksaminas, uoksetinas, paroksetinas, sertralinas; kiti antidepresantai: nefazodonas, venlafaksinas, mirtazapinas, mianserinas, trazodonas. + ++ ++ ++ + + + + + + + + + + ++ + + + + + + + ++ + + + + + + + + + + ++ + + + + + + + + + + + + + + + + + + ++ +3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEDl labai panai nepageidaujam poveiki venlafaksinas kartais priskiriamas SSRI grupei.Pradjus vartoti antidepresantus reikia turti galvoje, kad po pagerjimo juos dar danai tenka gerti nuo ei iki atuoni mnesi. Patyrusiems antrj depresijos epizod medikamentin gydym patartina tsti dvejus metus, o po treio ar tolesnio epizodo maiausiai penkerius metus. Iki iol nenustatyta, kad ilgalaikis antidepresant vartojimas turt aling poveik.Depresijai prajus vaistus dar kur laik tenka vartoti siekiant ivengti galimo atkryio. Paskui galima palaipsniui mainti j doz. Nepatartina didiosios dalies antidepresant vartojimo nutraukti staiga, nes gali pasireikti tokie abstinencijos reikiniai, kaip sutriks miegas, baim, drebulys ir haliucinacijos. Be to, iuo atveju gerokai padidja ir atkryioKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS23tikimyb. Liautis vartoti vaistus geriausia per savait arba mnes, palengva mainant doz. Iimtis yra uoksetinas (Prozac), kurio vartojim galima nutraukti i karto. Plaiau apie vaist vartojimo nutraukim skaitykite 6 skyriuje. Nepageidaujami poveikiai Parenkant medikament danai atsivelgiama jo nepageidaujamus poveikius. Kaip pacientas reaguos konkret medikament, i anksto numatyti sunku. Pirmos kartos antidepresantams paprastai bdingi ie nepageidaujami poveikiai: burnos divimas, skausmingas lapinimasis, aki sausjimas, sutriks regjimas, vangumas, atminties ir koncentracijos sutrikimai bei viduri ukietjimas. Kaip jau buvo minta kalbant apie antipsichozinius vaistus, aukiau ivardyti skirtingi nepageidaujami poveikiai priklauso tai paiai grupei, kadangi juos sukelia tas pats mechanizmas. Vadinamasis anticholinerginis poveikis pasireikia gana danai, ypa vyresnio VAISTAI PSICHIATRIJOJEamiaus pacientams. Galimi seksualiniai sutrikimai: vyrams potencijos susilpnjimas, moterims sumajs seksualinis potraukis; staigus galvos svaigimas ir padanjs irdies plakimas, kaip laikino kraujospdio sumajimo pasekm (ortostatin hipotenzija), gali pasireikti staigiai pakilus i sdimos ar gulimos padties. Kaip jau buvo minta, tai nra itin pavojinga, taiau gali turti skaudi pasekmi, ypa pagyvenusiems monms, kurie apsvaig gali pagriti ir susieisti; mieguistumas. Atsivelgiant nepageidaujam poveik, reikia bti atsargiems prie vairo. Tiesa, jis pasireikia ne visiems pacientams. Tad geriausia pasitarti su savo gydytoju ir kur laik stebti, kaip vaist vartojimas veikia js vairavim; svorio augimas, kaip padidjusio apetito pasekm; irdies veiklos sutrikimas. irdies ritmo sutrikimai gali susilpninti irdies veikl. Panai problem gali kilti irdies ligomis sergantiems ir nutukusiems monms, ypa pagyvenusiems.3 skyriusPraktiniai antidepresant vartotoj patarimai: stenkits kuo daugiau judti, kasdien ieikite pasivaikioti. Bgiojimas irgi padeda kovoti su depresija, nes judjimas padidina endorn, t.y. mediag, sukeliani malonius pojius, kiek organizme; saikingai vartokite alkohol, kadangi jis gali turti takos vaist veikimui; jei turite skund, ilgai nedelsdami kreipkits pagalbos gydytoj. Jis gali jums padti skirdamas tinkam gydym ir vaistus; laikykits gydytojo nurodym. Ikilus abejoni, visados kreipkits j;. keniant nuo lengvos depresijos formos, neblogai padeda jonaols. Tiesa, gali kilti sunkum dl i vaistaoli dozavimo. Be to, j nereikt vartoti drauge su kai kuriais medikamentais. Tad prie praddami gydytis jonaolmis pasikonsultuokite su savo gydytoju; kai kuri pacient nuotaik palankiai veikia sauls viesa. Jei sauls stinga, galima pasitelkti viesos terapij; miego ritmo pakeitimas, kai smoningai nepaisoma biologinio laikrodio ir nemiegama vien ar kelias naktis i eils, nra efektyvus.24KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSKartais nepageidaujam poveik sunku atskirti nuo paios depresijos simptom, toki kaip sumajs seksualinis potraukis, vangumas, viduri ukietjimas ir atminties bei koncentracijos sutrikimai. Apskritai antros kartos vaistai yra geriau toleruojami nei pirmos. SSRI beveik nesukelia anticholinerginio poveikio, tokio kaip burnos diuvimas, sutriks regjimas ir lapinimosi sunkumai. Jie taip pat nesutrikdo irdies ritmo. Taiau iuos vaistus vartojantys pacientai daniau skundiasi skrandio ir arnyno veiklos sutrikimais (pykinimu, vmimu bei viduriavimu), nervingumu, galvos skausmu, nemiga, sumajusiu seksualumu ir pan. Fluoksetinas (Prozac) gali sumainti apetit, tad gali kristi svoris. Lyginant su pirmos kartos antidepresantais, SSRI vartojim reiau tenka nutraukti dl nepageidaujamo poveikio. MAO inhibitorius moklobemidas pranaesnis tuo, kad nesukelia mieguistumo. Taiau j vartojant gali pykinti, kamuoti nemiga, galvos svaigimas ir nerimas. Vartojant kitus antidepresantus (mianserin, mirtazapin ir trazodon) daniausiai jauiamas mieguistumas bei galvos svaigimas. Mianserinas (Tolvon), kuris Lietuvoje neregistruotas, pastaruoju metu Olandijoje beveik neskiriamas todl, kad dl jo vartojimo gali pakisti kraujo sudtis. Vartojant trazodon (Trittico retard, Trazolan) vienam i 6000 vyr tampa skausmingos erekcijos. trazodon panaus nefazodonas (Serzone, Dutonin) nesukelia io nepageidaujamo poveikio, taiau labiau nei kiti medikamentai gali pakenkti kepenims. I 3.2 lentels matyti, kokius nepageidaujamus poveikius ir kaip danai sukelia konkrets antidepresantai.NUOTAIKOS STABILIZATORIAI ARBA NORMOTYMIKAI Nuotaikos stabilizatoriai arba normotymikai tai vaistai, kurie padeda nuo dvipolio afektinio sutrikimo keniantiems pacientams veikti tokius nuotaikos svyravimus, kaip manija ir depresija. monms, kuri nuotaika pakankamai stabili, t.y. jai nebdingi ryks pakilimai ir nuosmukiai, ie vaistai neturi didesnio efekto. Paprastai pacientams skiriama i nuotaikos stabilizatori: liio drusk (Contemnol), karbamazepino (Carbamazepin, Carbalex 400 mg, 200 mg, Tegretol CR 400 mg, 200 mg, Tegretol 400 mg, 200 mg, Finlepsin, Finlepsin 400 mg, 200 mg retard, Carbatol 200 mg, Tegretol, Timonil Saft, Zeptol 200 mg, Timonil 200 mg, Timonil 600 mg, 300 mg, 150 mg retard) ir valproins rgties preparat (Depakine, Convulex, Apilepsin bei Orril). Be to, normatyviniu poveikiu pasiymi ir naujos kartos prietraukuliniai vaistai (gabapentinas, lamotridinas ir topiramatas). I vis mint vaist litis yra pats inomiausias. Jis jau kelet deimtmei skiriamas siekiant ivengti manijos ir depresijos epizod bei juos gydant. Prietraukuliniai vaistai vis pirma buvo sukurti epilepsijos gydymui. Bet vliau paaikjo, kad jie padeda ir nuo nuotaikos svyravim keniantiems pacientams. Daugiausia tyrim atlikta siekiant isiaikinti liio poveik, tad gydant nuotaikos svyravimus jam paprastai teikiama pirmenyb. Jei litis veikia nepakankamai gerai arba sukelia nepageidaujam poveik, jis pakeiiamas valproine rgtimi arba prietraukuliniais vaistais. Sunkiais atvejais gydoma liio ir vieno mint medikament deriniais. Veikimas Liio veikimo mechanizmas dar nra visikai iaikintas. Vartojant lit manijos gydymui efektas pasireikia ne i karto. Pagerjimas paprastai3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS25pajuntamas po dviej savaii, bet visiko pasveikimo gali tekti laukti ilgus mnesius. Tad sunkesniems pacientams pirmosiomis savaitmis papildomai skiriama raminamj arba antipsichozini vaist. Prasidjus liio gydomajam poveikiui, mint vaist vartojimas palengva nutraukiamas. 7080 proc. pacient litis sumaina manijos simptomus. Manijos bei depresijos epizod pasikartojimo galima ivengti ir vartojant maesnes liio dozes. Nuolat vartojamas kiekvien dien litis padeda ivengti manijos bei depresijos epizod pasikartojimo dviem tredaliams pacient. Skirtingi liio medikamentai veikia vienodai. Liio citrato poveikis nesiskiria nuo liio karbonato (Lietuvoje iuo metu registruotas tik antrasis). Skiriasi tiktai laikas, per kur jie pradeda veikti. Vartojant liio karbonat (Contemnol) visas litis per trump laik patenka krauj, o liio citrato sisavinimas utrunka iek tiek ilgiau. Pastarasis medikamentas lit krauj iskiria liau. Nors stinga rodym, kad dl ios prieasties jo veikimas bt geresnis, taiau nepageidaujamas poveikis iek tiek velnesnis. Be to, io medikamento privalumas truput geresnis skonis. Pasirodo, kad litis veiksmingas gydant tuos depresija serganius mones, kuriems gydymas antidepresantais nebuvo pakankamai efektyvus. Kartais liio papildomai skiriama, kai norima sustiprinti antidepresant poveik. Plaiau apie tai skaitykite 5 skyriuje. Nra visikai itirtas ir karbamazepino (Tegretol) bei valproins rgties (Depakine) veikimo mechanizmas. Ir siekiant ivengti manijos bei depresijos epizod, ir gydant mius manij epizodus karbamazepino veiksmingumas yra panaus liio. Tad medikament galima vartoti vietoje liio, taiau praktikoje jo skiriama tik tuomet, kai gydant liiu nepavyksta pakankamai stabilizuoti nuotaik. Be to, jis skiriamas ir tais atvejais, kai manij epizodai danai kartojasi. Jei vienas litis pasirodonepakankamai veiksmingas, kartais papildomai skiriama karbamazepino. Panau, kad valproin rgtis ne k tenusileidia liiui ar karbamazepinui, nors jos veiksmingumo tyrim atlikta daug maiau. Gydymo trukm Neretai pasibaigus manijos periodui gydytojas gali nebesilyti joki nuotaikos stabilizatori, nors didioji pacient dalis ir abejoja tokiu sprendimu. Jei manijos periodai kartojasi kas kelet met, patartina pradti palaikomj gydym, kuris sumaina pakartotinio manijos ar depresijos epizodo tikimyb. Palaikomojo gydymo metu vaistus tenka vartoti ilgesn laik. Nepatartina nutraukti liio vartojim staiga, nes ligai pasikartojus, simptomai pasireik dar stipriau. Be to, pakartotinis gydymas liiu kartais bna maiau efektyvus, tad galima daryti prielaid, kad susirgimas tampa atsparus gydymui. Todl prie apsisprsdami nutraukti vaist vartojim, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Vartojimo bdas Liio dozavimas pirmiausia priklauso nuo paciento kno mass (tiksliau, nuo kne esani skysi). Tad didesns kno mass monms prireikia didesns liio dozs. Liio dozavimas turi bti labai tikslus. Jei liio koncentracija kraujyje per maa, reikiamo gydymo efekto nepavyksta pasiekti. O perdozavimas gali sukelti apsinuodijim. Daniausiai, prajus kelioms dienoms nuo liio vartojimo pradios, daromas kraujo tyrimas (nustatoma liio koncentracija kraujyje). Remiantis io tyrimo rezultatais, galima parinkti tiksli doz. Terapin (gydomoji) liio koncentracija. kraujyje yra 0,6 1,0 mmol/l) Pagyvenusiems monms dl sutrikusios inkst funkcijos (litis ne taip gerai iskiriamas i organizmo ir tai gali sukelti apsinuodijim) utenka maesns liio dozs.VAISTAI PSICHIATRIJOJE3 skyrius26KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSSiekiant sumainti nepageidaujam poveik, karbamazepino doz paprastai palaipsniui didinama iki reikiamo kiekio per kelet dien ar net savaii. Poveikis nuo manijos keniantiems pacientams paprastai pasireikia jau po pirmos gydymo savaits. Per didel karbamazepino doz gali sustiprinti nepageidaujam poveik. Nustatyti tinkam doz padeda kraujo tyrimas. Jei nepageidaujamas poveikis pasireikia net esant nedidelei veikliosios mediagos koncentracijai kraujyje, geriau i karto pakeisti iki iol vartot medikament kitu. Vartojant valproin rgt veikliosios mediagos kiekio kraujyje nustatymas irgi gali padti parenkant tinkam doz. Nepageidaujami poveikiai Didiajai daliai moni litis sukelia vienok ar kitok nepageidaujam poveik, kurio stiprumas daniausiai priklauso nuo liio koncentracijos kraujyje. Koncentracijai didjant, nepageidaujamas poveikis stiprja. Vartojant maesnes dozes, nepageidaujamas poveikis pasireikia silpniau. Daniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai: pykinimas, vmimas, viduriavimas, svorio didjimas, rank drebjimas ir atminties bei koncentracijos sutrikimai. Pykinimas ir viduriavimas paprastai prasideda vos igrus tablet. iam poveikiui galima ubgti u aki, pasirinkus tokias tabletes, i kuri litis isiskiria liau. Be to, reikiam doz iskaidant dalimis ir geriant tabletes daniau, kelis kartus per dien. Minti simptomai sumaja ir vartojant liio tabletes valgio metu. Lengvas rank drebjimas skatina aplinkinius manyti, kad mogus yra labai nervingas, nors ne visada taip yra i tikrj. Be to, drebaniomis rankomis sunku rayti, gerti ir valgyti.Danai nepakankamai atsivelgiama tok nepageidaujam liio poveik, kaip dmesio koncentracijos ir atminties sutrikimai. Jie paprastai vargina senyvo amiaus mones. Kai kurie pacientai btent dl ios prieasties atsisako vartoti lit. Litis gali sukelti trokul, kur malinant pradedama daug gerti ir daniau lapintis. Tokiu atveju geriau atsisakyti kaloring gaivij grim, nuo kuri gali didti svoris, nes ir pats litis gali paskatinti svorio augim. Nepatartina gerti daugiau nei paprastai, net jei ir trokina. Taip pat vartojant lit nerekomenduojama valgyti sri produkt, kuri sudtyje yra daug natrio chlorido (valgomosios druskos), pvz.: silks, sdyt produkt. Natris organizme konkuruoja su liiu, dl to liio koncentracija ir gydomasis poveikis gali sumati. Kita vertus, negalima visikai atsisakyti maisto produkt ar grim, kuriuose yra natrio. Jis yra labai reikalingas mikroelementas. Kai kurie lit vartojantys pacientai tampa apatiki, o todl dar prasiau jauiasi. Be to, dl liio vartojimo gali padidti odos spuoguotumas ar pamti psoriaz. Jei simptomai labai ryks, btina pasitarti su savo gydytoju. Per didel liio koncentracija kraujyje (daugiau negu 1,2 mmol/l) gali sukelti apsinuodijim. Pirmieji apsinuodijimo poymiai yra galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai (paciento eisena panaja igrusiojo), lieuvio pynimasis kalbant, dvejinimasis akyse, vangumas ir mieguistumas. Neretai pasireikia ir virkinamojo trakto sutrikim, toki kaip pykinimas, vmimas ir viduriavimas. Apsinuodijimas liiu yra labai pavojingas. Siekiant sumainti apsinuodijimo simptomus, reikia atsisakyti liio, gerti daug skysi, vartoti kuo daugiau3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS27druskos (pvz., druskos tablei) ir i karto susisiekti su savo gydytoju. Ypa sunkiais atvejais prireikia inkst dializs. Apsinuodijimas liiu gresia, jei nepakankamai gerai veikia inkstai, jei organizmas netenka daug drusk ar skysi (dl viduriavimo, vmimo, prakaitavimo, bedrusks dietos, lapimo isiskyrim skatinani vaist vartojimo, smarkaus suliesjimo, per didelio alkoholio kiekio ir karto oro) arba jei liio tablets geriamos per danai. Jei vartodami lit peralate ir kariuojate, js organizmas praranda daugiau skysi, bet gydymo liiu nereikia nutraukti ir papildomai gerti daugiau skysi, o pasireikus mintiems padidjusios liio koncentracijos kraujyje poymiams, nedelsiant pakartoti kraujo tyrim ir suinoti, kokia liio koncentracija yra i tikrj. Ilgalaikis liio vartojimas gali sutrikdyti skydliauks veikl. mons, kuri skydliauks funkcija sumajusi, tampa sugleb, juos kreia altis, jiems slenka plaukai, sausja oda, padidja pati skydliauk. ie simptomai gydomi skydliauks hormonais.3 skyriusinoma, galima liautis vartojus lit, taiau toks ingsnis toli grau ne visada pasiteisina. Ilgalaikis liio vartojimas paprastai keliolika met asmenims su giminje buvusiu polinkiu inkst akmenligei gali padidinti inkst akmenligs rizik, paeisti inkstus. Vis pirma todl, kad tenka daug ir danai lapintis, nes litis veikia skysi isiskyrimo mechanizm. Kenkia inkstams ir nuolatinis perdozavimas. Tad ilgiau vartojant lit btina reguliariai tikrintis inkst ir skydliauks veikl. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad prie pradedant gydym liiu, btina itirti skydliauks veikl (atlikti echoskopij ir nustatyti FT4 ir TTH hormon koncentracij kraujyje). Karbamazepinas paprastai sukelia iuos nepageidaujamus poveikius: apsndim, mieguistum, galvos svaigim, pusiausvyros sutrikimus, dvejinimsi akyse ir (vartojant dideles dozes) pykinim bei vmim. Dauguma nepageidaujam poveiki pasireikia jau gydymo pradioje. Bet j galima ivengti palaipsniui didinant doz, nes tuomet karbamazepinas toleruojamas geriau.VAISTAI PSICHIATRIJOJE3.3 lentel. Nuotaikos stabilizatoriai Bendrinis pavadinimas (veiklioji mediaga) Lithii carbonas Contemnol Prekinis pavadinimas Nepageidaujamas poveikis Drebulys, trokulys, pykinimas, vmimas, svorio augimas, koncentracijos problemos, odos susirgimai. Mieguistumas, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, dvejinimasis akyse, pykinimas, vmimas, kraujo sudties pokyiai. Svarbios pastabos Reguliariai tikrintis inkst ir skydliauks veikl (ne reiau kaip du kartus per metus ). Gydymo pradioje tikrinti liio koncentracij kraujyje Reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tikrinti kepen veikl.CarbamazepinumCarbamazepine, Tegretol, Carbamazepin, Carbalex 400 mg, 200 mg, Tegretol CR 400 mg, 200 mg, Tegretol 400 mg, 200 mg, Finlepsin, Finlepsin 400 mg, 200 mg retard, Carbatol 200 mg, Timonil Saft, Zeptol 200 mg, Timonil 200 mg, Timonil 600 mg, 300 mg, 150 mg retard. ConvulexAcidum valproicumNatrii valproasDepakine Apilepsin OrrilMieguistumas, pykinimas, pilvo Reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir skausmai, vmimas, viduriavimas, tikrinti kepen veikl. drebulys, kraujo sudties pokyiai, svorio augimas.28KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSValproins rgties nepageidaujamas poveikis yra palyginti silpnas. Paprastai jis pasireikia mieguistumu, pykinimu, pilvo skausmais, kartais vmimu ir viduriavimu. Be to, gali truput drebti rankos, panaiai kaip ir vartojant lit. Kartais nuo valproins rgties padidja apetitas. Labai retais atvejais sutrinka kepen veikla. Todl prie pradedant gydym ir prajus keliems mnesiams nuo jo pradios reikt atlikti kraujo tyrimus. 3.3 lentelje pateikiami atskir nuotaikos stabilizatori nepageidaujami poveikiai. Praktiniai aukiau ivardytus vaistus vartojani moni patarimai: jei vartodami lit gausiai prakaituojate dl didelio zinio krvio arba karto oro, gerkite daug skysi ir papildomai vartokite drusk. Pvz., valgykite daug sultinio. Kitaip liio koncentracija kraujyje dids, o tuo paiu iaugs ir apsinuodijimo tikimyb; saikingai vartokite alkohol, kadangi jis slopina reakcij; jei pamirote laiku igerti liio, niekada negerkite papildomos tablets, nes padids apsinuodijimo tikimyb; stenkits gyventi ramiai ir laikytis nustatyto gyvenimo ritmo; venkite pervargimo, stenkits pakankamai miegoti. stresas; aplinkos trukdiai, pvz.: triukmas, viesa ar prastai vdinamas miegamasis; vairs skausmai. Daniausiai miego sutrikimo problemas pavyksta isprsti be vaist. Taiau tikroji nemiga, trunkanti itis par, sukelia daug sunkum, kuriems veikti prireikia migdomj vaist. Tiesa, juos patartina vartoti tik tuomet, kai dl nemigos nebegalite normaliai gyventi ir dirbti dienomis. Prie vartodami raminamuosius vaistus pirmiausia irgi turite pabandyti kitais bdais paalinti persitempimo, perdtos baims arba panikos prieastis. Raminamieji vaistai padeda itverti trumpus pamjimus ir ilgus baims periodus, be to, gelbja, kai baim yra neproporcingai didel. Dauguma migdomj ir raminamj vaist (anksiolitik) yra benzodiazepinai, kurie peln pavadinim dl savo chemins sudties. Atskiri medikamentai skiriasi veikimo greiiu ir ilikimo organizme trukme. Veikimas Benzodiazepin veikimo mechanizmas nra visikai inomas. Bet kuriuo atveju aiku viena jie slopina smegen aktyvum, t.y. ramina, maina baims jausm ir atpalaiduoja raumenis. Kurie medikamentai veikia kaip migdomieji, o kurie yra btent raminamieji? Tai priklauso nuo to, kaip greitai vaistai pradeda veikti ir kiek trunka j poveikis. Vieni mons negali umigti, kiti pabunda viduryje nakties ir daugiau nebeumiega. Pirmiesiems padeda migdomieji, kurie pradeda veikti greitai ir taip pat greitai paalinami i organizmo. Antriesiems reikia toki migdomj, kurie pradeda veikti po3 skyriusVAISTAI PSICHIATRIJOJEMIGDOMIEJI IR RAMINAMIEJI VAISTAI Pati nemiga nra liga. Greiiau enklas, kad kakas negerai. Tad svarbu paalinti nemigos prieast. Galimos ios nemigos prieastys: skydliauks sutrikimai; depresija; tam tikr vaist vartojimas; stimuliuojanios mediagos, tokios kaip nikotinas ir kofeinas;KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS29kurio laiko, t.y. vlai nakt. Apskritai migdomieji vaistai turi veikti ne ilgiau kaip atuonias valandas. Ilgai veikiantys vaistai daniau vartojami nuo nerimo ar baims. Abiej ri vaistai sunkiu streso ir tampos periodu gali pagelbti laikinai atsipalaiduoti ir ivengti isekimo. Atskir vaist veikimo trukm skirtingiems pacientams yra nevienoda. Pagyvenusiems monms vaistai i organizmo isiskiria liau, taigi jie ilgiau lieka jame ir dozuojant vaistus reikia tai atsivelgti. Danai benzodiazepinai derinami, pvz., migdomj geriama nakiai, o raminamj dien, taiau tai nepasiteisina. Jei parenkamas tinkamas medikamentas ir reikiama doz, beveik visada pakanka jo vieno. Isamus migdomj ir raminamj vaist sraas pateikiamas 3.4 lentelje. Zopiclonas (Imovane, Somnols, Zopiclon), zolpidemas (Stilnox, Hypnogen) ir zaleplonas (Sonata) nepriklauso benzodiazepin grupei, taiau savo savybmis yra juos panas. Benzodiazepinus galima suskirstyti labai trumpai veikiani (maiau nei 4 valandas), trumpai veikiani (nuo 4 iki 12 valand), vidutinikai ilgai veikiani (nuo 12 iki 20 valand) ir ilgai veikiani (ilgiau nei 20 valand) medikament grupes. (Vidutinikai) ilgai veikiani vaist skiriama tik tuomet, jei raminantis ar slopinantis poveikis pageidautinas ir kit dien. Labai trumpai veikiantys migdomieji vaistai vidutiniam vartotojui nerekomenduojami. Jie veikia per trumpai, kad utikrint ram mieg per vis nakt. Be to, antroje nakties pusje jie gali suadinti blogus sapnus ir sukelti nemig. J skiriama tik ypatingais atvejais, pvz., laknams, kai jiems reikia trumpai numigti.Gydymo trukm Migdomuosius vaistus geriausia vartoti ne ilgiau kaip nuo dviej dien iki keturi savaii. Vartodami juos ilgiau, rizikuojate tapti nuo j priklausomi ir nebepajgti be j isiversti (daugiau informacijos apie migdomj ir raminamj vaist vartojimo nutraukim rasite 6 skyriuje). Maksimalus rekomenduojamas benzodiazepin, kaip raminamj vaist, vartojimo laikas yra du mnesiai. Nedidel tikimyb, kad per laik susiformuot priklausomyb. Siekiant ivengti abstinencijos reikini ilgiau vartojant benzodiazepinus, j doz turi bti palaipsniui mainama. Turkite galvoje, kad jei benzodiazepin skiriama itisus mnesius ar metus, tai reikia, kad tikrosios nemigos ar nerimo prieasties taip ir nepavyko iaikinti. Vartojimo bdas Migdomuosius vaistus reikia gerti prie pat einant miegoti, nes jie veikia labai greitai. Raminamieji preparatai, kuri poveikis ilgesnis, nes jie ne taip greitai paalinami i kraujo, paprastai turi bti geriami vien ar du kartus per dien. Tuomet jie veikia vis dien. Trumpiau veikianius medikamentus reikia gerti du ar tris kartus per dien, tuomet jie irgi veikia vis dien. alutiniai poveikiai Atskir medikament nepageidaujami poveikiai beveik nesiskiria. Visi migdomieji ir raminamieji vaistai slopina reakcij. Nors paprastai pai pacient tai ypatingai nevargina, jiems reikt atsargiau vairuoti automobil, vaiuoti dviraiu, dirbti su automatiniais rengimais ir pan. Minti vaistai sukelia mieguistum. Pacientams sunkiau sekasi sukaupti dmes, sutrinka j koordinacija, atsipalaiduoja raumenys, kartais gali sutrikti regjimas. ios problemos dar labiau sustiprja nuo dideli doziVAISTAI PSICHIATRIJOJE3 skyrius30KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS3.4 lentel. Migdomieji ir raminamieji vaistai Prekinis pavadinimas Calmday Elenium, Chlordiazepoxide Dalmadorm Dormicum, Fulsed (tirp.inj.) Dormonoct Frisium Halcion Imovane, Somnols Lendormin Lexotanil, Lexotan Bromazepamum Grandaxin Loramet, Noctamid Medazepam, Rudotel Radedorm, Berlidorm Nitrazepamas, Eunoctin Signopam Reapam Estazolam Rohypnol Nozepams, Tazepam Oxazeapam-ratiopharm Lorafen Tranxene Seduxen, Relanium, Apaurin Relium, Diazepeks, Stesolid Alprax, Xanax, Frontin Cassadan, Helex, Zomiren Buspar, Spitomin Sonata Imovane, Somnols, Zopiclon Hypnogen, Stilnox Bendrinis pavadinimas (Veiklioji mediaga) Nordazepamum Chlordiazepoxidum Flurazepamum Midazolamum Loprazolamum Clobazamum Triazolamum Zopiclonum Brotizolamum Bromazepamum Tosopamum Lormetazepamum Medazepamum Nitrazepamum Temazepamum Prazepamum Estazolamum Flunitrazepamum Oxazepamum Lorazepamum Dikalii clorazepas Diazepamum Alprazolamum Buspironum Zaleplonum Zopiclonum Zolpidemum Migdomasis ar raminamasis Raminamasis Raminamasis Migdomasis Migdomasis Migdomasis Raminamasis Migdomasis Migdomasis Migdomasis Raminamasis Silpnas raminantis Migdomasis Raminamasis Migdomasis Migdomasis Raminamasis Migdomasis Migdomasis Migdomasis ir raminamasis Migdomasis ir raminamasis Raminamasis Migdomieji ir raminamieji Migdomieji ir raminamieji Raminamasis, ne i benzodiazepin grups Migdomieji ir raminamieji, ne i benzodiazepin grups, taiau veikia panaiai Migdomieji ir raminamieji, ne i benzodiazepin grups, taiau veikia panaiai Migdomieji ir raminamieji, ne i benzodiazepin grups, taiau veikia panaiai Veikimo trukm Ilgai veikiantis Ilgai veikiantis Ilgai veikiantis Labai trumpai veikiantis Trumpai veikiantis Vidutinikai ilgai veikiantis Labai trumpai veikiantis Trumpai veikiantis Labai trumpai veikiantis Vidutinikai ilgai veikiantis Trumpai veikiantis Trumpai veikiantis Ilgai veikiantis Vidutinikai ilgai veikiantis Trumpai veikiantis3 skyriusPastaba: kai kurie i i lentelje nurodyt medikament Lietuvoje nra registruoti.Ilgai veikiantis Trumpai veikiantis Trumpai veikiantis Trumpai veikiantis Vidutinikai ilgai veikiantis Ilgai veikiantis Ilgai veikiantys Trumpai veikiantys Trumpai veikiantis Trumpai veikiantys Trumpai veikiantys Trumpai veikiantysVAISTAI PSICHIATRIJOJEarba kai be mint medikament geriama ir kit vaist. Alkoholio vartojimas, kai be benzodiazepin gydomasi ir antidepresantais ar antipsichoziniais vaistais, gali sustiprinti slopinant benzodiazepin poveik.Be to, jus gali varginti ir kiti nepageidaujami poveikiai: galvos ir raumen skausmai, nuovargis, tutumos pojtis, pagiri sindromas k tik pabudus, galvos svaigimas, prislgtumas, depresija, vangumas ir sumajs seksualinis potraukis. Daugiau apie tai galite suinoti i atskir medikament informaciniKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS31lapeli. Pagyvenusiems monms nepageidaujami poveikiai pasireikia daniau ir bna stipresni nei jaunesniems. Nepageidaujam poveiki tikimyb sumas, jei pradsite nuo nedidels vaist dozs ir palaipsniui j didinsite per artimiausias 3-4 dienas. Nepaisant mint atsargumo priemoni, pasitaiko moni, kuriuos medikamentai taip nuramina, kad jie nebegali ilementi n odio ir bti patys savimi. Tokiais atvejais geriau visikai nutraukti vaist vartojim. Js organizmas gali priprasti prie migdomj ir raminamj vaist. Tai reikia, kad kuo ilgiau vartosite medikament, tuo silpnesnis bus jo poveikis. Kitaip tariant, nordami pasiekti t pat efekt tursite vartoti vis didesn doz. Vartojant migdomuosius ir raminamuosius vaistus pripratimas paprastai nra didelis; bent jau gerokai maesnis nei, pvz., vartojant narkotikus. Priklausomyb gali bti psichin (kai jums atrodo, kad be vaist daugiau nebegalite) arba zin (kai js organizmas reikalauja medikamento ir jo negavus atsiranda abstinencijos reikini).Abstinencijos reikiniai vis pirma pasireikia tiems pacientams, kurie vaistus vartoja kasdien ir ilgesn laik. J gali atsirasti jau po ei vartojimo savaii. Priklausomyb ir pripratimas daniau isivysto vartojant tuos vaistus, kurie veikia greitai bei trumpai. Abstinencijos reikiniai tai baim, galvos ir raumen skausmas, prakaitavimas, pykinimas ir vmimas, padidjs jautrumas viesai, garsui ar prisilietimams. Palaipsniui mainant vaist doz sumaja ir abstinencijos reikini tikimyb. Plaiau apie tai skaitykite 6 skyriuje. Ypatingai nemaloni trumpai veikiani benzodiazepin (triazolamo, midazolamo, temazepamo ir oksazepamo) savyb yra ta, kad jie gali sukelti nemig. Nutraukus vaist vartojim, neretai naktinis miegas i pradi akivaizdiai sutrinka, bet po keli dien savaime pagerja. Atsivelgiant tai vaist vartojim geriau nutraukti ne staiga, bet palaipsniui.VAISTAI PSICHIATRIJOJE3 skyriusPraktiniai migdomuosius ir raminamuosius vaistus vartojani moni patarimai. Jei keniate nuo miego sutrikim: prie eidami miegoti venkite tampos reikalaujanios veiklos (nesimokykite, neirkite televizoriaus); geriau pasiklausykite ramios muzikos, paskaitykite lengvo turinio knyg arba ieikite pasivaikioti; pasirpinkite, kad miegamajame nebt per ilta, kad jis bt gerai ivdintas ir pakankamai tamsus; pasistenkite, kad dienos metu turtumte pakankamai usimim; dien atsigulkite nusnausti ne daugiau kaip vien kart ir ne per anksti eikite miegoti vakare; prie eidami miegoti negerkite daug alkoholio, kokakolos, arbatos, karto okolado ar kavos; atlikite atsipalaidavimo pratimus. Jei keniate nuo nerimo, tampos arba baims: apie savo jausmus pasikalbkite su artimu mogumi, kuriuo pasitikite, arba patikkite tai dienoraiui; pasistenkite prasiblakyti namuose arba u j rib. Pvz.: eikite pasivaikioti, vainkite dviraiu, lankykite kursus, imkits visuomenins veiklos; nesileiskite gainiojami ir negainiokite patys savs; atlikite atsipalaidavimo pratimus; neumirkite, kad prasti ritualai gali sumainti baim; kreipkits pagalbos specialist.32KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS4 skyriusPRIEMONS PRIE NEPAGEIDAUJAMUS POVEIKIUSBeveik visi medikamentai sukelia varius nepageidaujamus poveikius. Kartais varginanius, o kartais net trukdanius gyventi. Pasitaiko, kad vaistai sukelia daugiau problem nei pati liga, nes nepageidaujamas poveikis gali bti nemalonesnis u paties sutrikimo simptomus. O tai apmaudu, nes vaist paskirtis pagerinti paciento gyvenimo kokyb.Nevalia manyti, kad jei jau vaistams bdingi nepageidaujami poveikiai, tai tegul jie sau ir reikiasi. Kita vertus, niekada nereikt savo nuoira nutraukti vaist vartojimo dl nepageidaujamo poveikio, koks nemalonus jis bebt. Mat labai tiktina, kad taip pasielgus ligos simptomai tik dar labiau sustiprs. Geriausia apie nepageidaujam poveik kuo greiiau informuoti savo gydytoj. Pasireikus antipsichozini vaist nepageidaujamam poveikiui, pirmiausia turi bti apsvarstyta galimyb sumainti vaist doz. Jei tai nepadeda arba to padaryti nemanoma, pravartu imginti kitus vaistus, kurie galbt labiau tiks konkretaus paciento organizmui. Pvz., jei nepasiteisina tipiniai antipsichoziniai vaistai, jie keiiami atipiniais medikamentais, kurie sukelia maiau judesi sutrikim. Jei vargina nepageidaujamas kai kuri antidepresant poveikis, galima juos pakeisti kitais ios grups vaistais. Uuot vien medikament keitus kitu, galima su gydytoju apsvarstyti ir papildom vaist vartojimo galimyb. Nepageidaujam poveik slopinani papildom vaist ypa danai skiriama pacientams, vartojantiems tradicinius antipsichozinius vaistus.Taiau io gydymo trkumas yra tas, kad papildomai skiriami vaistai irgi gali turti nepageidaujam poveiki. Be to, vaist sveika gali dar labiau sustiprinti nepageidaujam poveiki pasireikim. Isamiau apie tai skaitykite 5 skyriuje. Kartais jums gali atrodyti, kad jus vargina nepageidaujamas vaist poveikis, o i tikrj ilgainiui gali paaikti, jog btent taip pasireikia pagrindiniai psichozs ar depresijos simptomai. Pvz.: burnos divimas ar viduri ukietjimas, apatija ar iniciatyvumo netekimas. Tad gydytojas turi nustatyti tikrsias js nusiskundim prieastis. Jei prastai jauiats dl nepageidaujamo vaist poveikio, j doz reikt mainti; taiau jei taip reikiasi pati liga, doz, atvirkiai, reikt didinti. Paprastai prireikia nemaai laiko, kol kai kuriems pacientams parenkamas tinkamas, kuo maesn nepageidaujam poveik sukeliantis medikamentas (arba j derinys), ir nustatoma reikiama doz (ar dozs). Suprantama, kad tai varginantis, bet kartais neivengiamas kelias.4 skyriusPRIEMONS PRIE NEPAGEIDAUJAMUS POVEIKIUSKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS33PRIEPARKINSONINIAI VAISTAI Kaip jau buvo kalbta 3 skyriuje, judesi sutrikimus vis pirma sukelia tipini antipsichozini vaist nepageidaujami poveikiai. Vienas judesi sutrikim labai panaus Parkinsono ligos simptomus: drebanios rankos, kauk primenanti veido iraika, padidjs raumen tonusas, sunkumai pradedant judti ir eisenos bei kalbos sutrikimai. Paprastai iuos simptomus pavyksta veikti sumainus antipsichozini vaist doz. Jei dozs sumainimas nepadeda ar pasirodo nepakankamai veiksmingas, gydytojas gali imginti kit antipsichozin medikament. Atipiniai antipsichoziniai vaistai reiau sukelia judesi sutrikim. Jei ir toliau skiriami tipiniai antipsichoziniai vaistai, galima rinktis papildom vieno vadinamj prieparkinsonini vaist (kartais jie dar vadinami antiparkinsoniniais vaistais) doz. Pirmiausia ie vaistai veiksmingai nuslopina drebjim. Be to, padeda veikti ir kitus sutrikimus, tokius kaip staigus raumen tonuso sutrikimas (mi distonija) ir nenustygimas vietoje (akatizija). Prieparkinsoniniai vaistai, kaip prevencin priemon, danai nuo pat pradi ilgesniam laikui skiriami drauge su kuriuonors antipsichoziniu medikamentu. Taiau toks pasirinkimas neperspektyvus, nes neretai, prajus kelioms savaitms nuo antipsichozini vaist vartojimo pradios, judesi sutrikimai pradeda pastebimai mati. Todl geriau prieparkinsonini vaist pacientui skirti tik tuo atveju, jei judesi sutrikimai j kamuoja ilgesn laik. Po mnesio prieparkinsonini vaist vartojimas turi bti palaipsniui nutraukiamas, siekiant sitikinti, ar judesi sutrikimai inyko. Jeigu jie vis dar pasireikia, prieparkinsonini vaist vartojim galima pratsti. Nepatartina j be reikalo vartoti ilgesn laik. 4.1 lentelje rasite prieparkinsonini vaist prekinius ir bendrinius (veikliosios mediagos) pavadinimus. Atskir prieparkinsonini vaist efektyvumas i esms nesiskiria. Taiau skirtingus mones vieni medikamentai gali veikti geriau nei kiti. Deja, patys prieparkinsoniniai vaistai taip pat gali sukelti pakankamai nemaloni nepageidaujam poveiki, toki kaip burnos divimas, aki sausjimas, sutriks regjimas, irdies ritmo padanjimas, lapinimosi sunkumai ir viduri ukietjimas.PRIEMONS PRIE NEPAGEIDAUJAMUS POVEIKIUS4 skyrius4.1. lentel. Prieparkinsoniniai medikamentai, vartojami antipsichozini vaist sukeltiems judjimo sutrikimams slopinti Prekinis pavadinimas Akineton Cyclodol, Triphen Parkopan, Artane Kemadrin Orfenadrine Tremblex Amantadin ratiopharm PK Merz Symmetrel Bendrinis pavadinimas (Veiklioji mediaga) Biperidenum Trihexyphenidylum Procyclidinum Orfenadrinum Dexetimidum Amantadinum Nepageidaujamas poveikis Anticholinerginis poveikis Anticholinerginis poveikis Anticholinerginis poveikis Anticholinerginis poveikis. irdies ritmo sutrikimai Anticholinerginis poveikis Svarbios pastabos Draudiama vartoti sergant glaukoma, prostatos hiperplazija Retai dl nedidelio euforizuojanio poveikio gali bti piktnaudiavimo pavojus; draudiama vartoti sergant glaukoma, prostatos hiperplazija Draudiama vartoti sergant glaukoma, prostatos hiperplazija Nerekomenduojama vartoti pagyvenusiems monms Draudiama vartoti sergant glaukoma, prostatos hiperplazija Pastaba: kai kurie i i lentelje nurodyt medikament Lietuvoje nra registruoti.Silpnai stimuliuoja dofamino Paprastai neskiriamas paalini reikini receptorius, silpnai blokuoja Mgydymui. Skiriamas tik tuomet, kai cholinerginius ir NMDA receptorius netoleruojamas akinetonas.34KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSPrieparkinsoniniai vaistai kai kuriems monms paskatina glaukomos (sunkios aki ligos, kuria sergant padidja akispdis) isivystym. Be to, kai kuriems pacientams, ypa pagyvenusiems, dl i vaist vartojimo gali kilti toki psichikos problem, kaip pasimetimas, susijaudinimas, psichoz (delyras) ir sutrikusi atmintis. Ypa dl pastarosios aplinkybs padidja tikimyb, kad prieparkinsoninius vaistus vartojantiems pagyvenusiems monms gali bti nepagrstai nustatyta klaidinga demencijos (susilpnjusio intelekto) diagnoz. Atskir prieparkinsonini vaist nepageidaujami poveikiai beveik nesiskiria. Orfenadrinas pavojingas dl savo poveikio irdiai. Perdozavus ikyla didelis irdies ritmo sutrikimo pavojus. Todl is medikamentas yra nerekomenduojamas. Nepageidaujamo poveikio tikimyb ir stiprumas tiesiogiai priklauso nuo vaist dozs. Tad vartojimo pradioje reikt doz palaipsniui didinti, o prie nutraukiant vartojim palengva j mainti. Jei pacientas kenia nuo vadinamj vlyvj judesi sutrikim (vlyvosios diskinezijos), prieparkinsonini vaist negalima vartoti, nes jie tik sustiprina simptomus (iskyrus anticholinerginius prieparkinsoninius medikamentus, kurie ir yra skirti tardyvins diskinezijos gydymui). Vienintel teisinga ieitis mainti doz, nepaisant to, kad tai padarius i pradi simptomai gali reiktis dar stipriau. Gydytojas taip pat gali nusprsti skirti pacientui kit antipsichozin medikament, pvz., klozapin (Leponex), kadangi tyrimai leidia manyti, kad jis beveik nesukelia vlyvj judesi sutrikim. KITI MEDIKAMENTAI Nenustygstant vietoje (akatizija) arba drebant rankoms (tremoras) gali padti ir betaadrenoblokatoriai. Betablokatoriai buvo taip pavadinti todl, kad jie trukdo kai kuriems receptoriams atlikti savo darb. Pvz.,betaadrenoblokatoriai sumaina irdies susitraukim dan, o tuo paiu ir kraujospd. Betaadrenoblokatoriai, ypa propanololis (Inderal, Obsidan), taip pat skiriami liio ir valproins rgties sukeltam rank drebjimui sumainti. Taiau dl poveikio kvpavimo takams propanololis yra pavojingas monms, sergantiems astma ir ltiniais bronchitais. Be to, betablokatoriai dar gali sukelti iuos nepageidaujamus poveikius: skrandio ir arnyno sutrikimus, mlung, nuovarg, rank ir koj alim, irdies ritmo sultjim (galima sultjusio ritmo pasekm galvos svaigimas) ir seksualinio potraukio sumajim. Nenustygstant vietoje (akatizija) ir pasireikus vlyviesiems judesi sutrikimams ( vlyvoji diskinezija) gali padti ir benzodiazepinai. Apie gydomuosius ir nepageidaujamus benzodiazepin poveikius skaitykite 3 skyriuje. Gydant depresij kartais skiriama skydliauks hormon: tiroksino (L-Thyroxinum) arba tri-jodtironino (Lietuvoje neregistruotas). Be to, siekiant sustiprinti antidepresant teigiam poveik, kartu su antidepresantais gali bti skiriamas betaadrenoblokatorius pindololis (Visken), bupironas (Spitomin).4 skyriusPRIEMONS PRIE NEPAGEIDAUJAMUS POVEIKIUSKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS355 skyriusVAIST DERINIMASVAIST DERINIMAS5 skyriusKartais pacientams tuo paiu metu tenka vartoti kelet skirting medikament. Pvz., jiems gali bti skiriama papildom vaist, jei vartojant anksiau iraytuosius nebuvo sulaukta norimo efekto arba jei siekiama sumainti jau vartojam vaist nepageidaujam poveik. Be to, pacientas yra tiesiog priverstas vartoti skirtingus vaistus, jei jis serga daugiau nei viena liga. vairi vaist, kuriuos vartoja nuo psichikos sutrikim keniantys ir psichikos problem turintys mons, suderinamumas pastaraisiais metais vis daniau atsiduria gydytoj ir farmacinink dmesio centre. Pasirodo, kad kai kurie naujos kartos antidepresantai, tokie kaip uoksetinas (Prozac), paroksetinas (Seroxat), uvoksaminas (Fevarin) ir nefazodonas (Dutonin) gali sultinti kit medikament, toki kaip antipsichoziniai vaistai, skaidymsi.Jei pacientas vartoja kelet vaist vienu metu, bna sunku nustatyti, kaip pasireikia kiekvieno j gydomieji ir nepageidaujami poveikiai. Pvz., siekiant nuslopinti tok nepageidaujam poveiki, kaip judesi sutrikimai, atskiri antipsichoziniai medikamentai neretai derinami su prieparkinsoniniais vaistais. Nors paprastai pavyksta pasiekti norim rezultat, taiau kai kuriuos antipsichozini medikament nepageidaujamus poveikius prieparkinsoniniai vaistai kaip tik sustiprina. Tad tokiu atveju labai sunku nustatyti, ar nepageidaujamus poveikius sukl antipsichozinis, ar prieparkinsoninis medikamentas, ar j abiej sveika. Nepageidaujam poveiki grsm tiesiogiai priklauso nuo vartojam medikament kiekio. Tad reikt kiek manoma vengti vartoti kelet medikament vienu metu. Kai kuriais atvejais geriau i pradi atsisakyti vieno medikamento ir tik tuomet pereiti prie kito. Patartina tai daryti atsargiaiir stebint gydytojui. Kartais dl to net tenka kuriam laikui atsigulti ligonin. Atskirais atvejais antrojo medikamento pridjimas pasiteisina, pvz., kai ligonis turi daugiau nusiskundim ir lig. Apskritai derinant vaistus btina tiksliai laikytis kiekvieno medikamento dozavimo taip, lyg jis bt paskirtas atskirai. Kitaip rizikuojama, kad abu gydymo kursai bus neefektyvs. Patartina kiekvieno medikamento doz ir gydymo juo trukm stebti atskirai, t.y. geriau nevartoti kombinuot vaist, kuriuos sudaro dvi veikliosios mediagos, tam tikru santykiu suderintos vienoje tabletje. Ne visuomet patartina gydytojo paskirtus vaistus derinti su tais, kuriuos galima nusipirkti be recepto, pvz., su vaistaoli preparatais. Tarkim, rimt problem gali sukelti jonaoli vartojimas kartu su SSRI, priklausaniais naujos kartos antidepresantams.36KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSMintas derinys gali sukelti serotonino sindrom, kuriam bdingi ie poymiai: pasimetimas, susijaudinimas, nerimas, kariavimas, altkrtis, prakaitavimas, viduriavimas, tremoras ir raumen traukuliai. Tad jei sumante jums iraytus vaistus papildyti kokiu nors be recepto parduodamu medikamentu, pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju. iame skyriuje rasite informacijos apie tuos skirting vaist derinius, kuri terapinis poveikis pakankamai gerai itirtas. Be to, suinosite, kokius medikamentus galima derinti su antipsichoziniais vaistais, antidepresantais, nuotaikos stabilizatoriais ir migdomaisiais bei raminamaisiais vaistais. ANTIPSICHOZINIAI VAISTAI IR Jei vartojant vien antipsichozin medikament nesulaukiama norimo efekto, gydytojas gali pakeisti j kitu, pvz., tipin antipsichozin atipiniu. Tuo tarpu pora antipsichozini vaist tuo paiu metu daniausiai skiriami nebent laikinai, pereinant nuo vieno medikamento prie kito. Kitu atveju tai tik padidina nepageidaujam poveiki, pvz., vlyv judesi sutrikim, atsiradimo tikimyb. Tiesa, vairs dviej neuroleptik deriniai naudojami rezistentikos izofrenijos gydymui. Jei nepaisant tinkamai parinktos antipsichozinio medikamento dozs, prajus ilgesniam laikui psichoziniai simptomai vis tiek ilieka, gydytojas gali papildomai skirti koki nors nuotaikos stabilizatori (liio, karbamazepino ar valproins rgties) arba migdomj ar raminamj vaist. Taiau iki iol nra rodyta, kad pridjus kur nors mint vaist gydymas bt toks pat efektyvus kaip gydant antipsichoziniu medikamentu klozapinu. Taigi aukiau mint vaist papildomai verta skirti tik tuomet, kai pacientas negali vartoti klozapino. Pasitaiko, kad tuo paiu metu keniama ir nuo psichozs, ir nuo depresijos. Be to, depresijagali pasireikti ir po psichozs epizodo. Jei sergant psichoze pirm viet ikyla baim, antipsichozinis medikamentas gali bti derinamas su vienu antidepresant. Papildomai vartojamas tipinis antidepresantas sustiprina slopinant ir anticholinergin antipsichozinio medikamento poveik, pasireikiant aki sausjimu, burnos divimu, skausmingu lapinimusi, viduri ukietjimu, pasimetimu, regjimo, atminties bei koncentracijos sutrikimais. Taip pat gali kilti seksualini problem. Tad geriausia vartoti vien medikament, kuris pasiymi santykinai maesniu nepageidaujamu poveikiu. Papildomas migdomj arba raminamj vaist vartojimas pasiteisina mios psichozs atvejais, kai reikia veikti baim ir susijaudinim. Tokiu bdu palengvinama paciento bkl kelioms savaitms, kol prads veikti antipsichozinis medikamentas. Kadangi esama didels tikimybs, kad miu ligos laikotarpiu pacientas apskritai negers vaist, paprastai skiriami santykinai ilgai veikiantys benzodiazepinai. Pageidautina, kad is gydymas trukt ilgiausiai 2-3 savaites ir, miai ligos fazei pasibaigus, bt palaipsniui nutrauktas. Taiau praktikoje tai, deja, ne visuomet manoma. Benzodiazepin vartojimas kartu su antipsichoziniais vaistais pasiteisina ir siekiant veikti nenustygim vienoje vietoje (akatizij). Gydymo pradioje akatizija gali bti antipsichozini vaist nepageidaujamo poveikio idava. Kai i ligos istorijos matyti, kad gydymas antipsichoziniais vaistais sukl judesi sutrikim, svarstytina prevencinio gydymo prieparkinsoniniais vaistais galimyb. Taiau nereikt skubti jais piktnaudiauti, prie tai gerai nepasvrus galim nepageidaujamo poveikio pasekmi. Plaiau apie prieparkinsonini vaist vartojim kalbama 4 skyriuje.5 skyriusVAIST DERINIMASKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS37ANTIDEPRESANTAI IR iuo atveju taip pat galioja bendra taisykl, kad papildom vaist skyrimo reikt kiek manoma vengti. Tai pasiteisina tik tuomet, kai ikyla btinyb paalinti atskirus simptomus. Dauguma depresija sergani pacient paprastai kenia nuo baims, kuri galima laikyti sudtine depresijos dalimi, nes ji inyksta tiktai veikus i lig. Kitaip tariant, kai antidepresantai veikia efektyviai. Atrodo, kad migdomieji ir raminamieji vaistai maai teprisideda prie antidepresant efektyvumo, iskyrus pirmsias gydymo savaites. ie vaistai padeda pacientams itverti laikotarp, kol pradeda veikti antidepresantai. Tas pats pasakytina ir apie tuos atvejus, kai depresij lydi miego sutrikimai. Migdomj ar raminamj vaist vartojim patartina po 2-3 savaii palaipsniui nutraukti. Kai kartu su depresija pasireikia ir psichozs simptomai, galima papildomai skirti pacientams antipsichozini vaist. Taiau iais vaistais nepatartina slopinti depresija sergani pacient baims, nes tam yra medikament, pasiymini maesniu nepageidaujamu poveikiu. Jei antipsichozinis medikamentas derinamas su klasikiniu antidepresantu, ikyla didel nepageidaujam poveiki grsm: apsndimo, galvos svaigimo, lytinio potraukio sumajimo ir padanjusio irdies plakimo staigiai pakilus i vietos. Be to, gali pasireikti anticholinerginis poveikis: aki sausjimas, burnos divimas, skausmingas lapinimasis, viduri ukietjimas, pasimetimas, regjimo, atminties ir koncentracijos sutrikimai. Gydant depresija serganius pacientus, kuriems nepakankamai padjo antidepresantai, kartais papildomai skiriama nuotaikos stabilizatoriaus liio. Jis sustiprina antidepresant veikim ir sumaina depresijos simptomus. Liio efektyvumas paprastai irykja per 23 savaites. Taiau jei prajus keturioms savaitms nepastebima pagerjimo, liio vartojim reikt nutraukti.Nerekomenduojama vartoti dviej tos paios grups antidepresant, pvz., SSRI grups medikament, nes tai gali baigtis net serotoninerginiu sindromu, kuris pasireikia psichikos bei raumen funkcijos sutrikimais, kariavimu, tremoru, prakaitavimu ir viduriavimu. Ypa minto sindromo pavojus iauga tuo pat metu vartojant moklobemid (Aurorix) ir paroksetin (Seroxat), uoksetin (Prozac) arba uvoksamin (Fevarin). NUOTAIKOS STABILIZATORIAI IR Gydymo praktikoje nuotaikos stabilizatorius litis derinamas su daugeliu psichotropini vaist. Taiau ir ia galioja ta pati taisykl, kad panaaus gydymo reikt kiek manoma vengti. Gydant mi manij litis kai kuriems pacientams gali pasirodyti nepakankamai efektyvus arba sunkiai toleruojamas. Tokiais atvejais gera alternatyva karbamazepinas arba valproin rgtis. Taiau kartais i vaist vis dlto skiriama kartu su liiu. Toks derinys taip pat naudojamas prevenciniam manij ir depresij gydymui. Jis ypa efektyvus tiems pacientams, kuriems manijos ir depresijos epizodai kartojasi labai danai (ne maiau kaip keturis kartus per metus). Vis dlto net ir panaiu atveju reikt kelti klausim, ar vaistus derinti btina. O gal gydymui pakakt vieno karbamazepino arba valproins rgties? Mintus vaistus derinant su liiu gali pasireikti tokie nepageidaujami poveikiai, kaip galvos svaigimas ir pykinimas. Kartais pacientui bna sunku kalbti. Jei nepageidaujami poveikiai nepasireikia, atskirais atvejais, prajus kuriam laikui, galima bandyti liio vartojim nutraukti ir tsti gydym tik karbamazepinu ar valproine rgtimi. Jei gydymas dviem nuotaikos stabilizatoriais pasirodo neveiksmingas, gydytojas gali nusprsti derinti juos su antipsichoziniais vaistais ir klasikiniais, ir atipiniais, pvz., klozapinu. Jei manij lydi psichozs simptomai, litis gali bti papildomas antipsichoziniu medikamentu. Toks patsVAIST DERINIMAS5 skyrius38KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSvaist derinys skiriamas ir sunki manijos form gydymui. Pasiekus pagerjimo, antipsichozinio medikamento pageidautina palaipsniui atsisakyti. Deja, praktikoje taip elgiamasi ne visada. Atsivelgiant nepageidautin poveik, rekomenduojama derinti lit su antipsichoziniais vaistais tiktai manij gydymo pradioje. Liio doz btina kontroliuoti, kadangi jo koncentracija neturt bti per didel. Taip pat reikt vengti ir dideli antipsichozinio medikamento dozi, nes litis sustiprina antipsichozini vaist nepageidaujamus poveikius, ypa judesi sutrikimus. Nuo manijos keniantiems monms bdingi miego sutrikimai, kurie savo ruotu sustiprina manij. iuo atveju nuotaikos stabilizatoriai derinami su migdomaisiais ar raminamaisiais vaistais. Panaus gydymas taikomas ir siekiant raminanio efekto. Kaip ir anksiau aptartais atvejais, migdomj ir raminamj vaist turt bti skiriama kuo trumpesniam laikui. Litis sumaina manijos epizod skaii ir stiprum. Taiau jis maiau veiksmingas depresijos fazje. Todl sudtingais atvejais be liio skiriama antidepresant. Toks derinys padidina drebulio ir koordinacijos sutrikim rizik. Be to, antidepresantai irgi gali paskatinti manij. Antidepresantai pasitelkiami tuo atveju, jei po 46 savaii gydymo nuotaikos stabilizatoriais paciento bkl negerja ir jei kraujo tyrimai rodo, kad tok gydym galima taikyti. MIGDOMIEJI IR RAMINAMIEJI VAISTAI BEI Pora benzodiazepin grups medikament gana danai vartojami tuo paiu metu, pvz., vienas dien, o kitas vakare kaip migdomasis. Taiau toks gydymas neperspektyvus ir nerekomenduotinas, kadangi geriau pasirinkti vien medikament, pasiymint dvigubu poveikiu.Benzodiazepinus pakankamai saugu derinti su kitais vaistais. Migdomasis ir raminamasis benzodiazepin poveikis gali sustiprti vartojant juos su antipsichoziniais vaistais ir antidepresantais, kuri nepageidaujamas poveikis pasireikia mieguistumu. Lygiai taip pat gali veikti ir j derinys su alkoholiu. Benzodiazepinai neretai vartojami siekiant palengvinti ligos simptomus per tas kelias savaites, kol prads veikti antipsichoziniai vaistai arba antidepresantai.5 skyriusVAIST DERINIMASKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS396 skyriusVAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMASVAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMASPacientai, keniantys nuo dvipolio afektinio sutrikimo ar sunkios psichozs, kartais vis gyvenim bna priklausomi nuo vaist. Nutraukus j vartojim, ne tik iauga ligos pasikartojimo rizika, bet ir padidja tikimyb, kad pakartotinai pradjus gerti vaistus j poveikis gali bti ne toks efektyvus. Taiau didioji dalis psichikos sutrikim nereikalauja vis gyvenim trunkanio medikamentinio gydymo. Tad prajus keletui savaii, mnesi ar met nuo gydymo pradios, gydytojui arba paiam pacientui kyla klausimas, ar dar ne laikas atsisakyti vaist. Toks ingsnis gali turti rimt pasekmi. mogus, vien dien nusprends nutraukti antidepresant ar antipsichozini vaist vartojim, gali patirti varginani abstinencijos reikini. Liovusis vartoti migdomuosius ar raminamuosius vaistus, atpratimo laikotarpiu gali itikti stiprs baims priepuoliai. Jei liio vartojimas nutraukiamas palaipsniui, abstinencijos reikini nebna. Taiau padarius tai staiga, manijos simptomai gali pasireikti dar stipriau nei anksiau.Vaist rytamasi atsisakyti dl vairi prieasi, pvz., kai jie padeda ir pacientas daugiau nebeturi joki nusiskundim arba, atvirkiai, kai jie nepadeda. Kai kuriems pacientams vaist slygotas pagerjimas neatsveria varginanio j nepageidaujamo poveikio. Ntumas ar noras pastoti irgi gali tapti vaist atsisakymo prieastimi. O kai kuriems vaist vartotojams tiesiog smalsu, ar jiems pavyks isiversti be medikament. Kita vertus, gydymas psichotropiniais vaistais paprastai trunka ilgai ir ivargina pacient, ypa jei jis jauiasi sveikas ir vartoja vaistus kaip prevencin priemon. Pasitaiko, kad vaist atsisakoma dl j poveikio psichikai. Pvz., antipsichozinius vaistus vartojantys pacientai labai danai skundiasi atbukusiomis emocijomis, o kai kurie lit vartojantys asmenys sumajusiu krybingumu ir veiklumu. Labai svarbu, kad informacija apie antipsichozini vaist, antidepresant, nuotaikos stabilizatori ir migdomj bei raminamj medikament vartojimo nutraukim bt prieinama kuo platesniam moni ratui. ANTIDEPSICHOZINI VAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMAS Sumain antipsichozini vaist doz, greitai pastebsite, kad esate nebe tokie apsnd, nerangs ar emocikai slopinami. Taiau turkite galvoje galimus abstinencijos simptomus, kurie nra rimti, bet vis dlto varginantys. Tiesa, po keleto dien ar savaii jie turt praeiti savaime.6 skyrius40KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSDaniausiai pasitaiko ie abstinencijos reikiniai: pykinimas; vmimas; sumajs apetitas; stiprus prakaitavimas; nemiga; nerimas; baim; viduriavimas; sloga. Reiau pasitaiko ie abstinencijos reikiniai: galvos svaigimas; kariavimas arba altkrtis; raumen skausmai; drebulys; keisti jutiminiai pojiai. Nutraukus antipsichozini vaist vartojim, labai iauga ligos pasikartojimo rizika. Kaip rodo vairs tyrimai, 5590 proc. buvusi pacient psichoz vl pasikartoja per poros met laikotarp. Tadneivengiamai kyla klausimas, ar prasminga antipsichozini vaist vartojim nutraukti? Kita vertus, daliai pacient liga nepasikartoja. Vadinasi, ie mons vaistus gert be reikalo. Pasirodo, kad atkryio rizika gerokai sumaja, jei: psichozs epizodai kartojosi retai; antipsichozini vaist doz buvo palyginti maa; antipsichozini vaist vartojimas buvo nutrauktas palaipsniui. Nutraukus antipsichozini vaist vartojim, didiajai daliai moni pamau inyksta nevalingi judesiai (vlyvieji judesi sutrikimai arba tardyvin diskinezija). Taiau 1040 proc. pacient skundiasi iuo nemaloniu nepageidaujamu poveikiu dar penkerius metus po vaist vartojimo nutraukimo. Neretai vartojant vaistus juo nesiskundiama; problem atsiranda tiktai nutraukus vaist vartojim. Tiktina, kad mintas nepageidaujamas poveikis yra iliekamojo pobdio.6 skyriusVAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMASPatarimai pacientams, ketinantiems nutraukti antipsichozini vaist vartojim: ir prie nutraukdami, ir jau nutrauk vaist vartojim, reguliariai bendraukite su savo psichiatru. Patartina pirmaisiais mnesiais susisiekti su juo kart per savait. Vliau vien arba du kartus per mnes; vaist vartojimo nutraukimui skirkite por mnesi. Tai sumains abstinencijos simptom rizik. Be to, vaist vartojim nutraukiant laipsnikai, psichoz pasikartoja ne taip greitai; ypa patartina vaist vartojim nutraukti palaipsniui, jei jau ankiau patyrte kelet psichozs epizod; palaipsniui maindami vaist doz nuolat stebkite savo savijaut, kad laiku pastebtumte pirmuosius psichozs poymius (nerim, baim ar nemig). Tokiu atveju vl po truputl didinkite antipsichozini vaist kiek iki efektyvios dozs. Prajus 36 mnesiams galima dar kart pamginti nutraukti vaist vartojim. Taiau j doz mainkite liau nei pirm kart; jei kartu su antipsichoziniai vaistais vartojate ir prieparkinsonini vaist, pirmiausia nutraukite antipsichozinio, o tik po to prieparkinsoninio medikamento vartojim, nes pastarasis gali sumainti abstinencijos ir Parkinsono lig primenani simptom pasireikimo rizik; rysi nutraukti antipsichozini vaist vartojim, pasitelkite pagalb artim mog, kad is, gavs reikiam ini, laiku atpaint psichoz.KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS41ANTIDEPRESANT VARTOJIMO NUTRAUKIMAS Nustojus vartoti vaistus nuo depresijos, ne visada pavyksta veikti i lig. Taip gali nutikti todl, kad liga dar nebuvo visikai prajusi. Kita vertus, gali prasidti ir naujas ligos epizodas. Sunki depresija trunka vidutinikai nuo ei iki devyni mnesi. Jei tai pirmasis depresijos epizodas, siekiant ivengti jos pasikartojimo antidepresantus reikt vartoti dar maiausiai 69 mnesius po pagerjimo. Jei epizod bta daugiau, antidepresantus patartina vartoti madaug 5 metus. Nutraukus vaist vartojim po pasveikimo, 20 proc. pacient depresija vl pasikartoja per kelet mnesi. Jei vaistus nustojama gerti anksiau, atkryi padidja iki 50 proc. staig antidepresant vartojimo nutraukim organizmas kartais reaguoja abstinencijos reikiniais. Taip pat j gali atsirasti sumainus doz arba sistemingai pamirtant igerti tablet. Tokie reikiniai nra rimti ir per por dien ar savaii praeina savaime. Ne visiems pacientams abstinencijos reikiniai pasireikia vienodai. Be to, skiriasi ir jstiprumas, kuris susijs su tuo, kiek laiko buvo geriami antidepresantai. Abstinencijos reikini tikimyb didesn, jeigu antidepresantus vartojote ilgiau nei du mnesius. Taiau problem kils maiau, jei vaist vartojim nutrauksite palaipsniui. Galimi ie abstinencijos reikiniai: skrandio bei arnyno veiklos sutrikimai: pilvo skausmai, pykinimas, vmimas, viduriavimas; grip primenantys simptomai: prakaitavimas, altkrtis, raumen skausmai, silpnumas; miego sutrikimai: nemiga, komarai; psichikos sutrikimai: baim, nervingumas, stiprus susijaudinimas; judesi ir pusiausvyros sutrikimai: galvos svaigimas, sitempimas, sustingimas, drebjimas; lytjimo jutim sutrikimai: elektros oko jausmas, nieulys; reiau pasitaiko nusiskundim dl irdies: irdies ritmo sutrikim.VAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMAS6 skyriusPatarimai pacientams, ketinantiems nutraukti antidepresant vartojim: turkite galvoje depresijos pasikartojimo tikimyb; tokiu atveju vl gali tekti i naujo pradti vartoti antidepresantus; pradj vartoti, neatsisakykite antidepresant per anksti, nes prireikia vidutinikai 24 savaii, kol jie pradeda veikti; niekada nenutraukite vaist vartojimo, nepasitar su savo gydytoju; jei jus labai vargina nepageidaujamas poveikis, apsvarstykite su savo gydytoju galimyb pasirinkti kitos grups medikament; pasistenkite vaist vartojim nutraukti ramiu metu, kai js gyvenime nevyksta dideli permain; prie vaist vartojimo nutraukim ir po jo palaikykite ry su savo gydytoju; siekdami ivengti abstinencijos reikini, neatsisakykite vaist vienu kartu, bet palaipsniui mainkite j doz per kelet savaii. Parenkite vaist vartojimo nutraukimo schem, kuri taps gera praktine pagalbine priemone; prasidjus stipriems abstinencijos reikiniams, pravartu truput padidinti doz ir sultinti vaist atsisakymo tempus. Pasiteiraukite savo gydytoj, ar nra vaist, galini suvelninti abstinencijos reikinius; pasitelkite pagalbon artim mog, kad jis drauge su jumi stebt, ar depresija nesugrta.42KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSAbstinencijos reikini pobdis priklauso nuo vartojam antidepresant ries. Nutraukus tipini antidepresant (TCA) vartojim, daniausiai skundiamasi pykinimu, vmimu ir miego sutrikimais. Mint poveiki tikimyb (nutraukus vaist vartojim staiga) 40 proc. Jie paprastai pasireikia prajus vienai ar porai dien po vaist atsisakymo ir trunka ne ilgiau kaip dvi savaites. Nutraukiant naujos kartos antidepresant vartojim abstinencijos reikini tikimyb bna maesn. iuo atveju nepageidaujami poveikiai paprastai pasireikia po poros ar trij dien ir inyksta per tris savaites. Daniausiai skundiamasi galvos svaigimu, neprastais pojiais (pvz., pacientui atrodo, lyg skruzds bgiot po od), apatija ir pykinimu. Tiktina, kad vartojant uoksetin (Prozac) ir galbt sertralin (Zoloft) abstinencijos reikiniai bna silpniausi. Nemaloni antidepresant vartojimo nutraukimo pasekmi ne visada pavyksta ivengti. Tad emiau pateikti patarimai turt padti jums priimti sprendim, ar vartoti antidepresantus toliau, ar j atsisakyti. O pasirinkus antrj keli, padaryti tai kuo lengviau. NUOTAIKOS STABILIZATORI VARTOJIMO NUTRAUKIMAS Siekiant ivengti nauj manijos ir depresijos epizod arba juos susilpninti, daniausiai skiriamas litis. J prolaktikai tenka vartoti ilgus metus, o kartais net vis gyvenim. Taiau daugelis pacient anksiau ar vliau nusprendia atsisakyti vaist, daniausiai dl j nepageidaujam poveiki. klausim, ar geriau rinktis ligos pasikartojimo rizik, ar met metais gerti lit, sunku atsakyti. Tai priklauso nuo atkryio tikimybs, nutraukus vaist vartojim, ir nepageidaujam poveiki stiprumo juos vartojant. Liio vartojim nutraukusiems pacientams atkryio rizika padidja 15 kart lyginant su tais, kurie irtoliau j vartoja. Taiau tai nereikia, kad kiekvienam, nustojusiam vartoti lit, liga btinai pasikartos. Nedidelei daliai moni pavyksta ivengti atkryio. Kita vertus, pasitaiko pacient, kuriems manijos ir depresijos epizodai pasikartoja nepaisant to, kad jie nebuvo nutrauk liio vartojimo. Didiausia ligos pasikartojimo tikimyb ilieka pirmosiomis savaitmis po liio vartojimo nutraukimo. Trys ketvirtadaliai pacient per t laik suserga pakartotinai. Tiesa, pasitaiko ir toki atvej, kai liga pasikartoja ir prajus 9 mnesiams nuo to laiko, kai buvo atsisakyta vaist. Didiausia liio vartojimo nutraukimo rizika yra ta, kad pakartotinis gydymas iuo medikamentu gali nebebti toks efektyvus. Laipsnikas liio vartojimo nutraukimas duoda daugiau teigiam rezultat nei staigus. Neskubant sumaja atkryio tikimyb, ypa pirmaisiais metais po vaist atsisakymo. Taiau depresijos ir manijos pasikartojimo tikimyb skiriasi. Laipsnikas vaist vartojimo nutraukimas atitolina manijos Patarimai pacientams, ketinantiems nutraukti nuotaikos stabilizatori vartojim: jei ir nusprendte atsisakyti liio, visikai nebtina nutraukti ryi su savo gydytoju; niekada nenutraukite liio vartojimo savo nuoira; nusprend, kad galite apsieiti ir be jo, pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju; vaist vartojim stenkits nutraukti ramiu gyvenimo periodu, kai nenusimato didesni permain; papraykite artimo mogaus, kad drauge su jumis stebt, ar neatsiranda poymi, bylojani apie atkryt; stenkits gerai isimiegoti; stebkite savo nuotaikas ir apraykite jas dienoratyje.6 skyriusVAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMASKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS43pasikartojimo laik, nors apskritai atkryio tikimyb ilieka tokia pat didel, kaip ir staiga atsisakius vaist. Depresijos atveju palaipsniui mainant geriam vaist doz didja tikimyb, kad naujas ligos epizodas prasids vliau ir bus lengvesnis. Taigi reikt teikti pirmenyb laipsnikam atsisakymui. Stinga duomen, ar liio vartojimo nutraukimas sukelia abstinencijos reikini. Nors pacientams neretai bdinga baim, nervingumas, jaudrumas ir nestabili nuotaika, o ypa danai nemiga, gali bti, kad visi ie nemalons dalykai yra ne abstinencijos, bet lengvos manijos ar depresijos formos idava. Be to, tiktina, kad nuo depresijos ar manijos keniantys mons, liovsi gerti lit, nebetenka jo suteikiamo saugumo jausmo ir todl tampa baugiais ir nervingais. Nors karbamazepino ir valproins rgties vartojimo nutraukimo poveikis maai tyrintas, panau, kad ir i vaist vartojim geriau nutraukti palengva. MIGDOMJ IR RAMINAMJ VAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMAS Svarbi prieastis, dl kurios reikt nutraukti benzodiazepin (daniausiai vartojam migdomj ir raminamj vaist) vartojim yra ta, kad jienepaalina ligos prieasties. ie vaistai nepanaikina baims ar miego sutrikim ir tra laikina pagalbin priemon, padedanti igyventi sunk laikotarp. Bet btent dl pastarosios prieasties neprotinga atsisakyti benzodiazepin patiriant stres. Pvz., kai ugriva nemalons vykiai. Nutraukti benzodiazepin vartojim nra taip paprasta, kaip atrodo. Staiga nustojus gerti iuos vaistus, neabejotinai ir vl teks patirti baim ir nemig, kurios gali gauti net sunkesn form. Be to, jums gali prasidti abstinencijos reikiniai (kartais net stiprs). Tad geriau i lto mainti vaist doz, tuomet ir skund bus maiau. Kiek laiko jums prireiks, priklausys nuo to, kaip ilgai ir koki benzodiazepin doz iki iol vartojote. Pvz., jei grte iuos vaistus kelet mnesi, galsite j atsisakyti palyginti greitai, per pana laikotarp. Taiau jei vartojimo staas daugiau nei metai, viskas gali usitsti gerokai ilgiau. Abstinencijos reikiniai kiekvienam mogui pasireikia nevienodai. Jie irgi priklauso nuo benzodiazepin dozs. Kadangi ie vaistai kur laik ilieka organizme, gali praeiti pora dien, kol pajusite nemalonius abstinencijos poymius.VAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMAS6 skyriusPatarimai pacientams, kurie ketina nutraukti migdomj ir raminamj vaist vartojim: pasirinkite ram gyvenimo period;. numatykite vaist atsisakymo tempus ir j laikykits. Atsivelkite tai, kiek laiko vartojote benzodiazepinus; gerai pasirenkite bsimoms permainoms. Pvz., pasirpinkite vaist grimo ssiuviniu, kuriame kaskart ymkite igert vaist doz ir laik; jei maindami doz po pus tablets jauiats labai prastai, vaist galite atsisakyti maesniais ingsneliais. Rinkdamiesi doz pasikonsultuokite su savo gydytoju; jeigu niekaip nepavyksta atsisakyti migdomj vaist, galite pasitarti su gydytoju dl ilgesnio veikimo vaist skyrimo. Atsisakant i vaist abstinencijos reikiniai tsiasi ilgiau, taiau jie bna ne tokie sunks.44KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSGalimi abstinencijos reikiniai: sustiprjusi nemiga; baim ir j lydinti panika, padanjs irdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir skrandio bei arnyno sutrikimai; galvos skausmas; raumen skausmai ir mlungis; koordinacijos sutrikimai; padidjs susijaudinimas; padidjs jautrumas viesai, garsui ir prisilietimams; retais atvejais haliucinacijos ir epilepsijos priepuoliai. ie reikiniai tikrai praeis, bet jie gali kankinti jus kelet savaii.6 skyriusVAIST VARTOJIMO NUTRAUKIMASKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS457 skyriusPSICHIKOS SVEIKATOS PASLAUG TEIKIMAS IR VAIST KOMPENSAVIMO TVARKA LIETUVOJEVitas PupeikisPasireikus neprastiems, anksiau nepatirtiems pojiams, diskomfortui, nuotaikos ar miego sutrikimams, nerimui, vairioms baimms ar kyrioms mintims, vertt susirpinti savo psichikos sveikata ir kreiptis specialistus: apylinks terapeut, psicholog, psichiatr ar psichoterapeut. Nuo to, kur specialist kreipsits, ir nuo sutrikimo rimtumo priklausys pagalbos apimtis, pobdis bei forma. Vienu atveju pakaks patarimo, paaikinimo, kitu prireiks psichoterapinio pokalbio ar net ilgalaikio medikamentinio gydymo. Efektyviausias pagalbos bdas medikamentinio gydymo ir psichoterapijos derinimas.PSICHIKOS SVEIKATOS PASLAUG TEIKIMAS IR VAIST KOMPENSAVIMO TVARKA LIETUVOJEBtina inoti, kad iandien specialistai neskuba pacient gydyti medikamentais, jei nra tokios btinybs. Kita vertus, jei vaist bus atsisakoma nepagrstai, sveikimo procesas gali usitsti labai ilgai. Geriausias variantas kai utenka psichoterapins pagalbos, o blogiausias kai reikalingi medikamentai, o pacientas lankosi tik pas psichoterapeut. Tad skubiausia ir veiksmingiausia pagalba pacientui suteikiama tuomet, kai abu specialistai (psichoterapeutas ir psichiatras) aptaria problemos esm, sutaria dl gydymo taktikos bei atranda trumpiausi sveikimo keli. Pasitaiko, kad pagalbos kreipiasi ne pats pacientas, bet jo artimieji, gimins, kaimynai ar teissaugos pareignai. Paprastai taip nutinka tuomet, kai mogaus elgesys tiek sutrinka, kad tampa neadekvatus, t.y. ne tik nesuprantamas, bet ir neprognozuojamas. Jeigu dl tokio elgesio ikyla pavojus paiam mogui ar aplinkiniams, btina kreiptis Psichikos sveikatos centrus. Kaip matote, dl psichikos sveikatos sutrikim vairius specialistus ir skirtingas gydymo staigas (taippat ir privaias) gali kreiptis ir patys pacientai, ir j artimieji. O pagrindin psichiatrin pagalba sutelkta Psichikos sveikatos centruose, kuri komand sudaro psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas ir psichoterapeutas. Kreipiantis savo teritorin psichikos sveikatos centr jokio nukreipimo nereikia, o konsultacin psichiatrin poliklinik jau reikalingas apylinks terapeuto ar psichiatro nukreipimas. Jeigu jo netursite, u psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro paslaugas teks sumokti keliolika lit. Teritoriniai psichikos sveikatos centrai teikia ir anonimines konsultacijas. monms, kurie kreipiasi teritorinius psichikos sveikatos centrus pagal gyvenamj viet ir turi sveikatos draudim, paslaugos visais atvejais teikiamos nemokamai. O jeigu prireikia btinos pagalbos, t.y. ligos simptomai yra ms ir ireikti, u j nereikia mokti net ir neturint sveikatos draudimo. Taiau jeigu pacientas nepriklauso iam teritoriniam psichikos sveikatos centrui arba neturi sveikatos draudimo, u paslaugas tenka mokti.7 skyrius46KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSSveikatos draudim patvirtina ie dokumentai: sveikatos draudimo paymjimas; socialinio draudimo paymjimas; darbo biros payma; invalidumo ar pensininko paymjimas; dienini studij studento ar moksleivio paymjimas. Sveikatos draudimas btinas ir todl, kad jis suteikia pacientui galimyb lengvatinmis slygomis sigyti gydytojo paskirtus vaistus. Kompensuojamj vaist knygele btina pasirpinti prie apsilankant pas gydytoj. Norint j gauti reikia kreiptis apylinks poliklinikos registratr, pateikiant asmens tapatyb ir sveikatos draudim patvirtinanius dokumentus. Btina inoti, kad kompensuojamieji vaistai skirti tik ambulatoriniam gydymui, todl bet kokioje ligoninje (taip pat ir slaugos) gydomiems pacientams gydytojai vaist lengvatinmis slygomis irayti negali. Jeigu pacientas neturi sveikatos draudimo, psichikos sveikatos centro specialistai negals jam skirti net btiniausi kompensuojamj medikament. Visikai nemokamai btiniausia pagalba teikiama tik ligoninse. Skirtingi psichikos sutrikimai gydomi skirtingais medikamentais, kuriuos apylinks terapeutas ir bendrosios praktikos gydytojas gali irayti savarankikai arba pasikonsultavs su apylinks psichiatru ar psichiatru konsultantu. Kai kuriais atvejais apylinks terapeutas irao ir kompensuojamuosius vaistus, skirtus psichikos sutrikimams gydyti, vadovaudamasis Lig ir kompensuojamj vaist joms gydyti srau. Neurologai ir bendrosios praktikos gydytojai, pasikonsultav su psichiatru, nuo vidutinio sunkumo nuotaikos sutrikim keniantiems pacientams gali skirti vaist ne ilgiau nei trims mnesiams, o nuo silpnaprotysts ne ilgiau nei eiems mnesiams. Ir pacientai, ir j artimieji privalo inoti bendrj vaist parinkimo, skyrimo ir vartojimo tvark.Psichikos sutrikim gydym slygoja permainingas simptom ir j derini pasireikimas. Todl gydymui gali bti skiriami patys vairiausi medikamentai, o prireikus vieni vaistai keiiami kitais. Kadangi vieni medikamentai yra traukti kompensuojamj vaist sra, o kiti ne, gydymo eigoje ne visi vaistai bus skiriami lengvatinmis slygomis. Gana danai keiiasi ir pats kompensuojamj vaist sraas. Be to, tie patys medikamentai gali bti kompensuojami arba nekompensuojami, priklausomai nuo susirgimo pobdio (arba sutrikimo diagnozs). O kompensacijos dyd irgi lemia konkretus sutrikimas ir jo sunkumas. Vaistai gali bti kompensuojami visikai arba i dalies, t.y. 100, 90 (numatoma), 80 ar 50 proc. I grupms invalidams ir vaikams iki 7 met vaistai visada kompensuojami maksimaliai. LR Sveikatos ministerija yra parengusi rekomendacinio pobdio nurodymus dl medikamentinio psichikos sutrikim gydymo ir vaist skyrimo eilikumo. ie nurodymai nra privalomi todl, kad, viena vertus, sveikatos apsaugai vis dar stinga l, kita vertus, kompensuojamj vaist sraus traukti ir labai brangs vaistai. Tiesa, pastaroji aplinkyb i dalies ir teigiama, nes atsiranda galimyb gydyti pacientus paiais naujausiais vaistais, taigi psichikos sutrikim gydymas Lietuvoje jau atitinka pasaulinius standartus. Nereikt umirti, kad kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, atsivelgiant ne tik simptomus, bet bendr organizmo bkl. Taigi iuo atveju bet kokios rekomendacijos praranda sakomj pobd. Pacientas ir jo artimieji gydymo klausimus turt aptarti su gydaniuoju gydytoju. Btina inoti skiriam vaist poveik, t.y. kokius pojius jie gali sukelti, kokie simptomai parodo organizmo jautrum konkreiam medikamentui ir pan. Kadangi yra pigi ir brangi, kompensuojamj ir visikai nekompensuojamj vaist, btina aptarti ir materialines paciento gydymosi galimybes. Sunki psichikos sutrikim gydymas paprastai yra7 skyriusPSICHIKOS SVEIKATOS PASLAUG TEIKIMAS IR VAIST KOMPENSAVIMO TVARKA LIETUVOJEKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS47kompensuojamas, nes iuo atveju vaistus daniausiai tenka vartoti ilgai. Socialiai remtinoms pacient grupms (pensininkams ar invalidams) nesudtingas gydymas paprastai kompensuojamas 50 proc., nes tokiam gydymui pakanka palyginti nebrangi kompensuojamj vaist, kurie traukti Lig ir kompensuojam vaist joms gydyti B sra. Yra ir kitas A sraas, kur traukti vaistai, skirti sunkiems ilgalaikiams psichikos sutrikimams gydyti. Mintame srae lig grups suskirstytos pagal sunkum, nuo kurio priklauso, kokie vaistai bus skiriami ir kiek kompensuojami. Pvz., antidepresantams gali bti taikoma 80 arba 50 proc. nuolaida. Kaip jau buvo minta, kompensuojamj vaist sraas yra danai koreguojamas: kinta kompensavimo dydiai, traukiami nauji vaistai, peririma medikament vieta grupse ir t.t. Keiiasi ir nurodymai medikamentus iraantiems gydytojams. Pvz., nuo 2004 met liepos mnesio sigaliojo reikalavimas recepte nurodyti bendrin (veikliosios mediagos) kompensuojamj vaist pavadinim. Pacientas turi inoti, kad vienas ir tas pats medikamentas gali turti kelet prekini pavadinim ir bti pardavinjamas skirtingomis kainomis. Apie tai, kur rinktis, pacientas turt tartis ne su vaistininku, bet su gydaniuoju gydytoju. Taigi pacientas turt inoti, kad: 1. Dl psichikos sveikatos sutrikim galima kreiptis vairius specialistus. 2. Turint sveikatos draudim ir kompensuojamj vaist knygel, galima naudotis vairiapuse nemokama psichiatrine pagalba. 3. Btina domtis gydymo procesu, vaist skyrimu ir j poveikiu. 4. Reikia su gydytoju aptarti materialines gydymosi galimybes, atsivelgiant skiriam vaist kainas bei kompensavimo dyd.PSICHIKOS SVEIKATOS PASLAUG TEIKIMAS IR VAIST KOMPENSAVIMO TVARKA LIETUVOJE7 skyrius48KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS8 skyriusPACIENT TEISS IR PAREIGOSDovil JuodkaitNenuostabu, kad pacientai nenori, jog specialistai tvarkyt visus reikalus jiems u aki. Jie link patys priimti sprendimus, tardamiesi su savo gydytoju. Jei jums tenka danai susidurti su gydytojais, kitais sveikatos apsaugos sistemos darbuotojais arba gali ikilti hospitalizavimo klausimas, pravartu inoti ocialias savo teises ir pareigas.8 skyriusMs alyje paslaug vartotoj bei pacient teises ir pareigas apibria Lietuvos Respublikos pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymas (PTSA). is statymas nustato pacient teises ir j sveikatai padarytos alos vertinimo bei kompensavimo tvark, kai ala padaroma gydytojo ar slaugos darbuotojo teistais veiksmais (be j kalts). Specialisias psichikos ligoni teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos prieiros statymas (PSP), nustatantis asmen, kurie naudojasi psichikos sveikatos prieira, teises, psichikos sveikatos prieiros tvark ir kontrol. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso XXXV skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja asmens sveikatos prieiros mokam paslaug teikimo klausimus, kai ios paslaugos yra teikiamos privaiai, pagal sutart. Pagrindins teiss, kurias jums suteikia visi minti statymai, yra teis informacij, teis rinktis gydym, teis susipainti su savo ligos istorija ir teis privatum. O viena svarbiausi js pareig yra aikiai ir isamiai informuoti jums pagalb teikiantspecialist apie savo sveikatos bkl, nes tai pads jam tiksliai nustatyti diagnoz ir paskirti kvalikuot gydym. iandien ieities taku paciento ir gydytojo santykiuose tampa lygiateisikumas. Remdamiesi iuo principu, gydytojas ir pacientas turt kartu svarstyti problemas ir priimti abi puses tenkinanius sprendimus. Gydytojas mintame procese vadovaujasi savo profesine atsakomybe. O paciento pritarimas skiriamam gydymui sustiprina jo skm. statymai, deja, negali suteikti garantijos, kad pagalba visuomet bus suteikta skmingai. Tai reikia, kad js turite idstyti savo pageidavimus ir lkesius, ko tikits i gydytojo ir gydymo. Jei esate kuo nors nepatenkinti, pasikalbkite apie tai su savo gydytoju. Patartina gerai pasirengti susitikimui su gydytoju ir i anksto usirayti, ko nortumte gydytoj paklausti ir k jam pasakyti. Gydytojui pateiktin klausim sra rasite io skyriaus pabaigoje.PACIENT TEISS IR PAREIGOSKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS49TEIS INFORMACIJ Gydytojas yra pareigotas suprantama kalba suteikti jums pakankamai informacijos, kad js, gerai visk apsvarst, galtumte sprsti apie galimo gydymo ar medicinins intervencijos privalumus ir trkumus. Bet kuriuo atveju, gydytojas privalo jus informuoti apie: js lig ar sutrikim; gydymo apimtis; gydymo pasekmes ar galim rizik; galimus kitus gydymo metodus; skiriamus vaistus ir galimus j nepageidaujamus poveikius. Gydytojas neprivalo suteikti pacientui informacijos tik tuo atveju, jei turi pagrindo manyti, kad pastarajam bus pernelyg sunku j priimti. Pvz., jei paaikjo, kad sunkios psichikos krizs itiktas pacientas dar kenia nuo rimto organinio susirgimo, gydytojo sprendimas nutylti i informacij, baiminantis, jog pacientui to gali bti jau per daug ir jam gali kilti mini apie saviudyb, yra pakankamai pagrstas. Taiau paciento bklei pagerjus, minta informacija jam turi bti suteikta. Apskritai gydytojui neleidiama be rimtos prieasties nutylti informacij. Jis pareigotas tokius atvejus aptarti su kitais pagalb teikianiais specialistais. Jei manoma, sunki ini jis turi perduoti kam nors i paciento artimj. Prie gulantis ligonin, jums turi bti pateiktos ratikos ios gydymo staigos vidaus tvark reglamentuojanios taisykls, kuriose bt numatyta, kaip galtumte prireikus pareikti nepasitenkinim gydymu. Jei js bsite gydomi priverstinai, jums turi bti suteikta ratika informacija apie js teises, kurias jums suteikia PSP. Be to, jums turi bti ratu praneta apie tai, kas yra atsakingas u js gydym. Jei js priverstinaihospitalizuojami psichiatrin ligonin per 48 valandas arba jei yra priimtas teismo sprendimas dl js priverstinio gydymo, jums apie tai turi bti praneta pateikiant ocialaus dokumento kopij. SUTIKIMAS GYDYTIS Paciento sutikimas gydytis yra susijs su jo teise informacij. Jei js praoma duoti sutikim gydytis, pirmiausia isiaikinkite, apie k konkreiai kalbama. Turkite galvoje, kad be js sutikimo gydytojui neleidiama js gydyti, iskyrus gyvybei pavojingas situacijas. Ikilus rimtos medicinins intervencijos btinybei, gydytojas ar kitas medicinos personalo atstovas turi aikiai paprayti js pritarimo. O js iuo atveju savo sutikim turite patvirtinti ratu. Nedidels intervencijos atveju, pvz., imant krauj, ieities taku laikomas js odinis sutikimas. Jei pacientas dl savo bkls (pvz., sunkaus psichikos sutrikimo) negali duoti sutikimo gydytis, tai u j gali padaryti jo statyminis atstovas. Js visada galite pasakyti savo gydytojui, kodl js netenkina esamas gydymo planas ir drauge iekoti alternatyv. Gydytojas privalo gerbti js sprendim ir niekada neturt palikti js likimo valiai vien todl, kad jam nepritariate. Bet vis dlto pasitaiko atvej, kai paciento nepasitenkinimo pastmtas gydytojas nebenori toliau jo gydyti arba kai pacientas prievarta iraomas i ligonins. Gydytojas gali nutraukti asmeniui teikiam pagalb tik pateiks svari argument. Be to, jis privalo rpintis pacientu iki to laiko, kol jam bus paskirtas kitas gydytojas. TEIS SUSIPAINTI SU INFORMACIJA, ESANIA LIGOS ISTORIJOJE Ligos istorijoje surayti visi duomenys apie js gydym. Js turite teis bet kada susipainti su savo ligos istorija ir j kopijuoti, iskyrus tuos atvejus, kai toks js elgesys galt pakenkti kit moni privatumui.PACIENT TEISS IR PAREIGOS8 skyrius50KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSPagal PTSA ir PSP, gydytojas privalo informuoti pacient apie jo sveikatos sutrikimus ir jam teikiam sveikatos prieir. ios informacijos mastus nustato psichiatras (PSP), atsivelgdamas paciento bkl ir vadovaudamasis medicinos etikos reikalavimais. Pacientas turi teis susipainti su savo ligos istorijos raais, iskyrus atvejus, kai i informacija gali i esms pakenkti jo sveikatai. Apie tokius apribojimus sprendia psichiatras ir paymi tai ligos istorijoje. Paciento atstovas turi teis i gydanio gydytojo ir psichiatrijos staigos administracijos gauti informacij apie atstovaujamo asmens sveikatos bkl, jam taikomus prolaktikos, diagnostikos bei gydymo metodus ir susipainti su atstovaujamo neveiksnaus asmens ligos istorija. Atstovas turi teis susipainti ir su kitais medicinos dokumentais, tiesiogiai susijusiais su atstovaujamo asmens interesais. Gydantis gydytojas ar staigos administracija mint informacij ir dokumentus turi pateikti atstovui nedelsiant. Taiau prie reikalaujant ligos istorijos patartina pirmiausia apgalvoti, k js tikits joje rasti ir ko sieksite su ja susipain. Taip pat pravartu pasverti, ar toks praymas nepakenks js santykiams su jus gydaniu specialistu. K daryti, jei js motyvai susipainti su savo ligos istorija pakankamai svars, bet gydytojas nepaiso js praymo ar net trukdo gauti ligos istorijos kopij ar ira i jos? Tokiu atveju turtumte dar kart pakartoti savo praym. Tik jau ratu. iame rate nurodykite, kad js (pagal PTSA ir PSP) turite teis susipainti su savo ligos istorija. Jei js gydytojas nereaguos js ratik praym, kreipkits leidimo gydymo staigos administracij, o paskui apie problem pranekite u skund nagrinjim atsakingai staigos komisijai. Be to, galite paprayti socialinio darbuotojo ar kito pacientams atstovaujanio asmens tarpininkavimo.Jei ligos istorijoje rasite netikslum arba dalyk, su kuriais nesutinkate, galsite paprayti savo gydytoj itaisyti padt. Atsisaks patenkinti js praym, gydytojas turi jums paaikinti savo atsisakymo motyvus. Tokiu atveju js galite gydytojui pateikti savo ratik nuomon, kuri jis privalo pridti prie ligos istorijos. TEIS PRIVATUM Pacientai turi teis informacijos apie savo sveikat privatum. Gydantis psichiatras, kiti specialistai, slaugos personalas, sveikatos prieiros staigos administracija, kit sveikatos prieiros staig, valstybs (savivaldos) institucij darbuotojai privalo utikrinti i paciento teis. Gydytojas turi rpestingai elgtis su informacija apie savo pacientus; jis pareigotas saugoti paslapt. Kondenciali informacij gydytojas gali suteikti kitiems asmenims tik turdamas ratik paciento sutikim arba jei tai konkreiai numato statymai. Perduoti duomenis be paciento sutikimo gydytojui leidiama tiktai asmenims, tiesiogiai susijusiems su gydymu, t.y. tiesiogiai dalyvaujantiems gydymo ar slaugos procese, atliekantiems pacient sveikatos ekspertiz, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos statymai suteikia teis kontroliuoti sveikatos prieiros veikl. Taigi prie perduodamas duomenis apie js sutrikim ar gydym tretiesiems asmenims, gydytojas turi gauti js sutikim. Ta pati taisykl galioja ir rengiant ira bendrosios praktikos gydytojui, kai js gydymas specializuotoje gydymo staigoje jau baigtas. Faktikai is iraas negali bti isistas be js sutikimo. Kiekvienoje psichikos sutrikim gydymo staigoje pacient teis privatum privalo numatyti specialios taisykls, kuriose turi bti nurodyta, kaip ioje staigoje saugomos ligos istorijos. Jums pageidaujant turite bti su jomis supaindinti.8 skyriusPACIENT TEISS IR PAREIGOSKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS51PACIENT TEISS IR PAREIGOSLigos istorijos arba atskiros j dalys yra saugomos, jei to reikia tolesniam gydymui. Gydant priverstinai ligos istorija saugoma penkerius metus po paciento iraymo. Taiau js galite prayti, kad js ligos istorija bt sunaikinta anksiau. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas turi sunaikinti privaiai pagal gydymo sutart besigydani pacient medicinos dokumentus per tris mnesius po to, kai to paprao pacientas, iskyrus tuos atvejus, kai minti dokumentai gali turti tam tikros teisins ar medicinins reikms kitiems asmenims, be to, kai tokius dokumentus naikinti draudia statymas. Gerai apgalvokite, kodl norite, kad ligos istorija bt sunaikinta. Juk iuo atveju bus sunaikinta informacija, kurios jums dar gali prireikti ateityje. Jei vis tiek norite, kad tai bt padaryta anksiau, turite teikti ratik praym gydymo staigai, kurioje ligos istorija saugoma. Paprastai reikia kreiptis mintos staigos administracij. Js bendrosios praktikos gydytojas gali turti ligos istorijos dali kopijas, todl taip pat galite kreiptis j dl savo ligos istorijos sunaikinimo. GYDYMAS BE PACIENTO SUTIKIMO Jei nuo psichikos sutrikimo keniantis mogus tampa pavojingas sau arba aplinkiniams, jis gali bti gydomas be jo sutikimo. Toks ligonis guldomas specializuot psichiatrin ligonin arba platesnio prolio ligonins psichiatrijos skyri. Taikant tok gydym turi bti ypatingai paisoma paciento teisi. Todl statym leidjai Psichikos sveikatos prieiros statym trauk straipsnius apie privatum, teis kno integralum ir savs disponavimo teis. Psichikos sveikatos prieiros statyme numatyti priverstinio gydymo atvejai, bdai ir tvarka esant skubiam priverstiniam hospitalizavimui, kuriam vliau reikia gauti teisin galiojim teismo leidim. Skubus priverstinis hospitalizavimas yra kratutin8 skyriuspriemon, kuri taikoma, kai tenka asmen paguldyti psichiatrin ligonin prie jo vali. Ekstremaliose situacijose, kai ikyla reali grsm, kad pacientas savo veiksmais gali padaryti esmin al savo ar aplinkini sveikatai ir gyvybei, tai visai suprantamas dalykas. Pvz., jei pacientui prasidjo manijos ar psichozs epizodas, kai ilgiau delsti negalima, o jis atsisako gydytis. Susiklosius tokiai padiai, pacient priverstiniam gydymui stacionarin psichiatrijos staig jo atstovo praymu, gydytojo siuntimu ar teisjo nutarimu pristato policija dalyvaujant gydytojui. Priverstinai hospitalizuojamas ligonis turi pasirayti, kad yra psichiatrijos staigos administracijos informuotas apie priverstin hospitalizavim bei savo teises psichiatrijos staigoje. Jei ligonis atsisako arba nesugeba pasirayti, tai jo informavim apie priverstin hospitalizavim ratu patvirtinta du liudininkai, kurie gali bti ir psichiatrijos staigos darbuotojai, taiau ne psichiatrai. Nurodytomis aplinkybmis pacientas gali bti hospitalizuotas prie savo vali ir priverstinai gydomas psichiatrijos staigoje be teismo leidimo ne ilgiau kaip dvi paras. Jei per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi bti nutraukti. Apie priverstin hospitalizavim psichiatrijos staigos administracija nedelsdama turi praneti paciento atstovui. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos staigos administracija privalo ne vliau kaip per 2 paras kreiptis teism. Teismas, apsvarsts psichiatr rekomendacijas, turi teis priimti sprendim dl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradios. Pagal psichiatro rekomendacijas, psichiatrijos staigos administracija turi teis nutraukti paciento priverstin hospitalizavim ir priverstin gydym anksiau.52KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSJei per t laik pavojus sumajo ir pacientas, gerai visk apgalvojs, dav sutikim bti gydomas, skubus priverstinis hospitalizavimas gali bti pakeistas gydymsi savo noru. Jei paciento priverstin hospitalizavim ir priverstin gydym, negavus jo sutikimo, reikia pratsti, psichiatrijos staigos administracija dl io pratsimo privalo vl kreiptis teism. Teismas, atsivelgdamas psichiatrijos staigos ivad, gali priverstin paciento hospitalizavim ir priverstin gydym nutraukti arba pratsti, bet kiekvien kart ne ilgiau kaip 6 mnesiams. Pagal gydanio psichiatro rekomendacij, psichiatrijos staigos administracija paciento priverstin hospitalizavim ir priverstin gydym turi teis nutraukti ir anksiau. SKUNDAI Gydytojo ir paciento bendravimas ne visuomet vyksta sklandiai. Nesutarim gali kilti skiriant gydym, bendraujant gydymo eigoje ar organizuojant slaug. Skstis paskirtu gydymu nra paprasta: taip rizikuojate sugadinti santykius su savo gydytoju. Taiau labai svarbu neslopinti savo nepasitenkinimo, bet j ikelti vieum.Jei nepritariate gydytojo sprendimams, kodl pirmiausia nepasikalbjus apie tai su juo paiu? Daugyb problem kyla dl nesusipratim, kuri galima ivengti produktyviai bendraujant. Juk jums pagalb teikiantis mogus turi teis inoti, kad esate nepatenkintas jo darbu. Js nuomon suteiks jam galimyb keisti ar gerinti padt. Be to, tai gali bti naudinga ir kitiems pacientams. Jei jums nepavyksta susitarti su savo gydytoju, yra daugyb kit bd iekoti tinkamo sprendimo. PTSA numato, kad nepatenkintas sveikatos prieira pacientas turi teis kreiptis gydymo staigos administracijos darbuotoj, atsaking u sveikatos prieir ioje staigoje. Mintas darbuotojas per penkias darbo dienas privalo atsakyti paciento kreipimsi. Skund taip pat galima teikti Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms kontroliuojanioms institucijoms, teismui. Pagal PSP, pacientas ar jo atstovas turi teis apsksti sveikatos prieiros slygas psichiatrijos staigoje, gydytojo pateikt medicinos ivad apie sveikatos bkl, kitus susijusius klausimus staigos administracijai, Sveikatos apsaugos ministerijai arba teismui. Mint institucij adresus ir telefon numerius rasite ios knygos 2 priede.8 skyriusPACIENT TEISS IR PAREIGOSKeletas patarim, kaip aptarti dalykus, kuriems nepritariate: isiskyrus js ir gydytojo nuomonms, reaguokite kuo greiiau; i anksto susitarkite dl pokalbio; usiraykite, k konkreiai norite aptarti; i anksto apgalvokite bsimo pokalbio tikslus; stenkits, kad pokalbis bt kuo dalykikesnis; jei reikia, pasikvieskite artim mog, kad jis palaikyt jus moralikai; bkite pasireng rasti bendr sprendim; duokite savo panekovui galimyb itaisyti padt.KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS53VALIOS PAREIKIMAS Nors valios pareikimas yra praktikuojamas kai kuriose Vakar alyse, Lietuvoje tai dar visikai naujas dalykas. Taiau tai nereikia, kad po kurio laiko panai patirtis neprigis ir pas mus. Tad verta isiaikinti, kas gi yra valios pareikimas ir kuo jis svarbus nuo psichikos sutrikim keniantiems monms. Vadinamasis valios pareikimas leidia pacientui kartu su jam pagalb teikianiu medicinos personalu, eima ar atstovu kuo geriau kontroliuoti kritines situacijas, kuri gali ikilti ateityje. Pvz., bendru susitarimu i anksto nustatoma, kokiomis aplinkybmis pacientui gali bti duodami vaistai ar skiriamas hospitalizavimas. sivaizduokite, kad prastomis aplinkybmis nuo psichikos sutrikim keniantis mogus n neabejoja, kad ligai akivaizdiai pamjus, jam btina gydytis ligoninje. Taiau susidarius kritinei padiai, jis staiga pakeiia nuomon ir kiekvien kart rytingai atsisako gultis gydymo staig. Pagal statym, paciento valios turi bti paisoma. Tad ieit, kad jis neturi bti hospitalizuojamas. Taiau toks sprendimas gali turti skaudi pasekmi ne tik paiam pacientui, bet ir aplinkiniams. Valios pareikimas kaip tik ir padeda skmingai isprsti panaias problemas. I anksto parengtame valios pareikime nuo pasikartojani psichikos ligos epizod keniantys pacientai konkreiai nurodo, kaip su jais turi bti elgiamasi tais atvejais, kai jie nebepajgia savs kontroliuoti. Btina slyga, kad rengdamas valios pareikim mogus bt sveiko proto ir kad psichikos ligos simptomai tuo metu nebt ryks. Be abejo, valios pareikimas turi bti rengiamas laisva valia ir yra juridikai nepareigojantis. Dar maiau ociali yra vadinamoji krizs atmintin. ioje atmintinje trumpai nurodomi praktiniai dalykai, kurie yra svarbs pacientui psichikos ligos pamjimo atvejais. Ji sudaroma tuomet,kai pacientas gerai suvokia, ko jis pageidaut ir ko nenort dl ligos atsidrs kritinje situacijoje. I anksto susitarus su gydaniuoju personalu, sveikatos prieiros staiga, eimos nariais ir kitais susijusiais asmenimis, tampama savo paties gydymo eimininku. Parengus krizs atmintin, visiems susijusiems asmenims bna aikiau, kaip elgtis, nors ir ne visuomet viskas vyksta taip, kaip numatyta.PACIENT TEISS IR PAREIGOS8 skyrius54KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS9 skyriusBENDRAVIMAS SU GYDYTOJUGeranoriki gydytojo ir paciento santykiai yra ais, apie kuri sukasi visas gydymas. Tad pateikiame jums kelet praktini patarim, kaip bendrauti su specialistu.Patarimai, kaip tinkamai pasirengti pirmajam susitikimui su gydytoju: jei norite, kad pokalbio metu gydytojas atsakyt visus js klausimus, i anksto juos usiraykite ir turkite su savimi. Tuomet nieko neumirite ir bus lengviau palaikyti pokalb; jei jauiats netvirtai, pasilykite eimos nariui ar draugui dalyvauti pokalbyje su gydytoju. Jis pagelbs prisiminti konkreius dalykus, prireikus papildys. Be to, pads jums sitikinti, ar visk teisingai supratote; nebijokite perklausti, kad iki galo suprastumte visk, k jums sakys gydytojas. Galite jo paprayti, kad pateikt informacij dalimis; pasidomkite, ar galima bus paskambinti gydytojui, jei kilt papildom klausim; jei jums reikia laiko pokalbio rezultatams apsvarstyti, pasiteiraukite gydytoj, ar galtumte informacij apie savo lig gauti ratika forma.Informacija, kuri reikt pateikti gydytojui: koki turite nusiskundim, kaip ilgai jie tsiasi, kada jie daniausiai vargina; problemos, kuri jums galbt kyla namuose ar darbe; koks js vizito pas gydytoj tikslas (aptarti nepageidaujam vaist poveik, prayti efektyvesni vaist ir pan.). Klausimai, kuriuos vertt uduoti gydytojui, kai diagnoz jau nustatyta: Kokia yra js sutrikimo prieastis? K galima padaryti? K galite padaryti js pats? K jums galima ir ko negalima daryti? Ar galtumte suinoti kito specialisto nuomon apie savo sutrikim? Kur galtumte gauti daugiau informacijos apie savo sutrikim? Ar esama nuo io sutrikimo keniani moni organizacij?9 skyriusBENDRAVIMAS SU GYDYTOJUKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS55Klausimai, kuriuos galite uduoti apie gydymo eig: Kas sudarys gydym? Ar yra kokia nors rizika, jei taip, kokia? Kaip ilgai truks gydymas ir kaip danai tursite lankytis pas gydytoj? Ar js visikai pasveiksite? Kiek laiko prireiks, kad js savijauta pagert? Ar galimas ir kitoks gydymas? Kokia galima io gydymo rizika? Kas atsitikt, jei apskritai nesigydytumte? Ar js sutrikimas gali praeiti savaime? Jei gydytojas silo intervencijos reikalaujant gydym, sudting tyrim arba hospitalizavim, jums gali bti naudinga paprayti laiko apsisprsti. Tuomet galsite namuose dar kart visk ramiai apgalvoti ir galbt kreiptis informacijos pacient organizacijas. Juk pravartu inoti, kaip kiti nuo panai sutrikim keniantys mons vertina jums silom gydym. K turtumte inoti apie vaistus, kuriuos vartojate: Kam medikamentas skirtas? Koks tai medikamentas? Kaip jis veikia? Kiek laiko, kaip danai ir kokiu metu j vartoti? Kaip turi bti geriamas is medikamentas (pvz., ugeriant dideliu kiekiu vandens)? Ar medikament galima vartoti su kitais js geriamais vaistais? (I anksto sudarykite i vaist sra). Kokiais atvejais io medikamento vartoti negalima? Kada jo geriau atsisakyti (vadinamosios kontraindikacijos)? Kokie io medikamento nepageidaujami poveikiai (ar galima j vartoti vairuojant automobil, laukiantis kdikio; koks jo galimas poveikis dar negimusiam kdikiui)? Ar yra ir daugiau vaist nuo io sutrikimo? Ar geriant medikament galima vartoti alkohol ir valgyti be apribojim? Koks io medikamento galiojimo laikas? Kokios jo laikymo slygos? Ar is medikamentas trauktas kompensuojamj vaist sra? Ar jums reiks padengti dal ilaid?BENDRAVIMAS SU GYDYTOJU9 skyrius 56KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS1 priedasAIKINAMASIS TERMIN ODYNASABSTINENCIJOS REIKINIAI simptomai, pasireikiantys nutraukus vaist, nuo kuri pacientas yra priklausomas, vartojim. AKATIZIJA nenustygimo, nerimo jausmas, kai mogus negali ilgesn laik sdti, gulti ar stovti. is nepageidaujamas poveikis gana sistemingai pasireikia prajus keletui dien nuo antipsichozini vaist vartojimo pradios. AITACIJA susijaudinimas, neramumas. Aitacijai dar bdingas dirglumas, agresyvumas, baim, tampa ir perdtas judrumas. Aitacija gali bti ir vaist nepageidaujamo poveikio idava, ir psichozs simptomas. AGRANULIOCITOZ baltj kraujo kneli (granuliocit) kiekio sumajimas; dl to smarkiai iauga infekcij tikimyb ir jas bna sunkiau igydyti. AKINEZIJA judesi funkcijos susilpnjimas; judesiui atlikti reikia dideli pastang. ANOREKSIJA (NERVIN ANOREKSIJA) psichikos sutrikimas, kai mogus smoningai sumaina ir palaiko nepakankam kno svor. Ligai vystantis apetito stoka ar net pasibjaurjimas maistu sukelia didel svorio kritim, kuris yra pavojingas sveikatai. ANTICHOLINERGINIS POVEIKIS nepageidaujam poveiki, kuriuos sukelia tas pats mechanizmas, kompleksas: burnos divimas, aki sausjimas, viduri ukietjimas, lapinimosi sunkumai, regjimo, atminties ir koncentracijos sutrikimai, vangumas. ANKSIOLITIKAI vaistai, slopinantys baim ir nerim. Dar vadinami raminamaisiais vaistais.APATIJA didelis abejingumas, nejautrumas iors dirgikliams, nor praradimas, judesi vangumas ir emocij atbukimas ar susilpnjimas. APLASTIN ANEMIJA sumajusi raudonj kraujo kneli (eritrocit) gamyba kaul iulpuose (irti raudonieji kraujo kneliai). ARITMIJA irdies ritmo sutrikimas (padanjimas arba sultjimas). Atskirais atvejais irdies ritmas gali bti netolygus. Aritimija gali bti vaist nepageidaujamo poveikio idava. ATAKSIJA judesi koordinacijos sutrikimai, kylantys dl sutrikusios raumen tarpusavio sveikos. Pacientui bdingi neutikrinti judesiai, ypa einant (primena girto mogaus eisen). Gali atsirasti kaip vaist nepageidaujamo poveikio idava. BALTIEJI KRAUJO KNELIAI leukocitai, padedantys apsaugoti organizm nuo infekcij. Jei kraujyje sumaja baltj kraujo kneli, padidja infekcij tikimyb, o susirgus ilgiau sveikstama. DVIPOLIS AFEKTINIS SUTRIKIMAS (anksiau vadintas maniakine depresine psichoze) sutrikimas, kai manijos (pakilios nuotaikos) epizodai kaitaliojasi su depresijos (prislgtos nuotaikos) epizodais. Tarp i epizod pacientas paprastai jauiasi gerai. DELYRAS smons sutrikimas, kai mogus kliedi, t.y. nesiorientuoja, kur ir kokiu metu ess. Delyro bsenai bdingos haliucinacijos, ypa regos. DEPRESIJA nuotaikos sutrikimas, kuriam bdinga liguistai prislgta, lidna nuotaika, interes praradimas, mini ir judesi vangumas, nesugebjimas susikaupti, prastas miegas, beviltikumo ir kalts jausmai.1 priedasAIKINAMASIS TERMIN ODYNASKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS57DOZ medikamento kiekis, suvartojamas vienu kartu (vienkartin doz) arba per par (paros doz). DOPAMINAS smegenyse esanti mediaga, reikalinga nerviniam impulsui perduoti. Manoma, kad viena psichozs atsiradimo prieasi yra dopamino apykaitos sutrikimas. DRA tablet, padengta apsauginiu sluoksniu, kad bt ivengta nemalonus vaisto skonio. Dra reikia praryti nekramtant. DIZARTRIJA artikuliuotos kalbos sutrikimas. DISFORIJA niri nuotaika ir dirglumas. DISKINEZIJA judesi sutrikimas, pasireikiantis neprastais nevalingais judesiais, kuri pacientas negali kontroliuoti. Gali atsirasti dl antipsichozini (ypa tradicini) vaist nepageidaujamo poveikio. DISTONIJA (irti mi distonija). EDEMA pabrinkimas. Bet kuri kno vieta gali pabrinkti, bet daniausiai pabrinksta kojos ir kulknys. EPIZODAS sutrikimo simptom pasireikimo periodas. Jo metu liga i latentins (slaptos) formos pereina mi ir pasireikia visi jos klinikiniai simptomai. EUFORIJA pakili nuotaika, danai lydima perdto linksmumo ir nepagrstai aukto savs vertinimo. EKSTRAPIRAMIDINIAI REIKINIAI judesi sutrikimai, atsirandantys dl sutrikusios skeleto raumen veiklos. Pasireikia nenatraliais judesiais, nevalingu aki vartymu, lieuvio trkiojimu, mlungiku kno isirietimu, raumensustingimu. Pacientui gali bti sunku pradti judti bent kiek ilgiau pasdjus ar pastovjus arba jis gali nenustygti vietoje. Jam gali drebti rankos ir pirtai, o veido iraika priminti kauk. Ne specialistai iuos poymius neretai palaiko ligos simptomais. Tuo tarpu tai gali bti klasikini antipsichozini vaist nepageidaujamo poveikio idava. GALAKTORJA pien primenani iskyr tekjimas i pieno liauk. Gali prasidti dl antipsichozini vaist ir kai kuri antidepresant nepageidaujamo poveikio. GLAUKOMA aki liga, kuri sukelia didjantis spaudimas akies obuolio viduje. Prasidjus miam glaukomos priepuoliui, staiga ima skaudti ligos paeist ak. Ji prasiau mato. Negydoma glaukoma progresuoja ir sukelia visik aklum. GRANULIOCITOPENIJA baltj kraujo kneli (granuliocit) sumajimas kraujyje (irti agranulocitoz). HALIUCINACIJA suvokimo sutrikimas, kai juntami nesami dirgikliai, pvz., matomi neegzistuojantys vaizdai arba girdimi nesantys balsai ar garsai. HEPATITAS kepen udegimas. HIPERGLIKEMIJA gliukozs (cukraus) kiekio kraujyje padidjimas. HIPERPROLAKTINEMIJA padidjusi hormono prolaktino koncentracija kraujyje. Dl to gali inykti menstruacijos ir prasidti pieno gamyba krtyse. Hiperprolaktinemija gali bti antipsichozini vaist ir kai kuri antidepresant nepageidaujamo poveikio idava. HIPERTENZIJA padidjs kraujo spaudimas.AIKINAMASIS TERMIN ODYNAS1 priedas58KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSHIPERTIREOZ skydliauks funkcijos padidjimas. Pasireikia nuovargiu, susijaudinimu, nervingumu (generalizuotu nerimu ar panikos priepuoliais) ir sulysimu. HIPOTIREOZ skydliauks funkcijos susilpnjimas, pasireikiantis altkriu, nerangumu, svorio didjimu, odos sausjimu, plauk slinkimu, veido bei rank tinimu ir depresija. IMPOTENCIJA vyro nesugebjimas patirti erekcij. INDIKACIJA simptomas, rodantis, kad reikia taikyti tam tikr gydym ar vartoti tam tikrus vaistus. INICIATYVOS NETEKIMAS sugebjimo pradti k nors veikti praradimas. Kai reikia imtis veiklos, pacientas delsia arba jam prireikia itin dideli pastang. INTOKSIKACIJA apsinuodijimas. KAUL IULP DEPRESIJA sumajusi raudonj ar baltj kraujo kneli gamyba (irti: raudonieji arba baltieji kraujo kneliai). KLIEDESIAI realaus pagrindo neturintys sitikinimai ir mintys, pvz., kad esi nuolatos sekamas arba kad esi pats Dievas. Kartais gali atrodyti, kad kiti mons kaip nors specialiai kenkia, palieka vairias uuominas, enklus, turinius ypating prasm. Vyresnio amiaus monms atsiradus kliedesiams pradeda atrodyti, kad juos namikiai ar kaimynai nuodija. KONCENTRACIJA veikliosios mediagos kiekis kraujyje. KONTRAINDIKACIJA paciento bkl (amius, liga, ntumas ir kt.), dl kurios nepatartina vartoti konkrei vaist arba taikyti vienoki ar kitoki gydymo, diagnostikos metod.KONVULSIJOS smarks, mlungiki raumen susitraukimai; kno traukuliai. KOORDINACIJOS SUTRIKIMAI darnios kno dali ir j raumen sveikos judant sutrikimai dl nevisikos raumen kontrols, pvz.: netiksls rank ar koj judesiai. MANIJA psichikos sutrikimas, kuriam bdingas bendras susijaudinimas ir psichini proces pagreitjimas: maesnis miego poreikis, nerimas, tampa, isiblakymas, nesugebjimas baigti pradtos veiklos, triukmingumas, poreikis daug ir greitai kalbti, itin pakili arba prislgta nuotaika, dirglumas, nepagrst plan krimas bei nesugebjimas j gyvendinti, neadekvatus ir asocialus elgesys ir t.t. MAO inhibitorius antidepresantas. MAO reikia mono amino oksidaz. MAO blokatoriai slopina noradrenalino ir serotonino (nervin impuls perduodani mediag) ir kai kuri kit mediag skilim. NUOTAIKOS STABILIZATORIAI (NORMOTYMIKAI) vaistai, vartojami dvipoli afektini sutrikim gydymui. Jie taip vadinami todl, kad normalizuoja nuo maniakini-depresini sutrikim keniani pacient pernelyg pakilias (manija) ar prislgtas (depresija) nuotaikas. NUSLOPINTOS EMOCIJOS (irti apatija). OBSTIPACIJA viduri ukietjimas. ORTOSTATIN HIPOTENZIJA sumajs kraujospdis (hipotenzija) dl staigaus horizontalios kno padties pakeitimo vertikali (ortostaz). Hipotenzija gali trukti kelet minui, taiau pagyvenusiems monms ji daniausiai tsiasi ilgiau. Dl hipotenzijos svaigsta galva ir padanja irdies ritmas. Problema sumaja,1 priedasAIKINAMASIS TERMIN ODYNASKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS59jei kaskart neumirtama ltai kilti i sdimos ar gulimos padties. PALAIKOMASIS GYDYMAS gydymas, kai siekiant ivengti ligos simptom pasikartojimo pacientui ilgesn laik skiriamas tas pats medikamentas. PIKTYBINIS NEUROLEPSINIS SINDROMAS retas, bet pavojingas gyvybei antipsichozini vaist nepageidaujamas poveikis, kuris pasireikia staigiu mieguistumu, raumen tonuso padidjimu, aukta temperatra, stipriu prakaitavimu, kraujo spaudimo ir irdies ritmo netolygumais. PUSIN ELIMINACIJA laikas, kurio organizmui prireikia suskaidyti ir paalinti i kraujo pus medikamento dozs. Tai medikamento veikimo trukms rodiklis, kuriuo remiantis nustatomas medikamento paalinimo i organizmo greitis. PERDOZAVIMAS per didels vaist dozs suvartojimas. PARADOKSALIOJI REAKCIJA prieinga laukiamai reakcijai. PARANOJA mstymo sutrikimas, kuriam bdingas kratutinis tarumas. Pvz., pacientui atrodo, kad jis yra nuolat sekamas. PARENTERALINIS VARTOJIMAS vaistai skiriami injekcijomis kraujagysles, raumenis ar pood. PRAILGINTO VEIKIMO NEUROLEPTIKAI raumenis virkiami vaistai, kurie labai ltai rezorbuojasi (isiskiria) krauj, todl j poveikis trunka 1-4 savaites. PRAILGINTO VEIKIMO PREPARATAS vaist forma, kuri slygoja lt veikliosios mediagos skaidymsi. Tokius vaistus reikia gerti nekramius.PRIKLAUSOMYB nesugebjimas itverti be medikament. Priklausomyb gali bti zin (kno) arba psichin. Apie zin priklausomyb kalbama tuomet, kai nutraukus vaisto vartojim pasireikia abstinencijos reikiniai. Psichin priklausomyb kyla tuomet, kai pacient apima jausmas, kad jis nebegali igyventi be vaist. PARKINSONO LIG PRIMENANTYS SIMPTOMAI rykiausi klasikini antipsichozini vaist nepageidaujamo poveikio sukeliami simptomai, tokie kaip kampuoti judesiai, rank bei pirt drebjimas ir sustings veidas. PRIEPARKINSONINIAI VAISTAI vaistai nuo Parkinsono ligos arba Parkinsono lig primenani simptom. Kartais dar vadinami antiparkinsoniniais arba anticholinerginiais vaistais. POLIDIPSIJA nenumaldomas trokulys. POLIURIJA gausus lapinimasis dl suaktyvjusios inkst veiklos. PRIAPIZMAS ilgalaik skausminga erekcija be seksualinio sujaudinimo. PRIPRATIMAS vis didesns medikamento dozs poreikis tam paiam efektui pasiekti. PSICHOTROPINIAI VAISTAI vaistai, veikiantys centrin nerv sistem ir galintys turti takos psichikos funkcijoms. Psichotropiniai vaistai skirstomi 4 pagrindines grupes: antipsichozinius vaistus, antidepresantus, nuotaikos stabilizatorius ir migdomuosius bei raminamuosius preparatus. PSICHOMOTORINIS NERIMAS nerimastingi rank, koj, aki ir lp judesiai.AIKINAMASIS TERMIN ODYNAS1 priedas60KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUSPSICHOZ psichikos sutrikimas, kai pacientas praranda ry su tikrove. Psichozei danai bdingi kliedesiai ir haliucinacijos. PSICHOSTIMULIATORIAI vaistai, skatinantys psichikos veikl, dar kitaip vadinami psichotonikais. RAUDONIEJI KRAUJO KNELIAI eritrocitai, aprpinantys mogaus kno organus ir audinius deguonimi. Raudonj kraujo kneli trkumas gali sukelti blykum, nuovarg, dusul. IZOFRENIJA psichikos liga, daniausiai ltin, kuriai bdingi dvejopi simptomai: pozityvs (kliedesiai, haliucinacijos, keistas elgesys) ir negatyvs (iniciatyvos stoka ir socialini kontakt sumajimas, jausm nuskurdimas ir mstymo problemos, tokios kaip atminties susilpnjimas, nesugebjimas planuoti bei organizuoti savo veiklos). SEDACIJA baims, nerimo ir/ar tampos slopinimas, galintis sukelti mieguistum. SEROTONINAS smegenyse esanti mediaga, kontroliuojanti nervinio impulso perdavim. Be to, ji turi takos apetitui, miego ir bdravimo ritmui, baimei, agresijai bei lidnai nuotaikai. SEROTONINO SINDROMAS gali atsirasti derinant serotonino atgalin reabsorbcij slopinanius antidepresantus. Jo poymiai: pasimetimas, susierzinimas, nerimas, raumen tonuso sutrikimai, tokie kaip tremoras bei raumen trkiojimas, taip pat kariavimas, altkrtis, prakaitavimas bei viduriavimas. SSRI selektyvs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. Naujos kartos antidepresantai, slopinantys serotonino rezorbcij. Taip sustiprinamas ios mediagos veikimas.SIMPTOMAI ligos poymiai. Pvz., kosulys yra peralimo simptomas, o kariavimas gripo. ARMIN FOSFATAZ tai kepen fermentas. Jo kiekio padidjimas galimas sergant kai kuriomis kepen ligomis. Taiau is padidjimas gali bti ir kai kuri vaist nepageidaujamo poveikio idava. Dl to gali prasidti gelta, nuovargis, sumati apetitas. TACHIKARDIJA padanjs irdies ritmas. Gali atsirasti dl stipri emocij (pvz., baims) arba zins tampos (pvz., greito bgimo). TOKSIKAS nuodingas. TOLERAVIMAS galjimas pakelti didel vaist doz be alos organizmui.1 priedasTREMORAS drebjimas, nevalingi ritmiki rank ar kit kno dali judesiai. MI DISTONIJA staigus raumen tonuso sutrikimas. mi distonija paprastai prasideda prajus 4 dienoms po antipsichozini vaist vartojimo pradios ir praeina nutraukus gydym ar sumainus antipsichozinio vaisto doz. Pirmieji poymiai daniausiai bna nevalingi veido, lieuvio, aki judinamj raumen ir kaklo raumen susitraukimai bei sitempimai, primenantys mlung. Dl to gali nevalingai isikiti i burnos lieuvis, o galva ar vilgsnis pasisukti kuria nors pus. Be to, knas gali mlungikai isiriesti atgal. MUS staigiai prasidedantis ir greitai besivystantis, t.y. prieingas ltiniam. VAIST PATENTAS tam tikram laikui iduodamas liudijimas, kuriuo medikament saugo statymas ir jo neleidiama gaminti kitoms rmoms.AIKINAMASIS TERMIN ODYNASKAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS61VAIST SVEIKA skirting medikament abipusis poveikis. Vaistai gali ir sustiprinti, ir susilpninti vieni kit veikim. VLYVOJI (TARDYVIN) DISKINEZIJA (irti vlyvieji judesi sutrikimai). VLYVIEJI JUDESI SUTRIKIMAI ilgalaikio vaist, daniausiai tipini antipsichozini preparat, vartojimo sukelti judesi sutrikimai. Kitas danai pasitaikantis io sutrikimo pavadinimas vlyvoji diskinezija. Galima iskirti iuos rykesnius vlyvj judesi sutrikim poymius: iulpimo, kramtymo ir epsjimo judesiai bei nevalingas lieuvio judinimas (kaiiojimas i burnos, judinimas onus, lp laiymas ir pan.). Nutraukus vaist vartojim, minti poymiai inyksta ne visada.1 priedasAIKINAMASIS TERMIN ODYNASLAPIMO SUSILAIKYMAS ne visikas lapimo psls itutinimas lapinantis. Kai joje lieka lapimo, iauga infekcijos tikimyb. is nepageidaujamas poveikis ypa nemalonus vyrams, kuriems ir taip kyla lapinimosi sunkum dl prostatos patologijos.62KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS2 priedasKUR KREIPTIS INFORMACIJOS IR PAGALBOSLietuvos sutrikusio intelekto moni globos bendrija Viltis Katon g. 2/14-17, Vilnius Tel. (8-5) 261 52 23 El. patas viltis@viltis.lt www.viltis.lt Lietuvos sutrikusios psichikos moni globos bendrija Msini g. 9, Vilnius, Tel. (8-686) 43 014 Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba prie LRS Kontrolier Aurin Burneikien Tel.: (8-5) 261 26 60; (8-686) 72 411 El. patas mvlgk@lrs.lt2 priedasKlubas 13 ir Ko (Respublikin psichikos sutrikimus patyrusi asmen ir j draug organizacija) Parko g. 15, Vilnius Tel.: (8-5) 267 06 13; (8-682) 68 353 El. patas club13andco@centras.lt www.club13.lt Lietuvos psichikos negalios moni bendrija Giedra Konarskio g. 49, p.d. 22, Vilnius Tel. (8-5) 233 28 20 El. patas Bgiedra@takas.lt Lietuvos psichikos sveikatos paslaug vartotoj draugija M.K. Oginskio g. 3, Vilnius Tel. (8-5) 271 57 60Psichosocialins reabilitacijos asociacija M. K. iurlionio g. 12, iauliai Tel. (8-4) 52 41 81 El. patas ps.lig@siauliai.omnitel.net www.vrc.vu.lt/Organizations/psra/index.htm Vilniaus universiteto Teiss klinika Vilniaus g. 25, Vilnius Tel. (8-5) 231 28 00 Respublikin universitetin ligonin Vaiko raidos centras Vytauto g. 15, Vilnius Tel. (8-5) 273 14 22 El. patas vrc@vrc.vu.lt www.raida.ltKUR KREIPTIS INFORMACIJOS IR PAGALBOS?KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS63Vilniaus psichosocialins reabilitacijos centras M. K. Oginskio g. 3, Vilnius Tel. (8-5) 271 57 64 El. patas prc@zenevos-iniciatyva.lt Valstybin vaist kontrols tarnyba prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Trak g.14, Vilnius Tel. (8-5) 263 92 64 El. patas vvkt@vvkt.lt www.vvkt.lt enevos iniciatyva psichiatrijoje M. K. Oginskio g. 3, Vilnius Tel. (8-5) 271 57 60 El. patas zip@zenevos-iniciatyva.lt www.zenevos-iniciatyva.lt2 priedasKUR KREIPTIS INFORMACIJOS IR PAGALBOS?mogaus teisi komitetas LR Seime Gedimino pr. 53, Vilnius Tel. (8-5) 239 60 60 El. patas zmteiskt@lrs.lt mogaus teisi stebjimo institutas Didioji g. 5, Vilnius Tel. (8-5) 231 46 76 El. patas hrmi@hrmi.lt www.hrmi.lt64KAIP TINKAMAI VARTOTI VAISTUS